Vištos Gyvenimo Ciklas: Stebėkite Nuo Kiaušinio Iki Suaugusio Paukščio Paslaptis!

Vištos gyvenimo ciklas - tai nuostabus gamtos procesas, apipintas įvairiais mitais ir išankstinėmis žiniomis. Šiame straipsnyje remiantis žiniomis bei įžvalgomis, pabandysime išsklaidyti šį apgaulingą šydą ir nušviesti visus svarbiausius vištos gyvenimo etapus - nuo kiaušinio iki suaugusio paukščio.

Vištų įvairovė ir jų savybės

Vištos (Gallus gallus domesticus) yra naminiai paukščiai, priklausantys vištinių paukščių būriui ir fazaninių šeimai. Jos kilo iš bankivinės vištos (Gallus gallus bankiva) ir kitų vištų rūšių, paplitusių šiaurinėje Indijos dalyje. Vištos auginamos dėl kiaušinių, mėsos ir plunksnų. Mėšlas naudojamas kaip trąša. Pagal produkciją, vištos skirstomos į dėsliąsias, mėsines ir mišraus produktyvumo (kiaušinių ir mėsos). Dėsliosios vištos yra nedidelės, greitai auga, anksti subręsta ir yra judrios. Mėsinės vištos yra didelės, trumpu kaklu, tvirtomis kojomis, maža galva ir trumpa uodega. Mišriosios vištos yra vidutinio dėslumo.

Vištos būna įvairių dydžių ir spalvų. Jos deda kiaušinius, kurių spalva gali būti nuo baltos iki tamsiai rudos, per žalią alyvuogių ir dėmėtą. Kiaušinių skaičius, kurį suaugusi patelė per metus padeda, svyruoja. Tipinė kaimiškoji višta, kurios veislė nebuvo tobulinama, paprastai per metus padeda nuo 25 iki 100 kiaušinių, priklausomai nuo tokių sąlygų kaip maistas, ligų ir plėšrūnų poveikis, oro sąlygų ir kt. Vištos paprastai pradeda dėti kiaušinius nuo šešių iki aštuonių mėnesių amžiaus, priklausomai nuo jų sveikatos ir metų laiko. Veislės, kurios buvo selekcionuotos, pradeda dėti kiaušinius penkių ar šešių mėnesių amžiaus ir, esant geroms sąlygoms, per metus padeda nuo 180 iki 365 kiaušinių. Taip pat yra veislių, kurios yra specialiai pritaikytos mėsos gamybai. Šių veislių viščiukai gali sverti daugiau nei 2 kg, būdami tik septynių ar aštuonių savaičių amžiaus.

Kiaušinio formavimasis ir pasiruošimas perinimui

Prieš pradedant perinti, labai svarbu pasiruošti. Visų pirma, reikia nuspręsti, kur dėsime išsiritusius jauniklius - į augintuvę ar po šildymo plokšte? O gal po lempa? Taip pat svarbu suprasti, kad yra daug veiksnių, turinčių įtakos inkubacijos rezultatui. Ir didelė jų dalis nėra užkoduota pačiame procese, kai kiaušiniai jau yra inkubatoriuje. Svarbu, kad kiaušiniai būtų apvaisinti, todėl be sveiko ir darbingo gaidžio neapseisime. Vištų sveikata atsispindi kiaušinių kokybei!

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad naminių paukščių ligomis gali užsikrėsti viščiukai. Salmonelių infekcijos, paukščių šiltinė ir Mycoplasma gallisepticum - tai tik kelios ligos, dėl kurių paukščių kiaušinių gali neišsiperėti viščiukas. Užkrėsti paukščiai gali užkrėsti ir sveikus paukščius.

Taip pat skaitykite: Kiaušinio baltymo sudėtis

Kiaušinių atrinkimas ir laikymas

Norint užpildyti inkubatorių, reikia atrinkti tinkamus kiaušinius. Svarbu, kad embrionui netrūktų deguonies, kuris į kiaušinį patenka per lukšto poras. Jei ko nors trūksta, tai dažniausiai vitaminai ir mineralai. Pašaras turi didelę įtaką perėjimo rezultatams, todėl dažnai veisiamiems paukščiams skiriamas specialus pašaras. Viščiukų vaisingumas mažėja mažėjant dėjimui periodu (maždaug nuo 12 iki 14 dienų).

Renkantis kiaušinius inkubacijai, reikia atkreipti dėmesį į lukšto tekstūrą. Geriausia rinktis vidutinio svorio ir dydžio kiaušinius. Jaunos vištos dažnai deda didelius kiaušinius, o senos vištos taip pat gali duoti mažus kiaušinius. Kiaušinio dydis turi įtakos kiaušinio drėgmės reguliavimui laikant ir inkubuojant prieš inkubaciją. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vištos amžių - geriausi rezultatai pasiekiami naudojant 12 mėnesių vištų kiaušinius.

