Liesos mėsos paslaptys: kodėl verta ją įtraukti į savo mitybą?

Kai mažylio burnytėje pasirodo pirmieji perliukai, tai ženklas, kad jau metas ragauti rimtesnio maisto. Ir koks ten to maisto rimtumas, jei jame nėra mėsos. Ką jau ką, bet mėsos vertę nuginčyti būtų sunku. Šiame straipsnyje aptarsime liesos mėsos naudą, jos įtraukimą į kūdikių ir vaikų racioną, skirtingų rūšių mėsos ypatumus bei pateiksime praktinių patarimų, kaip ją vartoti sveikai ir subalansuotai.

Mėsos vertė: baltymai, geležis ir vitaminai

Baltymai - vertingiausia mėsos sudedamoji dalis. Jie ypač reikalingi raumenims ir gyvybiniams organams vystytis. Geležis ne mažiau vertinga mažo žmogučio organizmui. Ji dalyvauja kraujo gaminimo procese ir sumažina anemijos tikimybę. Mažylio dienos geležies poreikis - 0.6 mg, o su amžiumi šis poreikis padidėja iki 1,2 - 1,5 mg. Maisto produktuose geležis yra dvejopa: vadinamoji hemo (mėsoje, žuvyje) ir ne hemo (kruopose, vaisiuose, daržovėse, uogose, piene). Pirmoji geležies rūšis, palyginant su antrąja, labai gerai pasisavinama. Daugiausia šio gėrio - raudonoje mėsoje, pavyzdžiui, jautienoje, neriebioje kiaulienoje, ypač gausu liežuvyje ir širdies raumenyje. Vitaminų mėsoje taip pat nemažai. Daugiausia - B12, kuris itin svarbus virškinimo sistemai, kraujo kūnelių gamybai bei nervų sistemai.

Geležies tipai: hemo ir ne hemo

Maiste randami du geležies tipai, ir jie vadinami „heme“ ir „non-heme“ geležis. „Heme“ geležis: tai yra labiausiai pasiekiama geležies forma, randama tik mėsoje bei gyvulinės kilmės produktuose. „Non-heme“ geležis: ši geležis randama augalinės kilmės maisto produktuose, tokiuose kaip vaisiai, daržovės ir riešutai. Palyginti su „heme“ tipo geležimi, šio tipo geležį kūnas pasisavina sunkiau. Jautiena labai naudinga sveikatai, kadangi joje yra labai daug „heme“ tipo geležies. Geriausias geležies šaltinis? Jautienos kepenys.

Vitaminas B12

Vitaminas B12 yra nepakeičiama maistinė medžiaga, ir taip yra todėl, kad jos yra tik gyvūninės kilmės produktuose. Šis vitaminas yra labai naudingas odai, gerai nuotaikai, geram miegui ir nervų regeneracijai. Svarbu suprasti, kad nepakankamas vitamino B12 kiekis taip pat padidina depresijos ir psichinės sveikatos problemų riziką. 170 g jautienos porcijoje yra beveik 100 proc. rekomenduojamos vitamino B12 paros normos. Labiausiai šio vitamino deficitą rizikuoja patirti vegetarai ir veganai, todėl jie turėtų vartoti šio vitamino papildus.

Kada pradėti duoti mėsos kūdikiui?

Nepaisant visų išsakytų liaupsių mėsai, skubėti ją įvesti į mažylio racioną nereikėtų. Pasak specialistų, mėsą reikėtų pradėti duoti nuo šešių mėnesių, jeigu vaikas yra maitinamas mišinukais ir jau yra ragavęs daržovių. Jei mažylis žindomas, šis laikas gali būti nukeltas keliais mėnesiais vėliau, tačiau irgi jau po daržovių ir kruopų įvedimo. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas mažylis auga ir vystosi individualiai, todėl laikas, kada vaiko valgiaraštyje turi atsirasti mėsa, tėra rekomenduojamas. Jei vaikutis gimė išnešiotas, pirmąjį pusmetį jam užtenka tos geležies, kurios jis gavo gyvendamas mamos pilvelyje. Tačiau jei į pasaulį pasibeldė anksčiau, geležies atsargų jam taip pat pritrūksta anksčiau, nes geležis vaikelio organizme kaupiasi paskutinį nėštumo trimestrą.

