NSO virš Australijos sostinės: kas tai buvo?
Pastaruoju metu stebimi įvairūs neatpažinti skraidantys objektai (NSO) įvairiose pasaulio vietose, įskaitant ir Australijos sostinę. Šie paslaptingi reiškiniai sukelia daug klausimų ir spėlionių, pradedant natūraliais gamtos reiškiniais ir baigiant ateivių vizitais. Šiame straipsnyje apžvelgsime pranešimus apie NSO virš Australijos sostinės, susijusius įvykius ir galimus paaiškinimus.
NSO pasirodymas virš Australijos
Neseniai virš Australijos sostinės danguje pasirodė NSO. Daugelis žmonių tai nufilmavo mėgėjiškomis vaizdo kameromis ir paskelbė įrašus socialiniuose tinkluose, kur ši tema plačiai svarstoma. Anot mačiusiųjų, tai buvo švytintis objektas, už kurio driekėsi dūmų kamuolys. Vienu metu šis objektas ėmė judėti spiralės trajektorija. NSO pasirodė danguje 21 valandą vietos laiku. Buvo skambinama ir informuojama apie skraidantį objektą taip pat ir iš palestiniečių gyvenamų teritorijų.
Galimi paaiškinimai
Dalis mačiusiųjų teigia, jog nežinomas objektas buvo meteoras arba raketa. Astronomų asociacijos pirmininkas Ygalas Patas Elas pareiškė, kad šis objektas nėra meteoritas. 2009 metais panašus objektas buvo pastebėtas Norvegijoje, bet išaiškėjo, kad tai buvo susiję su nesėkmingu rusų balistinės raketos paleidimu. „Yediot Ahronot“ interneto puslapyje informuojant apie NSO pažymima, kad birželio 7 dienos vakarą Rusija bandė balistinę raketą „Topol“. Ji buvo paleista iš „Kapustin Jar“ poligono Astrachanės srityje ir numušė sąlyginį taikinį Kazachstane.
Kiti dangaus reiškiniai
Reikia nepamiršti, kad danguje nuolat vyksta įvairūs natūralūs reiškiniai, kurie kartais gali būti klaidingai palaikyti NSO.
Asteroidai
Žemės link artinasi asteroidas, kurio skersmuo siekia apie 520 metrų. Arčiausiai mūsų planetos jis bus penktadienį, tačiau astronomai ramina, kad kosminis kūnas prašvilps saugiu atstumu - apie 4,4 mln. km (apie 11,7 karto toliau nei skrieja Mėnulis). Kitą savaitę netoli Žemės praskries didžiulis asteroidas „2004 BL86“, kurio skersmuo siekia apie 0,55 km. Naktį iš sausio 26 į 27-ąją asteroidas 2004 BL86 praskries už 1,2 mln. kilometrų nuo Žemės - maždaug tris kartus toliau, nei nuo mūsų planetos nutolęs Mėnulis. Pro Žemę praskriejantys asteroidai - dažnas reiškinys, tačiau 2004 BL86 traukia dėmesį dėl savo dydžio ir ryškumo, rašo iflscience. Giliai įkvėpkite. Ar jaučiate senovės kosmoso aromatą? Šiąnakt arčiausiai Žemės atsidūręs asteroidas 2004 BL86 skrieja ne vienas - jis turi savo mėnulį. 70 metrų skersmens NASA radijo teleskopu " Deep Space Network " astronomai užfiksavo, kad aplink beveik 0,5 km skersmens asteroidą sukasi palydovas. Maža to, didysis dvinarės sistemos kūnas yra stebinamai apvalus - tokio dydžio asteroidams tai nebūdinga.
Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?
Meteoritai
Australijos mokslininkai mano atradę didžiausio žinomo meteorito išmušto kraterio pėdsakus Žemėje - jis yra centrinėje Australijos dalyje, rašo abc.net.au. Itin seno meteorito viduje mokslininkai aptiko kristalą, kurio atomai išsidėstę labai neįprastu būdu. Meteoritas, susidaręs prieš maždaug 4,5 mlrd. metų, prieš tūkstančius metų nukrito dabartinės Rusijos šiaurės rytinėje dalyje. Vakar Naujojoje Zelandijoje, 10 val. vietos laiku (11 val. ryto Lietuvos laiku) dangų virš Šiaurinės salos nušvietė, kaip manoma, meteoras, rašo nzherald.co.nz. Sausio 7 d. naktį, apie 3 valandą, dangų virš Rumunijos sostinės Bukarešto nušvietė ryškus blyksnis, kurio atspindį užfiksavo ir daugelio teritorijų apsaugos kameros. Manoma, jog tai - meteoro sprogimas.
