Mykolo 4 dienos pietų meniu: kelionė į tarpukario Kauno skonius

"Mykolo 4" restoranas bistro, įkvėptas XIX a. Vilniaus buržuazinės virtuvės, šiemet Vasario 16-osios proga pasiūlė klientams ypatingą staigmeną - pietus kaunietiškai, atkuriant autentiškus tarpukario Lietuvos receptus. Ši iniciatyva, gimusi iš senos kulinarinės knygos, leido šiuolaikiniams lietuviams pasinerti į to laikmečio gastronomijos subtilybes.

Įkvėpimas iš senos knygos

Idėja surengti pokylinius pietus kaunietiškai kilo restorano bistro „Mykolo 4“ vadovei Zitai Rimkienei atsitiktinai. Viskas prasidėjo nuo senos, tarpukariu išleistos knygos, kuri atsitiktinai pateko jai į rankas. Sužinojusi, kad Z.Rimkienė vadovauja restoranui, kuriame tęsiamos Vilniaus gastronomijos tradicijos, tai yra, patiekiamas iki Antrojo pasaulinio karo gamintas maistas, viena teisininkė prisiminė namuose turinti seną receptų knygą ir nusprendė šią šeimos relikviją paskolinti.

Taip restorano vadovės rankose atsidūrė sena apirusi knyga, nuo laiko pageltusiais ir aptrupėjusiais lapais. Ji net nebeturėjo viršelio, tad buvo sunku nustatyti pavadinimą, bet kadangi leidinys buvo atspausdintas 1925 metais Kauno bendrovės „Dirva“ spaustuvėje, spėta, jog tai yra knyga, kuri vadinasi „Virėja: praktiškas šeimininkės vadovas“. Joje, skirtingai nei daugumoje kitų ano meto lietuviškų kulinarinių leidinių, daugiausiai buvo rašoma apie Kauno valgius.

Z.Rimkienė prisiminė iš pradžių suabejojusi, ar knyga jai bus labai naudinga - visgi restoranas bistro „Mykolo 4“ labiau orientuotas į vilnietiškąją, o ne Kauno virtuvę. Tačiau artėjant Vasario 16-ajai vėl prisiminė senąją knygą ir nusprendė, kad ši šventė yra puiki proga surengti kaunietišką puotą. Juk tarpukariu Kaunas buvo tapęs svarbiausiu lietuvišku miestu.

Šventinė dvasia ir maistas

„Valstybės atkūrimo dieną švenčia ne visi. Nemažai žmonių tiesiog naudojasi tuo, kad yra laisva diena ir važiuoja į sodybas ar užsiima savais reikalais. Man norėjosi padaryti kažką tokio, kad Vasario 16-oji būtų šventiškesnė, kad tai būtų paskata žmonėms išeiti iš namų ir pajusti šventinę dvasią, užsukti pas mus ir pasimėgauti maistu. Juk per skrandį patiriama daug gerų emocijų. Juolab, kad mūsų restoranas yra visa netoli Signatarų namų, kur profesorius Vytautas Landsbergis visada sako kalbą“, - kvietė Z.Rimeikienė.

Taip pat skaitykite: Konservuotų obuolių panaudojimas virtuvėje

Prezidento Smetonos mėgstamiausi patiekalai

Tad ką tarpukariu valgė prezidentas A.Smetona? „Šiaip jis buvo kilęs iš valstiečių šeimos ir mėgo paprastesnį maistą. Kiek teko skaityti, jam patikdavo bulvės su rūgpieniu. Be galo mėgo silkę. Tačiau per iškilmingus pietus teko valgyti ir kitokį maistą“, - pasakojo Z.Rimkienė.

Anot pašnekovės, anais laikais pokylių patiekalai gaminti iš mums gana kasdieninių produktų, tačiau jie buvo pateikiami rafinuočiau. Minėtoje knygoje iškilmingiems pietums skirtame skyriuje patiekti šešių patiekalų receptai. Šių dienų žmonėms tiek suvalgyti būtų daugoka, bet anuomet manyta, kad reikia valgyti sočiai - per dieną suvartoti maždaug po 3 tūkst. kalorijų ir daugiau.

Be to, prie pietų stalo žmonės ne tik valgydavo, bet ir spręsdavo reikalus, o puotos užtrukdavo gerokai ilgiau, negu dabar. „Anų ir dar ankstesnių laikų keliautojai stebėdavosi, kad susėdę pietų lietuviai tą pasisėdėjimą baigdavo tik po vidurnakčio“, - šyptelėjo Z.Rimkienė.