Taip pat skaitykite: Kiaušinio baltymo nauda sveikatai: išsamus vadovas

Alergijos rizika ir tinkamos mėsos rūšys

Mėsa irgi gali alergizuoti. Primaitinti pradėti geriausia nuo mažiau alergizuojančios mėsos, pvz., triušienos. Labai tiktų ėriena, strutiena, taip pat ir žvėriena - stirniena ir briediena (gausu vitaminų ir baltymų, be to, laukiniai gyvūnai neėda jokių koncentruotų pašarų, kurie pakeičia mėsos sudėtį ne į gerąją pusę). Rečiau alerginę reakciją sukelia kiauliena.

Mėsos kiekis ir derinimas su kitais produktais

Per daug - irgi blogai. Pradėti reikėtų nuo šaukštelio, 20 - 30 gramų, palaipsniui (kiekvieną mėnesį iki pirmojo gimtadienio pridedant po dešimt gramų). Su kruopomis ir druska nepersistenkite. Tėveliams dažnai kyla klausimas, su kuo mėsą pateikti. Pasak specialistų - geriausia su šviežiomis arba virtomis ar troškintomis daržovėmis. Mėsa su kruopomis ar makaronais - sunkus maistas, todėl tokio patiekalo nereikėtų valgyti dažnai. Be to, valgant mėsą su kruopomis, geležies pasisavinama mažiau, nei su daržovėmis.

Nuo tyrelės iki dešrelių: mėsos tekstūros keitimas

Iš pradžių tai turėtų būti pertrinta mėsos tyrė, o išdygus daugiau dantukų, nuo aštunto-devinto mėnesio mažylio lėkštėje gali atsidurti kažkas panašaus į faršą, kad vaikutis turėtų ką kramtyti. Pažintį su pieniškomis dešrelėmis ar rūkyta mėsa reikėtų atidėti iki trejų metų. Pieniškos dešrelės maistiniu požiūriu - gana menkavertis produktas, daugelyje jų rūšių kokybiškos mėsos beveik nėra. Negirdykite stipriais mėsos sultiniais - jie apsunkina jautrų skranduką, ypač kūdikiams iki metukų.

Kaip išsirinkti kokybišką mėsos produktą?

Kad nebūtų mažoka… Pirkdami atidžiai skaitykite gaminio etiketes. Pavyzdžiui, 200 g indelyje avienos su daržovėmis nurodoma, kad avienos yra 10 proc. Vadinasi, suvalgęs visą indelį mažylis gaus tik 20 g mėsos, nors per dieną rekomenduojama 50 g.

Vaiko amžius. Jis nurodytas ant kiekvieno indelio. Labiausiai - dėl tyrės konsistencijos.
Galiojimo data. Ją surasite ant dangtelio. Jei data nusitrynusi arba neaiškiai parašyta, geriau tokio indelio nepirkti. Kaip ir tokio, kurio dangtelio centras bent truputį papūstas - tai irgi rodo, kad maistas jame jau nebetinkamas naudoti, nors galiojimo data dar gali būti ir nepasibaigusi.
Laikymo sąlygos. Uždarytą indelį visa nebūtina laikyti šaldytuve - tinka kambario temperatūra, tik svarbu, kad nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai. Pradarytą tyrelę reikėtų laikyti šaldytuve ne ilgiau nei 24 valandas. Į atidarytą indelį nebedėkite šaukštelio, kuriuo maitinote vaikutį - dėl papuolusių į maistą bakterijų jis gali pradėti greičiau gesti. Jei mažylis visos košelės paprastai nesuvalgo, geriau reikiamą kiekį įsidėkite į dubenėlį, o likusią košelę uždarykite ir padėkite į šaldytuvą.
Šildymas. Paprasčiausias būdas - įdėti indelį į didesnį indą su karštu vandeniu. Šildyti mikrobangų krosnelėje nerekomenduojama, nes joje maistas sušyla netolygiai.

Kokių mėsos produktų vengti?