Žemė yra mėtyta ir vėtyta. Asteroidų smūgius jai teko iškentėti toli gražu ne kartą ir ne du. Ne kartą mūsų planetoje tokie smūgiai buvo katastrofiški net jei asteroido tiesioginis smūgis įvykdavo visai kitoje Žemės pusėje. Žinoma, kur kas daugiau buvo tokių atvejų, kai smulkesni asteroidai suirdavo dar atmosferoje.
Kiti atmosferos reiškiniai
Kartais NSO gali būti paaiškinti kaip optiniai reiškiniai, tokie kaip miražai, šviesos stulpai ar net paukščių spiečiai, atspindintys saulės šviesą.
NSO istorija ir mitologija
Žmonių dėmesį visada traukė keisti objektai, pasirodantys danguje. Prie jų galime priskirti skraidančias lėkštes, paslaptingas šviesas, skraidančius strypus. Vieni bando paaiškinti šiuos fenomenus, kiti juos paneigti.
Senovės įrodymai
Tai tikriausiai pats seniausias pasakojimas apie NSO, išlikęs iki mūsų dienų. Savo laiku pakankamai žinomas faraonas Tutmosas III-sis Egiptą valdė apie 1525-1473 m.pr.m.e. Jis pagarsėjo kaip karvedys, atlikęs keletą pergalingų žygių, dažniausiai į Palestiną. Šių pergalių dėka Egiptas žymiai išplėtė savo valdas ir tapo didele valstybe. Senojo karvedžio autoritetas verčia su pasitikėjimu žvelgti į jo pasakojimą apie NSO. Šis pasakojimas iškaltas Džebel Barkalo granito steloje. štai kas ten rašoma: „Klausykite jūs, pietų šalies, esančios ant Šventojo „Abiejų žemių sosto“ kalno, žmonės. Tebūnie jums žinoma apie stebuklą, kurį sukūrė dievai Amonomas ir Ra. Buvo antra valanda nakties, kai sargyba ėjo savo maršrutu. Staiga pietuose iškilo nematyta žvaigždė - to niekada anksčiau nėra buvę! Ji buvo nukreipta prieš mūsų priešus ir apakino juos savo spindesiu. Priešai negalėjo prieš mus atsilaikyti. Mano didenybė užpuolė juos ir sunaikino visus ratus! Turima mintyje Ezechielio knyga - viena iš Senojo Testamento knygų, priskiriama pranašų knygų grupei. Štai kas joje rašoma: „Ir aš mačiau, kaip iš šiaurės pūtė stiprus vėjas ir plaukė debesis su ugnimi ir švytėjimu aplinkui jį. Jo viduryje buvo matomi keturių gyvūnų vaizdai, panašūs į degančias anglis, ir iš ugnies sklido žaibai. Virš gyvūnų galvų buvo tarsi skliautas, atrodantis kaip nuostabus kristalas, o virš skliauto - į sostą panašus daiktas, iš pažiūrėjimo tarsi pagamintas iš safyro akmens. Antikos laikų autorių kūriniuose žodžiai „ugniniai skydai“ ir „ugniniai rutuliai“ paminėti ne mažiau kaip 20 kartų. Kalbant apie viduramžius, tai kronikose aptinkama žinių, kad 1355-ais metais virš Anglijos buvo matomi disko formos objektai, šviečiantys mėlyna ir purpurine šviesa. 1490-ais metais žmonės Airijoje matė, kaip virš namų stogų praskrido sidabrinis diskas, palikdamas dūmų pėdsaką. 1535-ų m. balandžio 20 d. daugybė miestiečių matė, kaip virš Stokholmo praskrido net penki „saules diskai“! Svarbu tai, kad tarp stebėtojų buvo žinomas politinis veikėjas ir matematikas Olafas Petri, kuris liepė dailininkui Urbanui įamžinti šį reiškinį. Kaip rašoma viduramžių kronikose, 1123-iais metais, karaliaus Henriko I-ojo, žinomo Išsimokslinusiojo vardu, valdymo metais virš Londono atsirado oro laivas, panašus į jūrų laivą! Jis išmetė inkarą Anglijos sostinės centre, po to virvinėmis kopėčiomis iš laivo nusileido žmonės. Londoniečiai, palaikę juos velnio pasiuntiniais, nusileidusius paskandino Temzėje.
Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas
Šviesos fenomenai
1950-1960 metais keistas fenomenas aplankydavo Delo Lanahano fermą Kvinslande (Australija) beveik kiekvienais metais. Jos kieme įsižiebdavo šviesos rutulys ir kybodavo virš žemės maždaug metro aukštyje. Rutulys kartais išsiplėsdavo ir siekdavo maždaug 5 metrų skersmenį. Delas kartą iššovė į rutulį, o šis susitraukė iki blyškaus raudono rutuliuko ir vėl išsiplėtė iki buvusio dydžio. Tai viena iš beveik 500 istorijų, surinktų Fredo Pilkoko, 1993 metais vykdžiusio paslaptingųjų Australijos Min Min šviesų tyrimą.
Maiklas Persindžeris, Lauretanijos universiteto Kanadoje profesorius, siūlo hipotezę, kad gravitacijos laukai, sklindantys iš Žemės centro, gali sudaryti magnetinius ar elektrinius efektus, primenančius šias keistas šviesas. Senieji europiečiai šias šviesas palaikydavo drakonais, fėjomis, vaiduokliais, piktosiomis dvasiomis. Afrikoje tokios šviesos vadinamos „aku“, tai reiškia „velnias“. Malaizijos gyventojai jas praminė „pennangal“ - vaiduokliškos per gimdymą mirusių moterų galvos. Indijoje šviesas vadina „chota admis“ arba mažaisiais žmonėmis. Daugelyje tautų švieselės laikomos religiniais apsireiškimais. Kiti mokslininkai teigia, kad šios šviesos tėra ore degančios metano ar kokios kitos dujos. Ši teorija labai netvirta, nes tuomet šviesa būtų trumpalaikė, statiška ir judėtų nekontroliuojamai. Ją puikiai paneigia Frenko Vordso nuotykis 1938 metų spalį. Frenkas kartu su savo tėvu nuėjo į seną apleistą malūną viename Džordžijos (JAV) kaimų. Jie išvydo nedidelę melsvą švieselę maždaug kelių metrų aukštyje, jos skersmuo sparčiai padidėjo iki keliasdešimties centimetrų. Švieselė pradėjo judėti palei kelią, o du stebėtojai sekė ją. Švieselė priartėjo prie medkirčio trobelės, apsuko ją kelis kartus ir vėl pradėjo brėžti savo taką atgal. Kai švieselė priartėjo prie F. Vordso, jis išgirdo žemą garsą, primenantį transformatoriaus ūžimą. 1983 metais Tonis Dodas, policijos seržantas iš Jorkšyro (Didžioji Britanija), patruliavo su automobiliu netoli vietinio durpyno. Virš durpyno jis pastebėjo keistas šviesas ir pasuko mašiną į šviesų pusę. Kelios šviesos pasuko link automobilio ir pradėjo sukti ratus aplink jį. Kai kurie mokslininkai mano, kad tam tikra energija paveikia žmonių smegenis ir jie mato šviesas tik savo pasąmonėje. 1905 metais Velse (Didžioji Britanija) religinės šventės metu Egrino šviesų fenomenas sukėlė tikrą sensaciją. Žmonės manė, kad šviesos susijusios su Marija Džouns, kuri buvo pamokslininkė nedidelėje Egrino bažnyčioje. Šimtai liudininkų pasakojo matę vaizdus, nesvarbu, ar jie buvo bažnyčios viduje ar lauke, kai ji pamokslaudavo. Jis buvo geltonos spalvos ir blizgėjo. Rutulys nė kiek nejudėjo ir staiga išnyko, pakybojęs ore pusantros minutės. Kitas liudininkas daktaras, pasakojo matęs „maždaug sūrio lėkštės dydžio ugnies kamuolį Libanuso bažnyčioje prie Brekono“, tą dieną Marija Džouns pamokslavo būtent toje bažnyčioje. Kartą trys patarnautojai matė, kaip ugnies kamuoliai pakilo iš žemės ir sprogo netoli tos vietos, kur pamokslavo M. Dar vienas liudijimas gautas iš pro šalį važiavusio traukinio keleivių. Pasak jų, keista šviesa danguje iššovė dešimčia skirtingų krypčių ir susidūrė viename taške su sprogimu. Vienas žinomas žurnalistas iš laikraščio „Daily Mirror“ keliavo su trimis pamokslininkais į maldos susitikimą ir išvydo, „kaip silpna, aiški šviesa užliejo gatvę, kiekvienas akmenukas, gulintis ant žemės, buvo matomas maždaug 20 metrų atstumu. Atrodė, kad šviesa sklinda pati iš savęs. Man pasirodė, kad mačiau pilkesnį ovalo formos kūną, lyg ir skleidžiantį visą šviesą. Kai pabandžiau geriau į jį įsižiūrėti, viskas ir vėl skendėjo tamsoje.“ Ar Marija Džouns turėjo kokių nors antgamtinių savybių? Ar dėl reiškinių kalta vietovė?