"Mykolo 4" meniu: tarpukario skonius atgaivinant

Restoranas bistro „Mykolo 4“ šių dienų lietuviams nusprendė pasiūlyti keturis pagal istorinius receptus pagamintus patiekalus:

  • Žuvies sriubą
  • Silkė su burokėliais, bulve ir raugintomis pasukomis
  • Pasirinktinai kiaulienos arba vištienos kepsnys
  • Desertą, įmantriu pavadinimu „leguminas“ ir spanguolių kisielių, pagamintą be krakmolo, jį pakeičiant linų sėmenimis.

Receptų adaptacijos šiuolaikiniam skoniui

Visi puotos valgiai buvo paruošti pagal minėtosios knygos receptus, kai kuriuos jų padarant visiškai taip, kaip siūloma, kitus kiek pakeitus, kad labiau tiktų šių dienų valgytojų skoniui. Pavyzdžiui, pagaminus pyragėlį „leguminą“, pasirodė, kad jam kiek trūksta skonio. Tad restorano bistro „Mykolo 4“ virtuvės šefui Laimonui Verbickui kilo idėja jį pagardinti dar ir šokoladiniais putėsiais.

Taip pat skaitykite: Įvairių šalių gimtadienio papročiai

Skonio pasirodė mažoka ir pagal autentišką receptą iškeptiems žiediniams kopūstams. Tad jie bus pagardinti dar ir troškintais žirneliais. Į žuvienės sultinį siūlyta dėti vadinamąsias polpetes - mėsos kukulius. Tačiau kadangi sovietiniais laikais kavinėse į įvairius maltinius buvo įprasta dėti atliekas ir nuo to laiko mūsų žmonės į juos iki dabar žiūri kreivai, nuspręsta kukulius keisti šviežiažuvies filė.

Iššūkiai atkuriant istorinius patiekalus

Vartant tarpukario kulinarijos knygą galima pastebėti įdomų dalyką - prie ingredientų dažniausiai nenurodomas kiekis. Kai kur gramai nurodyti, bet iš to nelabai aišku, kelios porcijos turėtų išeiti. Pasirodo, anuomet kulinarinių knygų autoriams buvo svarbiau perteikti pačią patiekalo idėją, o kiek ir ko dėti būdavo paliekama spręsti pačiam virėjui.

Vis dėlto atkuriant istorinius patiekalus L.Verbickui didžiausiu iššūkiu tapo ne ingredientų kiekio nebuvimas. Sudėtingiau buvo sugalvoti, kaip estetiškai juos patiekti.

Skirtumai tarp Vilniaus ir Kauno virtuvių

Restoranas bistro „Mykolo 4“, kaip minėta, tęsia vilnietiškas gastronomijos tradicijas. Šįkart buvo skiriama daugiau dėmesio kaunietiškajai tarpukario virtuvei. Tad ar labai skyrėsi anų laikų Vilniaus ir Kauno virtuvės? Z.Rimkienė mano, kad taip, juk ir abu miestai anuo metu buvo skirtingi. Kaunas buvo žymiai mažesnis už Vilnių. XIX amžiaus pabaigoje Kaune gyveno vos 90 tūkst. gyventojų, kurių bemaž pusė buvo kariškiai.

Kai XX amžiaus pradžioje kariškiai apleido miestą, į jų gyventas vietas kėlėsi turtingesni valstiečiai, smulkioji bajorija. Kaune dominavo valdininkija, kuri ir kūrė Lietuvos valstybę. Ano meto valdininkai palyginti nemažai uždirbdavo ir net galėjo sau leisti samdytis tarnaites, jų butuose buvo ir tarnaitėms skirti kambariukai. Kaune prie vienuolyno net buvo įsteigta speciali tarnaičių mokykla. Joje mokyta, kaip aptarnauti valdininkus.

Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje

Vilniuje buvo kitokia aplinka. Čia gyveno dar turtingesni miestiečiai, kurie daugiau keliavo. Tad nenuostabu, kad Vilnius buvo kur kas atviresnis miestas iš svetur atkeliavusiai kultūrai, idėjoms. Čia klestėjo prancūziškos tradicijos, kas atsispindėjo ir gastronomijoje. „Turtingieji vilniečiai galėjo sau leisti įsigyti aukštos kokybės produktų ir samdyti virėjus. Turtingiausieji netgi įdarbindavo šefus iš Prancūzijos. Mažiau turtingiems gamindavo šeimininkutės“, - pasakojo pašnekovė.

