Duonos naujienos: vartojimo tendencijos ir rinkos pokyčiai Lietuvoje
Lapkričio 8-oji - Europos sveikos mitybos diena, puiki proga susimąstyti apie kasdienius maisto produktus ir jų poveikį mūsų sveikatai. Vienas tokių produktų, be abejo, yra duona. Nors duona yra vienas labiausiai paplitusių ir vartojamų maisto produktų Europoje, vis dar kyla klausimų, kaip išsirinkti ne tik skanią, bet ir sveikatai palankią duoną.
Duonos vartojimas Europoje ir Lietuvoje
Remiantis tyrimų bendrovės „Statista“ duomenimis, 2021 m. Europoje buvo suvartota daugiau nei 18 milijonų kilogramų duonos. Tai rodo, kad duona išlieka svarbiu maisto produktu europiečių mityboje. Tačiau pastaruoju metu rinkoje pastebimi tam tikri pokyčiai, kurie atspindi besikeičiančius vartotojų įpročius ir mitybos tendencijas.
Tradicinės ir modernios duonos pasirinkimai
Slopstant tradicinių duonos gaminių populiarumui, duonos kepėjai seka paskui vartotojų pasirinkimą. Šiandien ypač jaunos kartos duonos valgytojai linkę rinktis tai, kas greitai paruošiama ir patrauklu akiai. Ekspertai pastebi, kad tai yra europietiška tendencija. Tačiau kai kurie natūralios duonos kepėjai pratina europiečius prie lietuviškos juodos duonos ir tai jiems pavyksta.
Natūralumo svarba
Pastaruoju metu ryškėja dar vienas aspektas - duonos valgytojai perka miltus ir patys kepa duoną. Tai gera patirtis, kai bet kokiomis sąlygomis galima apsirūpinti būtiniausiu produktu. Orientuojamasi į natūralius produktus. Jau kuris laikas pastebima, kad tradicinės juodos duonos rinka traukiasi, o įvairių kvietinių gaminių - plečiasi. Tiesa, ryškiau tokias tendencijas jaučia stambūs gamintojai, tai, aišku, paliečia ir mažesnes kepyklas, tačiau šios labiau orientuojasi į tradicinius ar išskirtinius gaminius ir formuoja ištikimų pirkėjų ratą.
Pokyčiai rinkoje
Šiemet fiksuojami nauji ženklai duonos ir konditerijos kepinių gamybos rinkoje - Suomijos kapitalo tarptautinė kepinių ir konditerijos gamybos grupės „Fazer“ bendrovė „Fazer Lietuva“ atleidžia 182 darbuotojus. Tokią informaciją dar vasaros pradžioje pateikė Užimtumo tarnyba. Pati bendrovė dar šiemet balandį pranešė svarstanti Baltijos šalyse veikiančias kepyklas sujungti į vieną padalinį, kuris veiktų Latvijos mieste Ogrėje. Tai, kad stambus gamintojas traukiasi iš Lietuvos, yra prastas ženklas šalies ekonomikai, bet mažesni gamintojai svarsto, jog jau kuris laikas stebimi pokyčiai duonos rinkoje gali būti palankūs tiems kepėjams, kurie orientuojasi į išskirtinę kokybę, natūralumą ir puoselėja tautinį kulinarinį paveldą.
Taip pat skaitykite: Naujienos iš Šiaulių
Vietinių gamintojų perspektyvos
Ukmergės rajone pats grūdus auginantis, iš jų miltus malantis ir duoną kepantis ūkininkas Nerijus Kriaučiūnas džiaugiasi, kad jau apie dvidešimt metų nenuvilia tradicinės duonos gerbėjų, kartu primindamas, kokią natūralią ir sveiką duoną valgydavo mūsų protėviai. Jis yra senojo kepimo amato tradicijų puoselėtojas, senovinį receptą paveldėjęs iš močiutės, o jo kepta duona žymima tautinio kulinarinio paveldo ženklu. Ūkininkas kepa juodą rudinę duoną, tradicinį senovinį kvietinį pyragą, ragaišį ir dar vienos rūšies šiuolaikiškesnę duoną.
