Moterys lietuvių rašytojos, palikusios ryškų pėdsaką literatūroje
Nors Lietuvos literatūros istorijoje dažniausiai minimi vyrai rašytojai, moterų indėlis į literatūrą yra ne mažiau svarbus ir reikšmingas. Šiandieninėse bestselerių lentynose autorės moterys užima aukštas pozicijas, o kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Kristina Sabaliauskaitė, garsina Lietuvą pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime moterų kelią lietuvių literatūroje, prisiminsime rašytojas, kurios išleido daugiau nei 10 knygų ir paliko ryškų pėdsaką.
Moterų tradicijos pradininkės
Prozininkė Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, geriau žinoma kaip Žemaitė, laikoma moterų tradicijos lietuvių literatūroje pradininke. Kilusi iš smulkių bajorų šeimos, ji gavo tik dėdienės pamokas iš Šėmų dvaro. Įpusėjus savo gyvenimui, būdama beveik penkiasdešimties, Žemaitė paėmė į rankas plunksną. Rašytoja iš paprasto kaimo žmogaus perspektyvos sugebėjo atvaizduoti tuometinių žmonių gyvenimą. Žemaitė ne visada sutapo su savo aplinka, todėl jos kūryboje matome nemažai išorinio vertinimo. Palaidojusi vyrą ir išsikrausčiusi iš kaimo, ji tapo aktyvia visuomeninio gyvenimo dalyve.
Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana gimė 1877 m. dvarininkų šeimoje. Ji atėjo į lietuvių literatūrą iš lenkiško dvaro, tačiau puikiai išmokusi lietuvių kalbą bei pasidavusi lietuvių nacionalistinio išsivadavimo bangai, ji tapo svarbia to meto visuomenės veikėja. Šatrijos Ragana laikoma feminizmo pradininke Lietuvoje, o moterų ir mergaičių lavinimą ji laikė viena pagrindinių savo gyvenimo pareigų. Jos kūryba itin vertinama dėl gilaus psichologinio, emocinio pasaulio atvaizdavimo, o vienas meniškiausių kūrinių - „Sename dvare“ - gausus autobiografinių motyvų.
Salomėja Nėris - viena prieštaringiausiai vertinamų moterų lietuvių literatūroje. Vieni ją laiko neįtikėtino talento kūrėja, kiti - tautos išdavike, kuri parvežė Stalino saulę. Jos asmeninis gyvenimas buvo permainingas, kupinas daug jausmais paremtų sprendimų. Emocijų pagauta ir marksistinių idėjų sužavėta ji pasuko į trečiafrontininkų gretas. Nepaisant asmeninių nuopuolių, S. Nėries kūryba yra išskirtinė to meto kultūroje. Jos lyrika nors ir paprasta, buvo be galo daininga, kupina lengvumo, turtingo žodyno. Be to, S. Nėris - bene vienintelė Lietuvos poete, kurios eilėraščiai yra taip glaudžiai susiję su jos asmeninio gyvenimo peripetijomis.
Jurga Ivanauskaitė - viena ryškiausių Lietuvos poečių, dailininkių, dramaturgių, prozininkių. J. Ivanauskaitės fenomenas parodė, jog moterys mene gali būti drąsios, ryškios, laužančios tam tikrus stereotipus. Jos kūriniuose vaizduojama aistra, kūniški malonumai ir uždrausta bei skausminga meilė. Kūrinys „Ragana ir lietus“ lietuvių literatūroje yra išskirtinis tuo, jog bene pirmąkart aistra, erotika, kūniška meile buvo vaizduojama iš moters rašytojos pusės. J. Ivanauskaitė buvo drąsi ne tik savo kūryboje, bet ir gyvenime. Ji klausėsi „The Beatles“, o prasidėjus „Roko maršų“ bangai buvo aktyvi jų dalyvė. Nebijojo ji ir keliauti: išnaršė Rytų pasaulį, kovojo už Tibeto laisvę. Jau žinodama, kad mirs, ligos patale J.
Taip pat skaitykite: Moterų seksualumas brandžiame amžiuje
Kristina Sabaliauskaitė - šių dienų lietuvių literatūros pažiba, kurios vardas ant knygos viršelio didžiajai daliai skaitytojų asocijuojasi su kokybiška, įdomią kūrybą, nuo kurios sunku atitraukti akis. Kristiną Sabaliauskaitę galima priskirti prie Lietuvos elito: jos pasisakymai garsiai nuskamba žiniasklaidoje ir yra svarbūs, nors pati rašytoja jau ne vienerius metus gyvena Jungtinėje Karalystėje. Tiesa, jos kūriniai verčiami ir į užsienio kalbas, todėl drąsiai galima teigti, jog tai viena labiausiai lietuvių literatūrą garsinančių moterų visoje istorijoje. K. Sabaliauskaitė pati yra pasakiusi, jog savo kūryboje stengiasi suteikti balsą istorijos nutildytoms moterims. Giliai išnagrinėjusi istorinius šaltinius, ji perteikia nepagražintus jų gyvenimus ir vaizduoja kitą, mažai kam žinomą jų likimo pusę.
