Nuolatiniai pietų vėjai: Geografinis aspektas
Įvadas
Klimatas ir orai yra esminiai geografiniai elementai, lemiantys įvairių Žemės regionų ypatumus. Klimatas, apibrėžiamas kaip daugiametis orų režimas, būdingas tam tikrai vietovei, yra nuolat kintantis ir veikiantis daugelio procesų. Orai, savo ruožtu, yra apatinio atmosferos sluoksnio būsena tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku. Šiame straipsnyje nagrinėsime nuolatinius vėjus, atmosferos slėgio juostas ir temperatūros pasiskirstymą Žemėje, siekiant geriau suprasti nuolatinių pietų vėjų geografiją.
Atmosfera ir jos sluoksniai
Atmosfera yra tankus oro sluoksnis, gaubiantis Žemę ir besitęsiantis iki maždaug 55 km aukščio. Ji susideda iš kelių sluoksnių: troposferos, stratosferos, mezosferos ir kitų. Troposfera yra žemiausias atmosferos sluoksnis, kuriame vyksta dauguma orų reiškinių. Stratosferoje, esančioje virš troposferos, yra ozono sluoksnis, kuris sugeria didžiąją dalį kenksmingos ultravioletinės Saulės spinduliuotės. Mezosfera yra aukštesnis atmosferos sluoksnis, kuriame temperatūra mažėja kylant aukštyn. Atmosfera atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant Žemės temperatūrą ir apsaugant gyvybę nuo žalingos kosminės spinduliuotės.
Atmosferos dujinė sudėtis taip pat svarbi. Daugiausiai atmosferoje yra azoto ir deguonies, taip pat nedideli kiekiai argono, anglies dioksido ir kitų dujų.
Meteorologiniai rodikliai ir oro temperatūra
Orai apibūdinami įvairiais meteorologiniais rodikliais, tokiais kaip temperatūra, slėgis, drėgmė, vėjas ir krituliai. Temperatūra yra vienas svarbiausių orų elementų, kuris matuojamas Celsijaus arba Farenheito laipsniais. Temperatūros pasiskirstymas Žemėje priklauso nuo geografinės platumos, aukščio virš jūros lygio ir kitų veiksnių. Žemėlapiuose oro temperatūra vaizduojama izotermomis, linijomis, jungiančiomis vienodos temperatūros taškus.
Absoliutus temperatūros maksimumas Žemėje užfiksuotas Libijos dykumoje, Afrikoje (+58 °C), o absoliutus minimumas - „Vostok“ stotyje, Antarktidoje (-89 °C). Šiaurės pusrutulyje absoliutus minimumas užfiksuotas Oimiakone, Sibiro šiaurės rytuose (-71 °C). Kylant kas 100 metrų, oro temperatūra nukrinta apie 0,6 °C.
Taip pat skaitykite: Pastovūs vėjai pietų pusrutulyje
Atmosferos slėgis ir jo juostos
Atmosferos slėgis yra oro stulpo svoris, slegiantis Žemės paviršių. Atmosferos slėgio mes nejaučiame, nes slėgis mūsų organizmo viduje yra toks pat, kaip ir atmosferos slėgis. Skirtingo slėgio juostos susidaro dėl netolygaus Žemės paviršiaus įšilimo. Virš pusiaujo ir vidutinių platumų formuojasi žemo slėgio sritys, o virš ašigalių ir atogrąžų (ties 30° š. ir 30° p. pl.) - aukšto slėgio juostos.
Ties pusiauju labiausiai Saulės spinduliai įkaitina orą. Kaisdamas oras retėja, lengvėja ir kyla aukštyn, vyksta aukštyneigis oro judėjimas, todėl Žemėje ties pusiauju susiformuoja žemo slėgio sritis.
Nuolatiniai vėjai
Vėjas yra oro judėjimas iš aukšto slėgio srities į žemo slėgio sritį. Nuolatiniai vėjai yra tie, kurie pučia pastoviai viena kryptimi ištisus metus. Žemėje susidaro trys pagrindinės nuolatinių vėjų sistemos: pasatai, vakarų vėjai ir ašigalių rytų vėjai.
Pasatai pučia nuo atogrąžų link pusiaujo. Šiaurės pusrutulyje pasatai pučia iš šiaurės rytų, o pietų pusrutulyje - iš pietryčių. Vakarų vėjai pučia nuo atogrąžų link vidutinių platumų. Šiaurės pusrutulyje vakarų vėjai pučia iš pietvakarių, o pietų pusrutulyje - iš šiaurės vakarų. Ašigalių rytų vėjai pučia nuo ašigalių link vidutinių platumų. Šiaurės pusrutulyje ašigalių rytų vėjai pučia iš šiaurės rytų, o pietų pusrutulyje - iš pietryčių.
Musonai yra vėjai, kurie keičia kryptį du kartus per metus. Jie susidaro dėl nevienodo žemynų ir vandenynų įšilimo. Vasarą musonai pučia nuo vandenyno į žemyną, atnešdami drėgmę ir lietų. Žiemą musonai pučia nuo žemyno į vandenyną, atnešdami sausą orą.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Krituliai ir jų pasiskirstymas
Krituliai yra vanduo, įvairiais pavidalais krintantis iš debesų ar nusėdantis ant žemės paviršiaus. Krituliai gali būti lietus, sniegas, kruša, rasa, šerkšnas ar rūkas. Nevienodas kritulių kiekio pasiskirstymas Žemėje priklauso nuo geografinės platumos, vėjų krypties, reljefo ir kitų veiksnių. Pusiaujo srityse, kur vyrauja žemo slėgio sritys, kritulių iškrenta daugiausia. Atogrąžų srityse, kur vyrauja aukšto slėgio sritys, kritulių iškrenta mažai.
Žemės temperatūrų juostos
Atsižvelgiant į oro temperatūros mažėjimą nuo pusiaujo ašigalių link, skiriamos 5 Žemės šiluminės juostos: karštoji, dvi vidutinės ir dvi šaltosios. Tai didžiulės Žemę juosiančios teritorijos, kurioms būdingos tam tikros savybės (tam tikras spindulių kritimo kampas, gaunamas šilumos kiekis, oro temperatūra).
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
tags: #nuolatiniai #pietų #vėjai #geografija