Vartotojų pasirinkimas
Nerijus sutiko, kad duonos gaminių rinkoje jau kuris laikas jaučiamas naujų vėjų dvelksmas, tačiau kartu tvirtėja ir natūralumą vertinančių vartotojų pasirinkimas. „Jeigu ieško juodos ruginės duonos, tai renkasi kuo natūralesnį produktą, dabar populiari becukrė duona. Bet nesakyčiau, kad juodos duonos populiarumas augtų, nes daug kas pripranta prie kvietinės duonos, mes europėjame. Bet Lietuvoje yra žmonių iš Europos, kurie juodos duonos gimtinėje neturi, jie tik ją atranka, yra užsieniečių, kuriems patinka juoda tradicinė duona“, - kalbėjo ūkininkas ir duonos kepėjas, per dvidešimt metų suformavęs nuolatinių pirkėjų ratą. Tai daugiausia Kauno ir Vilniaus gyventojai.
Nišinės rinkos stabilumas
Taip pat jis teigė negalintis sakyti, kad nišinės juodos duonos rinka traukiasi, pats to sakė nejaučiantis. „Tie, kurie tokią duoną anksčiau valgė, suprato raugintos duonos naudą, tai ir toliau ją perka. Ir ši tendencija, sakyčiau, tik stiprėja“, - sakė N. Kriaučiūnas.
Miltų pirkimo tendencijos
Duonos kepėjas teigė šiemet matantis tam tikrus pirkėjų pasirinkimo pokyčius. „Kalbos apie krizę ir problemas skatina žmones taupyti, jaučiu, kad išaugo ne gatavų produktų, bet miltų pirkimas. Aišku, yra kad užsieniečiai, prancūzas ar italas, perka pas mane miltus, kepa labiau tradicinę savo duoną. Ir mūsų vartotojai visur keliauja, ir ten, kur juodos duonos valgymo tradicijų mažai, tai ir pas mus ateina toks vartojimas“, - pokyčius jaučia N. Kriaučiūnas.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad didesnio miltų pirkimo tendencija nėra tokia ryški, kokia buvo 2008 m. ar ekonominei krizei įsibėgėjus. Tuomet miltus šluote šlavė. „Dabar matosi, kad miltų perkama daugiau, bet ne tiek daug, kai buvusios ekonominės krizės metais. Jaučiasi, kad žmonės taupo, jie daugiau gamina namuose, mažiau lankosi restoranuose, kavinėse“, - pastebėjo duonos kepėjas.
Taip pat skaitykite: Informacija apie receptinius vaistus
Gamintojų prisitaikymas prie pokyčių
Kelmės rajone veikiančios bendrovės „Šaukėnų duona“ vadovas Gintautas Saunorius nedvejodamas tvirtino, kad duonos vartojimas mažėja, ir tai jaučia visi kepėjai - tiek rinkos gigantai, tiek ir mažesnės įmonės. „Rinkos mažėjimas juntamas gal jau porą metų. Mes nesame dideli, kad konkuruotume su rinkos banginiais, orientuojamės į vietinį ir regioninį pirkėją. O mūsų „arkliukas“ - duona iš natūralių produktų ir natūrali, nepagreitinta jos gamyba“, - aiškino G. Saunorius. Tiesa, jis teigė, kad duonos rinkos mažėjimas nėra jau toks ženklus, bet visgi pastebimas.
Alternatyvūs produktai
„Biržų duonos“ vadovas Andrius Kurganovas antrino, kad jau kuris laikas pastebima, kad mažėja duonos vartojimas. Anot jo, žmonės randa kitų produktų, kuriuos integruoja į savo mitybą ir pakeičia duoną. Tai ir džiovintos duonelės, kiti užkandžių kategorijos produktai, kurių paklausa kasmet didėja. „Aišku, kad tokius pokyčius matome, bet kadangi nesame tik duonos gamintojai, tai sumažėjusią dalį atsveriame kitų kategorijų produktais. O šių produktų populiarumas yra stabilus arba augantis, pagal tai ir orientuojamės, kur labiau investuoti, o kur - mažiau“, - kalbėjo A. Kurganovas.
Tradicinės duonos išsaugojimas
„Biržų duonos“ vadovas atkreipė dėmesį, kad negalima būtų sakyti, jog žmonės nustoja valgyti tradicinę duoną, ją tikrai renkasi, tik gal mažesniais kiekiais. „Turbūt natūraliai susiklostė tokia situacija, juk dabar ir mažesnių šeimų yra Lietuvoje, mažiau reikia ir duonos, nei buvo įprasta valgyti prieš kokių dvidešimt metų. Gamintojams tenka prisitaikyti prie rinkos pokyčių, tie, kurie gebės lanksčiai reaguoti ir atliepti vartotojų poreikius, ir toliau sėkmingai dirbs“, - įsitikinęs Biržų krašte veikiančios kepyklos vadovas.