Netinkamas kiaušinių laikymas iki išsiritimo yra labai svarbus. Nerekomenduojama jų laikyti ilgiau nei 8-9 paras, nes kuo ilgiau laikomi kiaušiniai, tuo mažesnė tikimybė, kad iš kiaušinio išsiris jauniklis. Laikant kiaušinius, juos reikia apversti porą kartų per dieną, nes tai padeda išvengti gemalo priliptimo prie lukšto, o inkubacijos metu taip pat prisideda prie vienodo kiaušinio įkaitinimo. Kiaušinius reikia laikyti vėsioje vietoje, kur temperatūra yra +12-16 C laipsnių. Laikant kiaušinius netinkamoje temperatūroje, pavyzdžiui, šaldytuve, gali įvykti gemalo mirtis.

Kiaušinių dezinfekavimas

Prieš dedant kiaušinius į inkubatorių, rinkitės tik švarius kiaušinius. Nešvarūs kiaušiniai gali sudaryti puikią aplinką bakterijoms daugintis. Kiaušinių valymui naudokite specialias dezinfekavimo priemones (tam tiks dauguma buitinių dezinfekavimo priemonių, bet geriausią naudoti specialų kiaušinių dezinfekavimo skystį, pvz Brinsea gamintojo biodegraduojantį). Po dezinfekavimo kiaušinius nusausinkite švariu popieriniu rankšluosčiu.

Inkubavimo procesas

Inkubavimas yra procesas, kurio metu apvaisintas kiaušinis laikomas tam tikroje temperatūroje ir drėgmėje, kad išsivystytų embrionas ir išsiristų viščiukas. Šis procesas reikalauja kruopštumo ir dėmesio detalėms, nes net nedideli nukrypimai nuo optimalių sąlygų gali turėti įtakos sėkmingam išsiritimui.

Taip pat skaitykite: Istorija ir taisyklės

Inkubatoriaus paruošimas

Prieš dedant kiaušinius, inkubatorių reikia paruošti. Pirmiausia, įrangą pageidautina dezinfekuoti. Tada inkubatorius turi kelias valandas veikti tuščiam, kad temperatūra pakiltų ir susidarytų mikroklimatas. Galima patikrinti, ar inkubatorius matuoja ir rodo teisingai. Jei inkubatorius turi kalibravimo funkciją, galite ją naudoti. Visi smulkusukis.lt prekyboje esantys inkubatoriai turi kalibravimo funkciją. Jei termometras rodo skirtumą, jo rodmenis prilygina įtaisytam termometrui.

Temperatūra ir drėgmė

Inkubacijos metu labai svarbu palaikyti tinkamą temperatūrą ir drėgmę. Inkubatoriaus temperatūra turėtų būti maždaug 37,6-37,8 °C. Svarbu užtikrinti, kad temperatūra niekada neviršys 37,8°C (arba 39,4°C trumpam laikui). Inkubatoriaus temperatūra turi būti identiška inkubatoriaus nustatytai temperatūrai. Embriono išskiriama šiluma padidės perinimo metu.

Drėgmė inkubatoriuje turėtų būti 50-60%. Drėgmę galima reguliuoti higrometro pagalba, kurią inkubatoriaus elektronika apskaičiuoja ir parodo ekrane. Tačiau svarbu atsiminti, kad drėgmės matuoklis nebūtinai yra toks pat tikslus kaip temperatūros rodmuo, ypač mažuose buitiniuose inkubatoriuose. Stenkitės, kad drėgmė būtų kuo arčiau rekomenduojamo, ir viskas bus gerai. Jei norite padidinti drėgmę, galite papildomai padidinti vandens paviršiaus plotą inkubatoriuje. Kiaušinius taip pat galite purkšti purkštuvu.

Svarbu atsiminti, kad temperatūros tikslumas yra KRITINIS inkubacijos parametras. Net nedidelis temperatūros nukrypimas sukels kartaus nusivylimo, o ne puikaus išsiritimo procento.

Kiaušinių vartymas

Inkubacijos metu labai svarbu vartyti kiaušinius, kad embrionas nepriliptų prie lukšto. Dažniausiai kiaušinius reikia vartyti kas 2-3 valandas. Tačiau svarbu atsiminti, kad kiaušinių vartyti nebereikia paskutines 3 dienas prieš išsiritimą.

