„Nemokamų pietų nebūna“: dividendinio investavimo apžvalga ir reikšmė
Įvadas
Posakis „nemokamų pietų nebūna“ puikiai atspindi investavimo pasaulį. Šiame straipsnyje nagrinėsime dividendinio investavimo strategiją, kuri dažnai pristatoma kaip patikima ir saugi, tačiau išsamiau panagrinėjus paaiškėja, kad turi trūkumų. Aptarsime, kodėl rinktis išskirtinai dividendinio investavimo strategiją gali būti klaida ir kokią reikšmę tai turi investuotojams.
Dividendinis investavimas: privalumai ir trūkumai
Dividendinis investavimas yra strategija, kai investuojama į įmones, reguliariai mokančias dividendus. Viena vertus, dividendai gali būti patrauklūs smulkiesiems investuotojams, nes suteikia pastovų pajamų srautą. Kita vertus, tarp geriausių pasaulio investuotojų nėra nė vieno, kuris taikytų dividendinio investavimo strategiją. Aswath Damodaran, garsus finansų profesorius, Niujorko universitete dėstantis paskaitų ciklus „Corporate Finance“ ir „Valuation“, taip pat abejoja šios strategijos pranašumais.
Įmonių gyvenimo ciklas ir diversifikacija
Pasinaudojus kompanijų gyvenimo ciklo teorija, galima puikiai iliustruoti, kaip pasirinkus dividendinį investavimą prarandama galimybė investicinį portfelį plačiai diversifikuoti. Įmonės paprastai pereina keturis etapus:
- Startuoliai: Šios įmonės dažniausiai nemoka dividendų, nes visą pelną reinvestuoja į plėtrą.
- Augimo fazė: Įmonei gali būti reikalingos dar didesnės pinigų injekcijos nei startuolio etape, ypač jei turima sparčios plėtros planų.
- Brandos etapas: Įmonės pagaliau pasiekia tą stadiją, kai uždirba daugiau, nei šiuo metu reikalinga lėšų. Ilgai brandos etape išsilaikiusios įmonės, sugebančios daugelį metų mokėti stabilius ir vis augančius dividendus, vadinamos dividendų aristokratais.
- Nuosmukio etapas: Tai verslai prie savo gyvenimo pabaigos arba bent jau susidūrę su laikinais sunkumais.
Akivaizdu, kad ne visos įmonės gali ar turėtų mokėti dividendus. Verslo tikslas yra maksimizuoti akcininkų pelną. Bet tai nėra lygu dividendų mokėjimui. Bet ar tai reiškia, kad dividendų nemokanti įmonė yra prasta investicija? Arba ilgalaikė grąža dėl to bus mažesnė?
Bendroji grąža (Total Return)
Investuojant į akcijas svarbiausia visada žiūrėti į bendrą grąžą (total return) - t. y. akcijų kainos pokytį (price return) ir dividendus. Geriausi pasaulio investuotojai tokios klaidos nedaro. Todėl niekada neišgirsi Warren Buffett, Charlie Munger, Peter Lynch, Joel Greenblatt, Seth Klarman, John C. Investuojant į akcijas, grąžą lemia dvi vienodai svarbios dedamosios. Štai startuoliai ir augimo fazėje esančios įmonės: nors jos dar neuždirba pelno, bet jų vertė - akcininkų turto vertė - auga. Kodėl? Panašiai kaip su užmirštoje vietoje esančiu apleistu ir nederlingu sklypu - iš pradžių jis atrodo bevertis. Tačiau jei šalia pradeda kurtis miestai, atsiranda gyventojų, pramonės įmonių ar kitų veiklų, sklypo vertė ima kilti. Lygiai taip pat yra ir su kompanijų akcijomis - jos irgi yra turtas. Tačiau įmonei plečiantis ir vis geriau sugebant generuoti pajamas, tikimybė ateityje uždirbti pelną didėja. Brandžios įmonės akcininkams uždirba jau abiem būdais - tiek dividendais, tiek akcijų kainos augimu. Tačiau laikui bėgant visos įmonės pereina į nuosmukio fazę. Dažnai girdžiu požiūrį, esą price return yra „netikras“, nes „tai tik skaičiukai ekrane“. Bet jei akcija - „netikras turtas“, kodėl ją pirkai iš pat pradžių? Tai supratus, dividendinės įmonės iš „išskirtinių“ ir „geriausių“ tampa tiesiog dar viena įmonių kategorija - niekuo ne geresne už kitas. The world is full of foolish gamblers, and they will not do as well as the patient investor. Pasirinkus investuoti išskirtinai tik į dividendines įmones, prarandama platesnės diversifikacijos galimybė. Strategija investuoti tik į dividendines įmones būtų pateisinama tik tuo atveju, jei tokios įmonės būtų kažkuo išskirtinės - šių kainos mažiau svyruotų, grąža būtų aukštesnė, ar dar kažką.
Taip pat skaitykite: Posakis apie nemokamus pietus: kilmė ir prasmė
Dividendų augimo ir aukšto dividendinio pajamingumo strategijos
Pagal dividendų augimo strategiją investuojama į brandos etape esančias įmones, kurios kasmet stabiliai moka vis didesnius dividendus. Tuo tarpu pagal aukšto dividendinio pajamingumo strategiją investuojama į nuosmukio etape atsidūrusias įmones, kurios susiduria su laikinais ar mažiau laikinais (pvz., artėjančio bankroto) sunkumais. Pastaroji, aukšto dividendinio pajamingumo strategija, iš esmės tėra dar viena value investing strategijos atšaka - kai investuojama į pigiausias įmones pagal pasirinktą kriterijų: kainos ir dividendų santykį, kainos ir pelno santykį, CAPE, CAPD ar kitą vertės rodiklį. Visos šios vertės strategijos istoriškai pasiekia panašių rezultatų - nėra didelio skirtumo, kuriuo kriterijumi įmonės reitinguojamos.
Dividendinių fondų rezultatai
Pirmiausia palyginsiu, kaip sekėsi seniausiems JAV ir Europos dividendų aristokratų fondams, taikantiems dividendų augimo strategiją (t. y. Seniausias iš visų dividendinių aristokratų fondų yra SPDR S&P Dividend ETF, įkurtas 2005 m. Nei vienas iš šių aristokratiškų fondų neaplenkė rinkos vidurkio. Kitas žingsnis - palyginti, kaip sekasi aukšto dividendinio pajamingumo fondams. Galbūt šių grąža lenkia rinkos vidurkį? Seniausio JAV tokio fondo - Vanguard High Dividend Yield Index Fund ETF - strategija yra investuoti tik į aukšto dividendinio pajamingumo įmones. Šio fondo metinė grąža 2006-2025 m. Panašią strategiją taikančio europietiško fondo - iShares STOXX Europe Select Dividend 30 UCITS ETF - rezultatai taip pat nėra įspūdingi. Šio fondo metinė grąža 2005-2025 m. Žiūrint šiuo ilgesniu laikotarpiu (1998-2025 m.), pats indeksas aplenkia MSCI Europe indeksą - 7,4% prieš 4,8% metinę grąžą. Tačiau svarbu pažymėti, kad iki 2005 m. nebuvo jokio realaus fondo, kuris būtų sekęs šį indeksą. Vadinasi, visi šie rezultatai - tik teoriniai: jei kažkas būtų taip daręs, tiek būtų uždirbęs, bet realybėje niekas taip nedarė ir tiek neuždirbo. Su dividendiniu investavimu nuolat kartojasi tas pats scenarijus - jo pranašumai dažniausiai matomi tik teoriniuose ir retrospektyviniuose skaičiavimuose, o ne realių fondų praktiniuose rezultatuose.
Dividendai kaip ramybės uostas: mitas ar realybė?
Dividendinis investavimas apipintas mitais ir klaidingomis prielaidomis. Tai idėja, kad dividendai - tai ramybės uostas. Esą, jei investuoji į dividendines įmones, gali saugiai gauti pajamas, niekada neparduoti akcijų, o rinkos svyravimai tau - nebesvarbūs. Vienas didžiausių nesusipratimų - tikėjimas, kad dividendai yra papildomi pinigai. Tarsi iš oro. Tačiau finansų matematika gana paprasta: kai įmonė išmoka dividendus, jos akcijos kaina sumažėja tokia pačia suma. Jei turėjai €100 vertės akciją ir įmonė išmokėjo €4 dividendų, tavo akcija dabar verta apie €96. O jei visgi iš tiesų reikia tų €4 iš portfelio - nes valgyti visiems reikia - visada galima parduoti dalį akcijų. Lygiai taip pat, kaip gautum dividendus. Realybėje visiškai nesvarbu, ar tu pats „pasidarysi dividendus“, parduodamas dalį akcijų, ar pinigai dividendų pavidalu bus išmokėti įmonės vadovybės sprendimu.
Krizių metu įmonės dažnai karpo dividendus. Kai kurios jų laikinai visai nemoka. Sumažėjęs pajamų srautas, ypač atsižvelgus į infliaciją, neužtikrins jokio saugumo ar stabilumo. Tuo metu tokių įmonių akcijų vertės krenta panašiai arba net labiau nei visos rinkos.
Dividendai: ne kriterijus skirstyti įmones
Visa tai, ką rašiau iki šiol, nereikėtų suprasti kaip siūlymo neinvestuoti į dividendus mokančias įmones. Dauguma geriausių pasaulio įmonių moka dividendus, o šių akcijų vengti nebūtų išmintinga. Juk nebūtų logiška investuoti tik į kompanijas, kurių pavadinimas prasideda raide „A“, lygiai taip pat, kaip nebūtų logiška tokių kompanijų vengti vien dėl pirmos raidės pavadinime. Panašiai ir su dividendinėmis akcijomis - investuoti tik į šias, arba visiškai į tokias įmones neinvestuoti - abu pasirinkimai būtų klaida. Dividendai nėra tinkamas kriterijus skirstyti įmones į tinkamas arba ne investavimui.
Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai tėvams: atsparūs vaikai
Diversifikacija ir dividendinis investavimas
Pasirinkus dividendinio investavimo strategiją, mažėja portfelio diversifikacija. Nebus investuojama į startuolius ar augimo etape esančias įmones. Buybacks are divisive. Dividendiniai investuotojai net ir tarp nuosmukio fazėje esančių įmonių atsirenka tik tas, kurios moka dividendus. Nors visi tyrimai rodo tą patį: įmonių, susiduriančių su sunkumais (t. y. Logiška ar ne? Tačiau tai nebūtų pats geriausias pasirinkimas. Geriau būtų investuoti į bendrą šalies akcijų rinką sekantį fondą. Daug kas mėgsta strategiją investuoti tik į Vanguard FTSE All-World UCITS ETF pasaulio akcijų fondą (tickeris VWCE). Visų pirma, dividendinės akcijos nėra kažkuo išskirtinės. Kodėl tada papildomai neįtraukus ne tik dividendinių, bet ir augimo akcijų, nedividendinių vertės akcijų, gynybinių akcijų, ciklinių akcijų, small-caps, REITs, automobilių gamintojų akcijų ir t. O visgi - jeigu įtraukti tik dividendines? Ar padidinsi diversifikaciją?
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
tags: #nemokamu #pietu #nebuna #reiksme