Mitybos mados ir vartojimo įpročiai
Duonos kepėjai sako, kad jų gaminių pasirinkimui didelę įtaką turi besikeičiantis požiūris į mitybą. „Galvojame, kad lemiamas veiksnys, turintys įtaką duonos rinkai, yra besikeičiantys vartotojų įpročiai. Jaunimas dabar yra linkęs rinktis pusfabrikačius, o mūsų duona nėra tokia. Jaunoji karta nenori gamintis, jiems labiau priimtini tokie produktai, kuriuos iš karto gali vartoti, perka tai, kur jau viskas sutepta, pritepta - tik dėkis į burną“, - sakė G. Saunorius.
Mados įtaka
Jo teigimu, mitybos įpročius labai veikia ir propaguojamos mados. O tam pirmiausia imli jaunoji karta. „Kai atsiranda viešų kalbėtojų, kad duona nėra naudinga ir t. t., tai atsiliepia ir vartojimui, - pastebėjo „Šaukėnų duonos“ direktorius. - Taip jau buvo, pavyzdžiui, dėl sviesto, kažkada sakė, kad jis blogas produktas ir visi ėmė valgyti margariną, paskui peikė margariną ir teko grįžti prie sviesto.“
Taip pat skaitykite: Naujas pyrago receptas
Pasak A. Kurganovo, mados veikia kiekvieną pramonės šaką, ne išimtis - ir maisto pramonė. „Manau, kad naujos mados sumažino ruginės duonos vartojimą, dalį šios rinkos paėmė sumuštinių duonos - kvietinės, baltos, patogiai vartojamos. Jos sudėtimi gal ne visiškai atliepia ruginę duoną, bet jaunesni žmonės renkasi lengvesnius produktus, bet nebūtinai geresnius organizmui. Bet vartotojas pats priima sprendimą ir renkasi“, - sakė „Biržų duonos“ vadovas.
Informacijos svarba
Jo manymu, gamintojų pareiga būtų komunikuoti ir kiek įmanoma vartotojams paaiškinti, kas yra sveikiau ir naudingiau organizmui, o kas - galbūt mažiau sveika. „Manau, kad lietuviai yra smalsūs pirkėjai, jie stengiasi nagrinėti etiketes, produkto sudėtį, bet jaunesnė karta nori greitumo ir lengvumo, ką realiai ir duoda kvietiniai gaminiai. Bet yra nemaža dalis žmonių, kurie perka ir ruginę duoną, tik ne tokiomis didelėmis apimtimis“, - pastebėjo A. Kurganovas.
Prekybos tinklų iniciatyvos
Dėl siekio išlaikyti asortimentą, geriausiai patenkinti Lietuvos pirkėjų paklausą ir pasiūlyti duonos gaminių konkurencingomis kainomis, dar 2018 m. vasarą Kėdainiuose esančiame „Rivonos“ kulinarijos ir konditerijos padalinyje, investavus per 5 mln. Eur, buvo atidaryta automatizuota duonos kepykla. Ji iki šiol yra viena moderniausių šalyje. Per valandą čia iškepama apie tona duonos.
Konditerijos gaminių populiarumas
„Nuolat analizuojame Lietuvos pirkėjų poreikius. Anot jo, konditerijos gaminių paklausa keliasdešimt procentų šoktelėjo, kai pernai rugsėjį buvo pradėta ir iki šiol tęsiama akcija: kiekvieną pirmadienį visą dieną visose parduotuvėse „Norfa“ šie gaminiai išparduodami su 50% nuolaida. Akcijos rezultatų yra ir daugiau: gerokai sumažėjo šios prekių kategorijos nurašymai, pirkėjai turi galimybę gerokai pigiau įsigyti ir paragauti brangesnių gaminių, o tai lemia, kad jie „atranda“ bei įsigyja prabangesnių gaminių ir be nuolaidos. „Šviežumo veiksnys svarbus ne tik šioje prekių grupėje. Jį pirkėjas jau įvertino pasirinkdamas „Norfos“ siūlomą šviežiausią mėsą, šviežius vaisius bei daržoves, kurioms pirmadieniais taip pat taikoma analogiška akcija, o nuo antradienio siūlomas naujas asortimentas“, - teigia D.
Tradicijų puoselėjimas
„Rivonos“ kepykla išsiskiria tuo, kad duona čia tebegaminami tradiciniu būdu iš natūralaus raugo, kuris kildinamas tris paras. „Mūsų prekės ženklo „Duončiaus“ duona ir jos gaminiai tebėra kepama tradiciniu būdu. Iš naujausių šios linijos gaminių pirkėjų jau spėta įvertinti pusryčių batonas ir sumuštinių duona, o taip pat gaminiai su grūdais ir alyvuogių aliejumi. Tarp naujovių ji mini ir be pridėtinio cukraus pagal naują technologiją kepamą duoną. Sveikatai palankesnio maisto paklausa nuolat auga ir „Norfa“ siekia kuo geriau atliepti šią paklausą. Ypač ši tendencija, anot I.