Skraidantys strypai
Pirmą kartą šis pavadinimas nuskambėjo 1994 metais, jį netyčia atrado filmų operatorius Džosas Eskamila, kai filmavo Midvėjuje (Niumeksikos valstija, JAV). Strypus jis išvydo sulėtinęs nufilmuotą vaizdą. Strypai judėjo per greitai, kad juos galėtum pamatyti plika akimi. Skraidantys strypai turėjo ataugas, kurias judino skrisdami. Strypų dydis siekė nuo kelių centimetrų iki kelių metrų ir jie sutinkami visose pasaulio vietovėse. Yra sukurtos kelios hipotezės, aiškinančios strypų prigimtį. Strypai rodė šiokius tokius proto požymius, nes sugebėjo aplenkti prieš save esančias kliūtis ir keisti kryptį. Jie judėjo didžiuliu greičiu, siekiančiu kelis tūkstančius kilometrų. Nufilmavus juos paprasta buitine kamera, juostoje jie užėmė tik 3-4 iš 25 per sekundę esančių kadrų.
NSO ir populiarioji kultūra
NSO tema yra giliai įsišaknijusi populiariojoje kultūroje, įkvėpdama filmus, knygas, televizijos laidas ir netgi religinius judėjimus. Daugelis tiki, kad NSO yra ateivių iš kitų planetų transporto priemonės, o kai kurie netgi teigia, kad vyriausybės slepia informaciją apie ateivių kontaktus.
Turizmas ir NSO
Netgi atsirado turistinės firmos, kurios organizavo tokio pobūdžio keliones. Ką šiose vietose, be aukštosios kosminės energijos, gauna žmonės? Bredas Staigeris rašo, kad daugelis žmonių, kurie buvo pagrobti ateivių ar turėjo su jais kitokių kontaktų, prie „šventų vietų“ susitikdavo su ypatingomis būtybėmis, kurie žmonėms bandė perduoti vieningą viso egzistuojančio sampratą.
Taip pat skaitykite: Šokiai Jurbarke: ką verta žinoti
Ateivių susidomėjimas Žeme
Niekas negali tvirtinti, kad ateivių susidomėjimas Žemės gyventojų kariniais-strateginiais, moksliniais ir pramoniniais objektais visiškai išnyko. NSO kartais yra pastebimi virš slaptų bazių ir poligonų, didelių atominių elektrinių, kosminių raketų paleidimo aikštelių. Galima pasakyti, kad pastaruoju metu ateivių interesų ratas žymiai išsiplėtė. Jie ir seniau buvo pastebėti virš Didžiojoje Britanijoje esančio stounhendžo ar Naskos dykumos piešinių. Jų padarytų nuotraukų dėka atsirado įrodymai, kad atvykę svečiai domisi įvairiais turistiniais maršrutais. Su kuo susijęs toks susidomėjimo pasikeitimas? Žinoma, tai gali būti ir atsitiktinumas - jei visur skraido, tai gali praskristi ir virš tokių vietų. Tokį klausimą galima užduoti, kalbant apie piramides.
Skepticizmas ir kritinis mąstymas
Svarbu išlikti skeptiškiems ir kritiškai vertinti informaciją apie NSO. Daugelis pranešimų apie NSO yra klaidingi arba pagrįsti neteisinga interpretacija. Tačiau tai nereiškia, kad visi NSO paaiškinimai yra neteisingi. Reikia atlikti kruopštų tyrimą ir analizę, kad būtų galima nustatyti, ar NSO yra realus reiškinys, ar tiesiog klaidingas interpretavimas.
tags: #nso #virš #australijos #sostinės