Populiariausios autorės ir jų kūriniai bibliotekose
Asociacija LATGA kasmet paskirsto autoriams kompensacinį atlyginimą už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose. Remiantis 65 bibliotekų duomenimis, populiariausios autorės tarp grožinės literatūros autorių, rašančių suaugusiems, buvo Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, Gina Viliūnė ir Jolita Herlyn.
2017 metais tarp grožinės literatūros autorių, rašančių suaugusiems, populiariausia buvo prozininkė ir vertėja I. Buivydaitė-Kupčinskienė, kurios knygos buvo paimtos per 16 tūkst. kartų. Trečiojoje vietoje - istorinių romanų autorė Gina Viliūnė, kurios knygos paimtos daugiau nei 10 tūkst. kartų. Populiariausiųjų lietuvių grožinės literatūros knygų sąrašo viršuje - Jurgio Kunčino „Tūla“, G. Viliūnės „Imperatoriaus meilužė“, I. Buivydaitės-Kupčinskienės „Kitapus veidrodžio“. Visos šios knygos perskaitytos po daugiau nei 3 tūkst. kartų.
Vaikų ir jaunimo literatūros skaitomiausių autorių dešimtuko viršūnėje - Vytautas Račickas, kurio knygos pernai buvo paimtos 24 936 kartus, todėl jį galima vadinti apskritai populiariausiu autoriumi šalies bibliotekose. Antrąją vietą užėmė „Kakės Makės“ istorijų autorė Lina Žutautė - jos knygos paimtos 16 924 kartus. Vaikams ir jaunimui skirtų knygų dešimtuke lyderiauja L. Žutautės „Kakė Makė ir svajonių gimtadienis“, antroje vietoje - V. Žilinskaitės „Kelionė į Tandadriką“, trečioje - L. Žutautės „Kakė Makė ir pavogtas laikas“. Beje, į dešimtuką papuolė penkios L. Žutautės knygos apie Kakę Makę.
Populiariausia mokslinės/dalykinės literatūros rašytoja - lietuvių kalbos tyrinėtoja Viktorija Daujotytė.
Taip pat skaitykite: Išbandykite karališką obuolių pyragą
Knygų prieinamumas ir skaitymo tendencijos
Svarbu pažymėti, kad bibliotekų sąrašai neatspindi visų skaitymo tendencijų, nes nemaža visuomenės dalis knygas įsigyja knygynuose. Tačiau bibliotekų duomenys leidžia susidaryti vaizdą apie populiariausius autorius ir knygas, kurios yra prieinamos plačiajai visuomenei.
2017 metais asociacijos LATGA pranešimus apie parduotus reprografijos įrenginius pateikė 24 įmonės, deklaracijas apie reprografijos paslaugų teikimą užpildė 118 įmonių. 2017 metais asociacijos LATGA surinktas 22 016 Eur dydžio kompensacinis atlyginimas už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu paskirstytas 1825 autoriams, Lietuvos žurnalistų sąjungai, Lietuvos leidėjų asociacijai, Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacijai ir nepriklausomam leidėjui „Aukso žuvys“.
2018 metais birželį pasirašius sutartį su Kultūros ministerija, už knygų panaudą bibliotekose 2017 metais, autoriams paskirstyta 239 957 Eur, t. y. 19 043 Eur (arba 7,1 proc.) daugiau nei praėjusiais metais (2017 m. autoriams paskirstytas kompensacinis atlyginimas už 2016 m. sudarė 222 839 Eur Eur). Iš jų Lietuvos autoriams paskirstyta 238 273 Eur (2017 m. - 220 397), užsienio autoriams - 1684 Eur (2017 m. - 2442 Eur). Knygų tekstų autoriams - 84 400 Eur; vertėjams - 131 220 Eur, iliustruotojams ir knygų dailininkams - 24 176 Eur, meno albumų autoriams - 161 Eur. Kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą paskirstyme dalyvavo 1563 Lietuvos autoriai ir 389 užsienio autoriai.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti kakavinį varškės pyragą
tags: #moterys #lietuvių #rašytojos #virš #10 #knygų