Regioninių kepėjų indėlis
„Konditerijos gaminių asortimentą taip pat nuolat atnaujiname, pasiūlome naujų produktų. Tačiau klasikiniai kepiniai visuomet išlieka perkamiausių viršūnėse - tai „Medaus tortas“, „Napoleonas“, „Jaunystė“, įvairūs jogurtiniai tortai, - paklausos niuansais dalinasi „Norfos“ prekių grupės vadovė. - Didelė dalis pirkėjų mėgsta ir „Rivonos“ konditerijos ceche gaminamus saldumynus su varške, kuri atkeliaujančia iš mūsų pieninės. „Norfos“ parduotuvėse pirkėjas randa ne tik šalies didžiųjų duonos kepėjų produkcijos, bet ir regioninių mažų kepyklėlių. Beveik nuo veiklos pradžios siūlo tris dešimtmečius konditerijos gaminius ir saldumynus gaminančios UAB „Sonverta“ produkciją, kurios klasikiniai gaminiai, pvz. „Karališkas“ ir „Ambasadorių“ tortai, „Kuršėnų vyniotinis“, ilgus metus išlaiko pirkėjų populiarumą. Anot I. Černiajevos, „Sonverta“ nuolat reaguoja į besikeičiančius vartotojų poreikius, tendencijas, koreguoja ir tobulina savo gaminių receptus.
Duonos paklausa ir labdara
D. Dundulis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje duonos kepėjų situacija yra sudėtinga. Mat mes įpratę valgyti šviežią tradiciškai keptą duoną, kurios galiojimas vos 5-10 dienų, o Vakaruose siūloma daug duonos gaminių, kurių galiojimas - mėnesiai. „Mūsų mažmeninės prekybos tinklas yra vienintelis šalyje, kuris labdarą organizuoja regioniniu principu ir ją perduoda net 17 įvairiuose šalies rajonuose veikiančioms labdaros organizacijoms. Manau, kad būtų nelogiška besibaigiančio galiojimo produktus suvežti, pavyzdžiui, į Vilnių ar mūsų centrinį logistikos sandėlį Kėdainiuose, o po to vėl gabenti į atokiausius šalies kampelius. Labdara jos laukiančius asmenis turi pasiekti trumpiausiu ir greičiausiu keliu“, - mano D.
„Mūsų parduotuvėse bendra duonos paklausa nemažėja, nors statistika teigia, kad duonos pardavimai Lietuvoje menksta.
Pavyzdžiai iš rinkos
- Plokštainis „ Napoleonas“ - Karališkas, visų pamėgtas delikatesas.
- Varškės spurga - Nostalgiškos, apvalutės, minkštos, purios…
- Sausainiai „Skarelės“ su avietėmis - Gardžiausiais vasaros prisiminimais dvelkiantis naujas legendinių skarelių skonis!
- Sausainiai „Skarelės“ su varške ir obuoliais - Naujas legendinių skarelių skonis! Išskirtinis, purus varškės sūrio ir obuolių-svarainių įdaras nepaliks abejingų.
- Biržų batonas - „Biržų“ batonas purus ir lengvas.
- „Brioche“ plėšomos bandelės su cinamonu - Sviestinės plėšomos bandelės „Brioche“ rudeniškai dvelkia viliojančio cinamono aromatu.
- „Lietuvos kepėjo“ batonai, o ypač populiariausias „Pieniškas“, sulaukia tik pačių geriausių pirkėjų atsiliepimų ir vertinimų.
- Duona skrudinimui: Klasikinė, su sėklomis, viso grūdo. „Pusryčių“ linija - tikras pasididžiavimas.
- Tradicinė duona: Juoda, šviesi, su grūdais ar sėklomis. Tradicinė juoda „Bočių“ ar plikyta šviesi „Palangos“ kepamos taip, kaip ir prieš daugelį metų.
- Konditerija: Pyragai, vyniotiniai, keksai, vafliai, sausainiai, bandelės. Gardūs, subalansuoti pyragai, vyniotiniai ir bandelės džiugina Lietuvos pirkėjus jau ne vienerius metus.
- Šaldyti gaminiai: Kruasanai, bandelės, šaldytos tešlos.