Mažiems vaikams nerekomenduotinas mėsos sultinys bei jo pagrindu virtos sriubos ar košės. Jame yra toksinių medžiagų, gali sukelti alergiją, įprastai nemažai riebalų. Išimtis - tik gastritu sergantys vaikai, tačiau čia jau kitas klausimas, nes sergančių ir sveikų žmonių mityba- skirtinga. Vengti riebios mėsos, paukštienos odelės. Dažnai apsigaunama su kiauliena, nes šioje mėsoje riebalai pasiskirsto daugmaž tolygiai, mažai matosi riebalinių intarpų, taigi susidaro liesos mėsos regimybė, nors taip nėra. Ankstyvame amžiuje vengti mėsos subproduktų: plaučių, kepenų, liežuvių, etc. Vėliau šiuos produktus rekomenduotina valgyti ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Griežtai vengti pramoniniu būdu apdorotų mėsos produktų: virtų kumpių, rūkytų gaminių, dešrelių. Apsigaunama pamačius ant pramoninių mėsos gaminių užrašą “90 proc. mėsos”. Pirkėjas įsivaizduoja, kad ten 90 proc. natūrali mėsa. Pramoninkų ir jūsų supratimas apie mėsą tikrai skiriasi. Pavyzdžiui “kiaulienos baltymai” - tai išdžiovinta, sutrinta į miltelius ir stipriai chemizuota mėsa, kurios vaikų racione tikrai neturėtų būti. Įvardinimas “aukščiausios rūšies mėsos produktas” - taip pat nėra susijęs su puikia mėsos kokybe. Tai susiję su mėsos kiekiu gaminyje bei maisto priedų kiekiu. Dar blogiau, kad nemažai tėvelių ne tik kasdien maitina savo vaikus pramoniniu pagamintais gaminiais, bet juos dar ir netinkamai apdoroja. Pavyzdžiui beveik visos virtos dešrelės yra skirtos tik virimui, tačiau ypatingai dažnai jos yra kepamos. Aukštoje temperatūroje maisto priedai, nudažantys mėsos gaminį malonia rausva spalva, skyla bei sutrikdo deguonies apytaką organizme, t.y. sutrikdo organizmo funkcijas.

Taip pat skaitykite: Kopūstų maistinės savybės

Liesos mėsos rūšys: triušiena, vištiena ir kt.

Triušiena - viena liesiausių ir mažiausiai riebalų turinti mėsos rūšis. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, dėl šios priežasties žmonėms, kurie valgo mėsą, vertėtų paragauti triušienos ir ja paįvairinti savo mitybos racioną. Triušiena, kaip ir vištiena ar kalakutiena, priskiriama liesos mėsos kategorijai. Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. „Iš sveikatai palankios mitybos pusės, triušiena priskiriama baltos mėsos rūšiai ir, lyginant su raudona mėsa, galėtų būti skanaujama dažniau, maždaug 3-4 kartus per savaitę. Triušiena turi visas mėsai būdingas maistines medžiagas: baltymų, B grupės vitaminų, geležies ir kitų mikroelementų, tačiau kartu tai - pakankamai lengvai virškinama ir gerai įsisavinama mėsos rūšis. Dar vienas triušienos privalumas yra tas, kad ji turi labai nedaug riebalų“, - pasakoja E. Gydytoja priduria, kad į vaikų mitybos racioną triušiena galėtų būti įtrauka maždaug nuo 8 gyvenimo mėnesio: „Kūdikių ir mažų vaikų mitybos racione pirmiausia turėtų atsirasti liesos mėsos rūšys, tad triušiena būtų išties puikus pasirinkimas. Vengti triušienos turėtų tik tie, kurie jai alergiški. Jei įsigijote visą triušį, „Rimi“ mėsos technologas Vidas Nadzeika pataria jį pjaustyti panašiai, kaip vištą. „Pirmiausia atskirkite kojas, paskui išpjaukite šonkaulius ir pilvo dalį. Nugaros dalį galima palikti kaip vieną gabalą arba nuo kaulų atskirti išorinę filė. Perkant triušieną ir norint įsigyti kuo kokybiškesnę mėsą visuomet vertėtų atkreipti dėmesį į keletą kokybės tikrinimo kriterijų. „Triušiena turi būti šviesiai rožinės, balsvos spalvos, negleivėta ir be pašalinių kvapų. Jei perkate triušieną vakuume - taip pat įvertinkite mėsos spalvą ir skysčio kiekį pakuotėje: jei kartu su mėsa yra daug skysčio, gali būti, jog triušiena buvo užšaldyta“, - sako V. „Šalia triušienos puikiai dera truputis šviežių žolelių ir, žinoma, druska bei šviežiai malti pipirai. Prieskonius naudokite pagal skonį, o triušienos marinato pagrindui rekomenduoju išbandyti kefyrą, jogurtą, švelnias garstyčias ar pomidorų pastą. Nors mėsos minkštumas priklauso ne tik nuo marinavimo būdo, bet ir nuo triušio dalies, jo auginimo ar amžiaus, storesnius triušienos gabalėlius, pavyzdžiui, kumpelius patarčiau pamarinuoti apie porą valandų, o likusius - prieš pat kepimą.