Gastronominė kultūra Kaune

Visgi ir Kaune klestėjo gastronominė kultūra. Vartydama Kaune išleistą kulinarijos knygą Z.Rimkienė buvo maloniai nustebinta pastebėjusi, kad jau anuomet Kaune vynas derintas su maistu, prie pagrindinio patiekalo rekomenduota gerti gerai atšaldytą šampaną. Taip pat patarta, kada ir kokius vartoti aperityvus, didžestyvus.

Įdomiai skambėjo ir kai kurių patiekalų pavadinimai. „Kad ir tas „leguminas“ - biskvitinis pyragėlis su uogomis. Iki šiol nežinau, kaip teisingai jį išversti į dabartinę kalbą. Tad ir į meniu „legumino“ pavadinimu“, - pasakojo pašnekovė.

Patiekalai irgi stebino jei ne ingredientais, tai bent jau siūlymu, kaip patiekti. Vienas įdomiausių patiekalų - kapota silkė. Siūloma atskirti silkės galvą ir uodegą, sukapoti tai, kas buvo per vidurį. Tą kapotą masę patiekti, iš galų pridėjus galvą ir uodegą.

Šiuolaikinis žvilgsnis į tarpukario skonius

Z.Rimkienė jau spėjo išbandyti kai kuriuos patiekalus, paruoštus pagal ano meto receptus. Kai kurių jų skonis maloniai nustebino, pavyzdžiui, silkės. „Man silkė visą laiką atrodė toks kaimietiškas patiekalas. Dabar įprasta ją patiekti pataluose, su morkų ir svogūnų užpilu ar grybais. Tai skanu, bet labai riebu. O pagal knygoje rastą receptą paruošta silkė maloniai nustebino lengvumu“, - žavėjosi Z.Rimkienė, neabejojanti, kad tarpukario Lietuvos patiekalai turėtų patikti ir šiuolaikiniams žmonėms.

Tarpukario receptai

Siūlome pabandyti pasigaminti keletą tarpukario Kaune ruoštų patiekalų: silkių ruledą ir paryžines bulves, išvaizda panašias į žuvų pirštelius. Patiekalų receptai paskelbti taip, kaip užrašyti knygoje.

Paryžinės bulvės

Sutarkuoti nuskustas ir išvirtas bulves, sumaišyti su saldžia grietine ir 2 kiaušiniais. Daryti iš tos tešlos rankose ilgus ritinėlius ilgų bulvių pavidalu, vilgyti kiaušinyje, apibarstyti trintu pyragu (džiūvėsėliais, - G.B.) ir kepti svieste.

Silkių ruledas

Gerai išplauti keliais vandenimis silkių paviršių ir vidurius, paskui 24 val. mirkyti, dažnai mainant vandenį. Nupjaustyti galvas ir uodegas, išimti ašakas ir pridėti šiaip padaryto kamšalo: smulkiai sukapoti kelis obuolius ir svogūnus, sumaišyti su sutrintomis šaknimis.

Kiti "Mykolo 4" pasiūlymai ir įvertinimai

"Mykolo 4" restoranas neapsiriboja vien tik tarpukario meniu. Jau devintą kartą rengiama Lietuvos Gastronomijos Savaitė, 2021-aisiais taip pat paruošė įdomių perliukų. Šiais metais ji truko nuo gegužės 24 iki 30 dienos ir joje dalyvavo 25 Lietuvos restoranai. Mykolo 4 restoranas išsiskiria tuo, kad yra įkvėptas XIX a. Vilniaus buržuazinės virtuvės ir patiekalus gamina pagal senuosius Vilniaus receptus.

Apsilankiusieji teigia, kad šis specialusis restorano meniu be galo patiko. Esame ragavę jų patiekalų ir anksčiau (apžvalgą darėme 2021-01-29), bet šį kartą viskas buvo daug ypatingiau, nes pagaliau leidžiama valgyti restorano viduje. Grįžtant prie vakarienės - stebino tiek užkandis ir visi jo tarpusavyje derantys skoniai, tiek salierų sriuba su šiltu, nostalgišku, saldesniu obuolių poskoniu, tiek pagrindinis patiekalas - koldūnai ir dar neragauta iki šiol, rūkyta elniena, deranti su umami ir slyvų saldumu. Rekomenduojama pasinaudoti proga ir paragauti šio specialiojo meniu patiekalų iki šio savaitės galo!

Dainininkė Justė Starinskaitė labai mėgsta gaminti maistą namuose, tačiau skanių vietų lankymas žvaigždei - ne ką mažesnis malonumas. Pastaruoju metu ji labai domisi sveikais receptais, patiekalais be pieno, o lankosi vietose, kurios kai kam gali būti netikėtas atradimas.