Taip pat skaitykite: Išsamus kiaušinio aprašymas

Renkantis inkubatorių, svarbus parametras - kiaušinių vartymas. Kai kurie inkubatoriai turi automatinio kiaušinių vartymo mechanizmą, kuris labai palengvina procesą. Tačiau svarbu patikrinti, ar kiaušinių pasukimo mechanizmas veikia taip, kaip numatyta. Kai kurie mechanizmai yra skirti pagausinti, tačiau jie nėra skirti intensyviam naudojimui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vis dar siūlo modelius su nejudančių oru.

Inkubatoriaus tipai

Yra įvairių tipų inkubatorių, skirtų skirtingiems poreikiams. Buitiniai inkubatoriai yra skirti nedideliam kiaušinių kiekiui perinti, o profesionalūs inkubatoriai yra skirti didesniam kiaušinių kiekiui ir pasižymi didesniu tikslumu bei drėgmės lygio kontrole. Puikūs CIMUKA PRODI CT, HB ir T serijos inkubatoriai yra naudojami moksliniuose eksperimentuose Lietuvoje ir svetur, naudojant tik aukščiausios kokybės komponentus.

Taip pat yra kombinuoti inkubatoriai, kurie skirti tiek perinimui, tiek skilimui. Tačiau dažniausiai naudojami atskirai perinimo inkubatorius ir skilimo inkubatorius.

Inkubacijos ciklai

Inkubacija gali būti atliekama „viskas iš“ režimu arba palaipsniui, dažniausiai savaitės (arba 5 dienų) ciklais, t.y. į inkubatorių dedami nauji perinti skirti kiaušiniai. Perinant papildymo ciklu, paprastai naudojami kombinuoti inkubatoriai (pvz. Cimuka HB350C - Combined) arba atskirai perinimo inkubatorius (pvz. Cimuka HB350S - Setter) ir atskirai (dažniausiai daug mažesnė) inkubatorius - skilimo dėžė (pvz. Cimuka HB175H - Hatcher). Perinant papildymo ciklu galima gauti didesnį skaičių kiaušinių. Kai kurie modeliai su vežimėliais, kur stumiami perinti skirti kiaušiniai.

Skilimo dėžės (angl. Hatcher boxes) naudojamos komplekte su atskirais perinimo inkubatoriais. Jei naudojamas „viskas iš“ režimu, jo talpa turėtų būti tokia pati kaip ir inkubatoriaus. Tai leidžia dirbti „viskas iš" režimu, neperkant atskiro perinimo inkubatoriaus. Skilimo dėžėse paprastai nėra apvertimo mechanizmo.

Svarbūs inkubacijos aspektai

Inkubacijos sąlygos yra labai svarbios kiaušinių vystymuisi ir perinti. Jei inkubacijos sąlygos nėra optimalios, embrionai gali turėti vystymosi sutrikimų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad inkubatorius visada būtų įjungta. Kiaušinių grynumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Nešvarūs kiaušiniai gali labai paveikti sėkmingo išsiritimo procentą.

Viščiukų priežiūra po išsiritimo

Po išsiritimo svarbu sudaryti tinkamas sąlygas jaunikliams. Visų pirma, viščiukai turi būti šilti. Tam naudojamos specialios augintuvės (angl. brooder) pagalba. Svarbu užtikrinti, kad į augintuvę negali patekti naminiai gyvūnai (skaitykite „katės“). Augintuvėje turi būti kraikas, lesykla, girdykla ir įrengtas šilumos šaltinis.

Viščiukų šildymo būdai

Yra įvairių būdų šildyti viščiukus. Vienas iš populiariausių būdų - naudoti infraraudonųjų spindulių lempas. Tačiau svarbu atsiminti, kad šis būdas nėra pats ekonomiškiausias, nes lempos sunaudoja daug elektros energijos. Be to, naudojant lempas, viščiukai bus nuolat šviesoje.

Kitas būdas - naudoti keramines šildymo lemputes. Šių lempučių privalumas yra tas, kad jos skleidžia tik šilumą be šviesos. Tačiau svarbu atsiminti, kad šios lemputės taip pat gali būti pavojingos, jei viščiukai prie jų per daug priartės.

Taip pat galima naudoti šildymo plokštes. Šildymo plokštės yra mažiausiai laiko reikalaujantis būdas šildyti viščiukus. Šildymo plokštės leidžia viščiukams sušilti, kaip būtų darę laistant po vištą. Be to, šildymo plokštės yra ekonomiškesnės lyginant su bet kokiu kitu vištienos šildymu.

Temperatūros reguliavimas

Svarbu nuolat stebėti viščiukų temperatūrą ir ją reguliuoti. Jei viščiukai būriasi po šilumos šaltiniu, vadinasi, jiems per šalta. Jei viščiukai slepiasi nuo šilumos šaltinio, vadinasi, jiems per karšta.

Temperatūrą galima reguliuoti naudojant termoreguliatorius. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad termoreguliatoriai nėra pigūs.