Kitos liesos mėsos rūšys

Mėsa yra vienas svarbiausių baltymų šaltinių žmogaus mityboje. Ji suteikia organizmui būtinų aminorūgščių, kurios padeda palaikyti raumenų masę, užtikrina energijos apykaitą ir bendrą sveikatą. Norint pasirinkti sveikiausius variantus, verta žinoti, kokie mėsos tipai suteikia daugiausia naudos. Ekspertai pažymi, kad suaugusiajam kasdien rekomenduojama suvartoti apie 0,8 g baltymų vienam kūno masės kilogramui. Aktyviai sportuojantiems žmonėms šis skaičius gali siekti net iki 1,8 g, todėl tinkamai pasirinkti baltymų šaltinius yra itin svarbu. Toliau aptarsime šešis mėsos tipus, kurie pasižymi aukštu baltymų kiekiu ir vertingomis maistinėmis medžiagomis:

Vištienos krūtinėlė: vienas populiariausių pasirinkimų tiems, kas ieško liesos mėsos su daug baltymų. 85 gramai virtos vištienos krūtinėlės suteikia apie 27 g baltymų, tik 133 kalorijas ir vos 2,7 g riebalų. Be to, ji aprūpina organizmą vitaminu B6, kuris palaiko energijos gamybą, ir vitaminu B12, būtinu nervų sistemos sveikatai. Krūtinėlėje taip pat yra geležies, cinko, fosforo bei cholino, kurie svarbūs atminčiai ir smegenų veiklai.
Kalakutienos krūtinėlė: dar vienas puikus liesos mėsos šaltinis. 85 g porcijoje yra apie 26 g baltymų, tik 125 kalorijos ir vos 1,7 g riebalų. Lyginant su vištiena, kalakutiena dažnai turi šiek tiek mažiau cholesterolio ir riebalų, todėl laikoma dar sveikesniu pasirinkimu. Be to, ji gausi B grupės vitaminų, cinko, seleno ir triptofano - aminorūgšties, kuri skatina raumenų atsistatymą ir geresnį miegą.
Jautienos išpjova: tradiciškai siejama su dideliu baltymų kiekiu, tačiau svarbu pasirinkti liesesnius gabalus, tokius kaip išpjova. 85 g virtos jautienos išpjovos suteikia apie 25 g baltymų, 160 kalorijų ir 6 g riebalų. Jautiena yra puikus geležies šaltinis, būtinas deguonies pernešimui organizme, taip pat joje yra cinko ir B grupės vitaminų, kurie palaiko imuninę funkciją ir energijos gamybą.
Kiaulienos išpjova: nors kiauliena kartais laikoma riebia mėsa, išpjova yra itin liesas jos gabalas. 85 g porcija suteikia apie 22 g baltymų, tik 122 kalorijas ir 3 g riebalų. Kiaulienos išpjovoje gausu vitaminų B1, B7 ir B12, taip pat seleno, cinko bei fosforo. Be to, ji turi antioksidanto kofermento Q10, kuris padeda ląstelėms kovoti su oksidaciniu stresu.
Aviena: ypač jaunos avies mėsa, yra ne tik maistinga, bet ir gana baltyminga. 85 g avienos išpjovos turi apie 23 g baltymų, 177 kalorijas ir 9 g riebalų, iš kurių 3,4 g yra sočiųjų. Liesesni gabalai, pavyzdžiui, išpjova, yra gerokai vertingesni nei riebesnės dalys. Aviena taip pat aprūpina organizmą geležimi bei B grupės vitaminais.
Elniena: laikoma viena sveikiausių raudonos mėsos rūšių dėl mažo riebalų kiekio ir didelio baltymų kiekio. 85 g virtos elnienos išpjovos suteikia apie 25 g baltymų, vos 127 kalorijas ir tik 2 g riebalų. Palyginti su jautiena, elniena turi žymiai mažiau sočiųjų riebalų, todėl yra puikus pasirinkimas ieškantiems liesos mėsos. Be to, ji aprūpina B grupės vitaminais, geležimi bei kofermentu Q10.

Ką rinktis?

Vištienos ir kalakutienos krūtinėlės yra geriausi pasirinkimai tiems, kas ieško daug baltymų turinčios, bet mažai riebios mėsos. Jautiena ir kiauliena suteikia šiek tiek daugiau kalorijų, bet taip pat aprūpina svarbiais mineralais ir vitaminais. Aviena bei elniena puikiai tinka norintiems įvairovės, ypač tiems, kurie renkasi natūralesnės kilmės mėsą. Visos šios mėsos rūšys gali būti sveikos ir naudingos, jei pasirenkami liesesni gabalai bei mėsą gaminate sveikesniais būdais, pavyzdžiui, kepdami orkaitėje ar garindami.

Jautienos nauda: daugiau nei tik baltymai

Kad ir kokia mūsų nuomonė apie raudonąją mėsą, štai kaip jautiena naudinga mūsų sveikatai, rašoma nutritinioadvance.com.

L-karnitinas: Jautienoje yra daug L-karnitino - amino rūgšties, kurios natūraliai yra mėsos produktuose. Be kitų funkcijų, L-karnitinas atlieka svarbų vaidmenį riebalų metabolizme. Jis transportuoja riebalus į mitochondrijas deginimui. Mokslininkai mano, kad papildomas L-karnitino kiekis gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, įskaitant širdies sveikatos gerinimą, diabeto valdymą ir svorio metimą.
Glutationas: Jautienoje yra superantioksidanto glutationo, kuris siejamas su nauda stabdant senėjimą, ilginant gyvenimo trukmę, užkertant kelią ligoms, mažinant chroniškų ligų riziką ir stiprinant imuninę sistemą. Jis padeda apsaugoti kiekvieną kūno ląstelę nuo pažeidimų, kurie gali sukelti daugybę chroniškų ligų.
Raumenų masės didinimas: Jautienoje yra daug baltymų, ji padeda padidinti raumenų masę. Pakankamas baltymų kiekis padeda auginti ir palaikyti liesą raumenų masę, o tai ypač svarbu senstant.
Mineralai: Jautienoje yra labai daug mineralų, įskaitant kalcį, varį, geležį, magnį, kalį, fosforą, seleną ir cinką. Ji gali padėti kovoti su geležies, magnio ir cinko deficitu.
Apsauga nuo anemijos: Jautienos vartojimas gali padėti išvengti mažakraujystės (anemijos). Jautienoje yra daug „heme“ tipo geležies, kurią organizmas lengviau pasisavina nei „non-heme“ geležį, randamą augaliniuose produktuose.
Karnozinas: Jautienoje yra stiprios amino rūgšties karnozino, kuri turi anti-glikozilinimo savybių, padeda pagerinti imuninės sistemos veiklę ir sumažinti uždegimą.
Vitaminai: Jautienoje yra labai daug svarbių maistinių medžiagų, kurių tarpe yra ir B grupės vitaminai, taip pat vitaminai E ir K.
Konjuguota linolo rūgštis (KLR): Jautiena - ypač gyvūnų, mitusių žole, - yra vienas daugiausiai KLR turinčių maisto šaltinių. Konjuguota linolo rūgštis padeda pagerinti jautrumą insulinui ir skatina riebalų netekimą.
Kreatinas: Jautienoje yra darbą gerinančio kreatino. Kreatinas padeda raumenims augti ir vystytis, suteikia raumenims daugiau energijos ir pagerina ištvermę.
Įperkamumas: Atsižvelgiant į kalorijas, jautienos kaina yra net labai prieinama - jautiena yra pigesnė už daržoves.
Paprastas paruošimas: Jautiena reikalauja labai mažai paruošimo ir yra greitai pagaminama.