"Mykolo 4" yra ne tik vieta ypatingoms progoms, bet ir puikus pasirinkimas kasdieniams pietums. Šiame restoranėlyje-bistro - skaniausi dienos pietūs, kokius tik teko ragauti. Jis nedidelis, aplinka - bajoriška, o dienos pietūs - „išieškoti“. Pavyzdžiui, kepta vištos kulšelė su salierų piurė ir daržovėmis. O kaina - 5 Eur. Tai vienintelis restoranas, kuris puoselėja miestietišką (buržuazinę) Vilniaus virtuvę, ir tai nedingsta net dienos pietų metu.

Mykolo 4 adresas - Šv. Mykolo 4 (Vilnius)

Kitos rekomenduojamos vietos Vilniuje

Be "Mykolo 4", Justė Starinskaitė rekomenduoja ir kitas skanias vietas Vilniuje:

  • Paloma Bistro: Labai nauja, vos mėnesį veikianti vieta, atsidariusi Šiaurės miestelyje, vadinamajame gastronominiame rojuje, kur viename taške gali rasti begales maitinimosi įstaigų. Interjeras - labai minimalistinis ir jaukus, aptarnavimas - nuostabus, o maistas - tobulas. Ką beužsisakytum, lieki patenkintas. Pavyzdžiui, vištienos šnicelis su kopūstų ir kalendrų salotomis - kartą paragavęs grįši vėl. Labai geras upėtakio užkandis. Spurgos („čiūros“) - gardžiausios Vilniuje. Dienos pietūs nenuvylė, o savaitgalį vėlyvųjų pusryčių meniu irgi vertas nuodėmės: pavyzdžiui, bulvių plokštainiukas su kiaušiniu ir bekonu. Arba trintų uogų granola. Paloma Bistro adresas - Verkių g.29, šeimos aikštė 10 (Vilnius)
  • Maurizio’s Pizzeria: Vilniuje tai - be konkurencijos skaniausios picos. Niekada nenuvilia, nėra gėda net svečius atsivesti. Ir midijos ten puikios, tik jų būna sezono metu. Maurizio’s Pizzeria adresas - Didžioji g. 19 A (Vilnius)
  • Belgai: Tai - restoranas, į kurį einu dėl fantastiško skonio midijų. Ir, kiek žinau, taip darau ne vien aš, o visas Vilnius. Laiko patikrinta vieta. Belgų adresas - Rūdninkų 15/46 (Vilnius)
  • TOWN: Tai - skaniausio kada ragauto tuno tartaro vieta. Čia turėtų sulėkti visi tartarų mylėtojai. TOWN adresas - Gedimino pr. 26 (Vilnius)

Sveiko maisto idėja: batatų sriuba

Šiuo metu sveika gyvensena susidomėjusi Justė Sarinskaitė dalijasi naujausiu atradimu - batatų sriubos receptu: „Man tikrai nereikia skaičiuoti kalorijų, bet visada atsižvelgiu į tai, ar patiekalą galima vadinti sveiku. Laikai, kai valgiau bet ką, mėgau greitojo maisto restoranus, jau baigėsi. Dabar labai kreipiu dėmesį į produktų kokybę, ženkliai sumažinau pieno produktų suvartojimą, nes pastebėjau, kad šių taisyklių laikymasis man padeda jaustis geriau.

Ingredientai:

  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • 115 g smulkinto kumpio
  • 1 didelis svogūnas, supjaustytas
  • 2 saliero stiebai, supjaustyti
  • 2 dideli batatai, nulupti ir supjaustyti kubeliais
  • pusės šaukšto džiovintų čiobrelių
  • 4 puodelių vištienos sultinio
  • 1 puodelio kokosų pieno
  • druskos ir juodųjų pipirų (pagal skonį)
  • petražolių ar moliūgų sėklų (papuošti)

Kaip gaminti:

  1. Keptuvėje arba puode pakepinkite smulkintą kumpį savo riebaluose, kol taps traškus. Išgaudykite kumpį iš keptuvės ir sudėkite jį į lėkštę, padengtą popieriumi.
  2. Į puode likusius riebalus (galima juos išpilti ir įpilti aliejaus) suberkite supjaustytus svogūną ir salierą, pakepkite 4 min. Suberkite nuluptus ir kubeliais supjaustytus batatus, suberkite čiobrelius, įdėkite druskos, supilkite vištienos sultinį ir viską palikite virti 20 min.

tags: #Mykolo #4 #dienos #pietūs #meniu

Populiarūs įrašai: