Peloruso Jacko istorija: delfinas, vedęs laivus per Kuko sąsiaurį
Kuko sąsiauris, skiriantis Šiaurės ir Pietų Naujosios Zelandijos salas, visuomet buvo iššūkis laivybai. Ypač pavojinga vieta - Prancūzų sąsiauris (Te Aumiti), įspraustas tarp aštrių uolų ir pasižymintis stipriomis povandeninėmis srovėmis. Tačiau XIX a. pabaigoje šioje vietoje atsirado neįprastas pagalbininkas - delfinas, pramintas Peloruso Jacku.
Pelorus Jack: kas jis buvo?
Peloruso Jackas buvo Risso rūšies delfinas (Grampus griseus). Šie delfinai, pavadinti mokslininko Antoine'o Risso garbei, aptinkami visuose pasaulio vandenynuose, nors dažniausiai laikosi netoli krantų. Paprastai 3-4 metrų ilgio, Risso delfinai, kaip ir daugelis laukinių gyvūnų, vengia žmonių, nors kartais įsipainioja į žvejų tinklus arba žūsta susidūrę su laivais.
Delfino pasirodymas ir pagalba laivams
Pirmą kartą Pelorus Jackas pastebėtas 1888 metais, kai škuna "Brindle" priartėjo prie Prancūzų sąsiaurio. Iš pradžių laivo įgula svarstė sumedžioti gražų, šviesų, 4 metrų ilgio delfiną, tačiau kapitono žmona juos atkalbėjo. Netrukus navigatoriai pastebėjo keistą delfino elgesį - jis tarsi rodė laivui tinkamiausią kelią.
Garsas apie Pelorusą Jacką greitai pasklido. Laivai drąsiai sekė delfinu, kuris juos vedė saugiausiu įmanomu keliu per pavojingą laivybos kanalą. Per visą savo "karjerą" nei vienas laivas, kuriam padėjo Pelorus Jackas, nepatyrė nelaimės.
Vardo kilmė
Nėra visiškai aišku, kaip Pelorus Jackas gavo savo vardą. Vis dėlto, tikėtina, kad jis pavadintas Peloruso įlankos vardu, kurioje dažnai pasirodydavo pasitikti laivų.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Incidentas su SS Penguin ir įstatymo priėmimas
Deja, ne visi žmonės buvo draugiški Pelorusui Jackui. 1904 metais nežinomas asmuo iš kelto SS Penguin bandė į jį šauti. Laimei, šūvis buvo nesėkmingas, o delfinas neišsigando ir toliau padėjo praplaukiantiems laivams. Ironiška, bet SS Penguin nuskendo 1909 metais.
Šis incidentas paskatino įstatymų pakeitimus. 1904 metų rugsėjį buvo priimtas įstatymas, draudžiantis bet kokią prievartą prieš Pelorusą Jacką. Ši apsauga galiojo iki pat delfino dingimo 1912 metais.
Dingimas ir spėlionės
Po 1912 metų Peloruso Jacko niekas daugiau nebematė. Buvo daug spėlionių dėl jo likimo. Vieni manė, kad jį sugavo banginių medžiotojai, kurie Kuko sąsiauryje visuomet buvo aktyvūs. Tačiau labiau tikėtina, kad Pelorus Jackas mirė natūralia mirtimi. Jo šviesi, balta spalva su pilkais dryžiais rodė, kad delfinas buvo senas.
Atmintis
Pelorusas Jackas nebuvo pamirštas. Jungtinės Karalystės karo laivas HMS New Zealand (plaukiojęs 1911-1922 metais) turėjo šunį, pavadintą Pelorus Jack vardu. Tiesą sakant, tokiais vardais buvo pavadinti net du buldogai - vienas laive gyveno 1913-1916 metais, kitas - 1916-1919 metais.
Pelorusas Jackas minimas ir literatūriniuose kūriniuose, jo vardu pavadintas škotų šokis. Šis delfinas įamžintas ir daugybėje laivybos istorijos knygų.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Kuko sąsiauris šiandien
Šiandien Kuko sąsiauris tebėra svarbi laivybos arterija, nors ir ne tokia pavojinga, kaip anksčiau. Laivai naudojasi moderniomis navigacijos sistemomis, o prisiminimai apie Pelorusą Jacką primena apie gamtos ir žmogaus sąveiką, netikėtą pagalbą ir rūpestį jūrine aplinka.
Nuorodos į kitas šalis ir miestus
Straipsnyje minimas Malaizijos pusiasalis, jo sostinė Kvala Lumpūras, naujoji sostinė Putradžaja ir kiti miestai, tokie kaip Šach Alamas, Melaka ir Džordžtaunas. Taip pat paminėtas Singapūras, Gambija ir jos miestai Serekunda ir Bandžulis, Kuršo kunigaikštystė, Kuba ir jos salos.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #Naujosios #Zelandijos #salas #skiriantis #sąsiauris