Mėsos žala: ką svarbu žinoti

Daugelis žmonių vegetarišką mitybą laiko asmeniniu savęs apribojimu, nepraeinančiu alkio jausmu, vitaminų ir medžiagų trūkumu, bendru psichologiniu nusilpimu. Kad suprastume šį klaidingą vertinimą, verta išsiaiškinti, ką konkrečiai mitybai suteikia mėsos produktai. Ar jie iš tiesų būtini ar atvirkščiai, naikinantys vidinius organus, griaunantys sveikatą iš vidaus? Pagrindinis kenksmingas mėsos poveikis yra jos sudėtyje. Tai ne tik sunkiai įsisavinamos medžiagos, tačiau ir taip vadinamos mėsos produkcijos priedai. Ko tik nebado į gyvūnus, kad tai atneštų didesnę finansinę naudą! Sudėtingiausi farmpreparatai, specialūs maistiniai priedai, biologiškai aktyvūs priedai gyvūnams, kurie padeda užauginti masę ir suteikti jai tam tikrą skonį - švelnumą, ypatingą tekstūrą ir netgi kvapą. Iš esmės, nelaimingas gyvūnas gyvena savo neilgą gyvenimą „cheminėje laboratorijoje“, kur su juo pastoviai daro bandymus, kad „pagerintų augimą“, o tuomet nužudo ir nusiunčia ant stalo žmonėms, kurie netgi negalvoja susimąstyti, ką jie deda sau į burną.

Taip pat skaitykite: Kaip raudonieji ikrai veikia plaukus

Kad suvoktume pražūtingą mėsos produktų poveikį žmogui, pakanka pažiūrėti į biologijos vadovėlio skyrių apie gyvų organizmų sandarą. Visi plėšrūnai, kurių virškinimo traktas pritaikytas virškinti panašios rūšies produktus, turi trumpą žarnyną su rūgščia vidine terpe. Žmogus, atvirkščiai, turi ypač ilgą žarnyną, net ir rūgštingumas ne toks aktyvus, kaip pas mėsavalgius gyvūnus. Todėl žmonės fiziškai negeba suvirškinti ir įsisavinti mėsos produkcijos: absoliutus maksimumas, kuris spėja įsisavinti tokiose sąlygose yra 60% nuo bendro suvalgyto kiekio.

Beje pagrindinė mėsos žala organizmui pastebima toli gražu ne iš karto: be išorinio nutukimo egzistuoja dar ir vidinis, kuris yra kur kas pavojingesnis. Toks disbalansas anksčiau ar vėliau prives prie totalaus organų darbo sutrikimo ir iššauks rimtus funkcionavimo sutrikimus. Neverta manyti, kad nukentės tik virškinimo traktas: „smūgį gauna“ ir širdies, kraujagyslių sistema, šlapimo, imuninė ir kitos sistemos, atsakingos už gerą gyvybinės veiklos palaikymą.

Pakanka keletą savaičių prisilaikyti vegetariškos mitybos ir jūs iš karto pastebėsite, kaip asmeninis svoris pradės kristi, dusimas bus mažiau išreikštas, pulsas vis rečiau šokinės, o arterinis spaudimas nustos „siekti aukštumas“.

Mėsa ir ligos

Yra daugelis mokslinių tyrimų, kurie parodo mitybos įtaką ligų atsiradimui, jų skaičius kiekvienais metais auga. Seniai įrodyta, kad mėsos produkcija vysto vėžinius susirgimus. Heterocikliniai aminai, kurie susidaro keptoje mėsoje, keptoje file, yra kancerogenai, kurie tiesiogiai daro įtaką ląstelių sintezei. Būtent jie skaitosi pirminė onkologinių pasireiškimų priežastis ląstelėse.

Dar vienas mėsos mitybos pakeleivis - alcheimerio liga. Homocisteinas, kuris atsiranda gyvulinio baltymo skilimo metu, padidina riziką atsirasti šiam nukrypimui praktiškai du kartus.

Tačiau turbūt labiausiai paplitusi mėsos žala žmogaus organizmui yra širdies ir kraujagyslių patologijos. „Blogas“ cholesterolis, patenkantis į organizmą daugumoje atvejų būtent iš mėsos patiekalų, padidina trombų atsiradimą, užkemša kraujagysles, sutirština kraują. Šie apsunkinimai ir priveda prie infarktų, insultų ir netgi mirties. Beje sumažinti cholesterolio rodiklį kraujyje labai sudėtinga.

Pasaulinės Sveikatos Organizacijos tyrimai patvirtina liūdnus rezultatus ties, kurie maitinasi mėsavalgiškai: mėsa iš tiesų iššaukia rimtus organizmo darbo nukrypimus. Viso labo 50 gramų mėsos produktų geba padidinti žarnyno vėžio riziką per 18%, o 100 gramų - per 17 % priartina kitų vidinių organų onkologiją. Susimąstykite: vienas nedidelis sumuštinis su jautiena gali kainuoti mėnesius chemoterapijos ir galimą mirtį.

Pagrindinės žinios, gautos studijuojant mėsos įtaką žmogui, apibendrintos tyrimuose žinomo amerikiečių mokslininko Kolino Kempbelo. Tyrimai buvo atliekami su JAV Nacionalinės Sveikatos apsaugos instituto pagalba, onkologinių susirgimų tyrimų Amerikos instituto ir Amerikos onkologinės bendruomenėmis.

Mėsos mityba padidina onkologinių susirgimų riziką 21%. Mėsa yra diabeto atsiradimo sukelėjas. Išsėtinė sklerozė - dar vienas susirgimas, susijęs su gyvulinės kilmės vartojimu. Mėsa priveda prie cholesterolio padidėjimo ir, kaip pasekmė, prie kraujagyslių užsikimšimo.

Širdies ir mėsos ryšys: ką iš tiesų sako mokslas

Tyrimai rodo, kad tarp mėsos vartojimo ir širdies sveikatos yra sudėtingas ryšys. Tyrimai rodo, kad perdirbta mėsa (lašiniai, dešros, mėsos gaminiai) yra nuolat siejama su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika dėl didelio natrio, konservantų ir sočiųjų riebalų kiekio.

Neperdirbta raudona mėsa rodo nevienareikšmius rezultatus, o jos saikingas vartojimas atrodo mažiau problematiškas nei anksčiau manyta. Tuo tarpu liesos paukštienos ir žuvies vartojimas turi neutralią arba teigiamą įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai.

Kokybė, paruošimo būdas ir porcijos dydis turi didelės įtakos sveikatai. Dabartiniai duomenys rodo, kad reikėtų riboti perdirbtos mėsos vartojimą ir daugiau vartoti augalinių baltymų, o neperdirbtą mėsą vartoti saikingai, kaip subalansuotos mitybos dalį.

Kardiologų rekomenduojamos savaitinės mėsos porcijos

Pirmaujančių kardiologų rekomendacijos paprastai yra riboti raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimą iki 3-4 porcijų per savaitę, kiekviena porcija atitinka maždaug 85-113 gramų virtos mėsos.

Paukštienai ir žuviai taikomos gairės yra liberalesnės. Dauguma širdies specialistų rekomenduoja per dieną suvalgyti iki 170 gramų paukštienos ir du kartus per savaitę valgyti žuvį, ypač riebią, turinčią daug omega-3 riebalų rūgščių, pavyzdžiui, lašišą ir skumbres.

Šios rekomendacijos atitinka Viduržemio jūros regiono mitybos modelį, kuris akcentuoja augalinį maistą ir saikingą gyvulinių baltymų vartojimą. Kardiologai pažymi, kad porcijų kontrolė yra svarbi nepriklausomai nuo mėsos rūšies, nes bet kokių gyvulinių baltymų perteklius gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.

tags: #liesos #mėsos #nauda

Liesos mėsos nauda: ką svarbu žinoti apie mitybą