„Mokslo sriuba“: serijos apžvalga
„Mokslo sriuba“ - tai mokslo populiarinimo laidų ciklas, apimantis įvairias mokslo sritis. Šiame straipsnyje pateikiamas laidų sąrašas ir aptariamos kai kurios įdomiausios temos, kurios buvo nagrinėjamos per šį laikotarpį.
2025 m. „Mokslo sriuba“: Dirbtinio intelekto galimybės
2025 metais „Mokslo sriuba“ skyrė dėmesį dirbtinio intelekto (DI) galimybėms. Ši tema apėmė platų spektrą klausimų, susijusių su DI plėtra ir jo poveikiu įvairioms gyvenimo sritims.
2025 m. „Mokslo sriuba“: Kaip veikia ChatGPT ir panašūs DI modeliai?
Viena iš aktualių temų buvo ChatGPT ir panašūs DI modeliai. Laidoje buvo aiškinama, kaip šie modeliai veikia, kokie yra jų privalumai ir trūkumai, bei kaip jie gali būti pritaikomi praktikoje.
2025 m. „Mokslo sriuba“: Kaip dirbtinis intelektas supurtė vaizdų kūrėjų pasaulį?
„Mokslo sriuba“ taip pat nagrinėjo, kaip dirbtinis intelektas keičia vaizdų kūrėjų pasaulį. Buvo aptariama, kaip DI įrankiai gali padėti menininkams ir dizaineriams kurti naujus ir įdomius vaizdus, bei kokie iššūkiai kyla dėl DI naudojimo kūryboje.
Neuroekonomika: sprendimų priėmimo paslaptys
XXI amžiuje neuromokslai yra vieni iš aktualiausių mokslų, o neuroekonomika yra tarpdisciplininė mokslo šaka, priklausanti šiai kategorijai. Neuroekonomika apima ekonomiką, psichologiją ir neuromokslus, siekdama paaiškinti nervų sistemos pagrindu priimamus individo ekonominius sprendimus.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Neuroekonomikos tyrimų metodai
Duomenų surinkimas neuroekonomikos tyrimams yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug laiko, žinių ir išteklių. Dažniausiai taikomi metodai apima:
- Placebo efekto taikymas sprendimų priėmimo procese.
- Lošimų teorija.
- Diktatoriaus žaidimo tyrimas.
Nuostolių baimės efektas
Vienas iš paprasčiausių pavyzdžių, iliustruojančių neuroekonomikos mokslo tyrimo sritį, yra nuostolių baimės efektas. Tarkime, kad Antanas laimėjo 20 eurų, o vėliau juos pametė. Emocijos, susijusios su pinigų pametimu, bus stipresnės nei emocijos, susijusios su laimėjimu. Šioje situacijoje emocijos pradeda dominuoti prieš racionalumą.
Neuroekonomikos svarba
Neuroekonomika padeda geriau suprasti, kaip žmonės priima ekonominius sprendimus, ir gali būti pritaikoma įvairiose srityse, pavyzdžiui, rinkodaroje, finansuose ir politikoje.
Fizinio prisilietimo svarba
Fizinis prisilietimas, pavyzdžiui, apkabinimas ar paėmimas už rankos, turi stulbinamą poveikį žmogaus gerovei. Jau daugiau nei pusę amžiaus mokslininkai tyrinėja fizinio, psichologinio ir emocinio prisilietimo poveikį.
Prisilietimo poveikis
- Fiziologinis poveikis: mažesnis kraujospūdis, širdies ritmas ir didesnis oksitocino kiekis.
- Psichologinis poveikis: didina asmens simpatiją, dosnumą ir paklusnumą.
- Emocinis poveikis: perduodamos emocijos, įskaitant meilę, dėkingumą ir užuojautą.
Prisilietimas ir COVID-19 pandemija
COVID-19 pandemijos metu įgyvendintos visuomenės sveikatos priemonės apribojo fizinį ir socialinį bendravimą, sumažindamos tarpasmeninių prisilietimų dažnumą. Tai neigiamai paveikė žmonių psichologinę savijautą, sukeldama vienatvę, miego sutrikimus, nerimą ir depresiją.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Prisilietimo terapija
Prisilietimu pagrįsta terapija gali būti naudinga gydant autizmo spektro sutrikimus. Oksitocinas, kuris išsiskiria prisilietus, pagerina perspektyvinius suvokimo gebėjimus, todėl šios intervencijos gali būti naudingos autizmu sergantiems asmenims.
Išvados
Svarbu skirti pakankamai dėmesio prisilietimų bado pasekmių nagrinėjimui ir nepamiršti neverbalinio bendravimo vertės, ypač bendraudami su pažeidžiamiausiais asmenimis. Prisilietimas gali tapti mūsų jausmų išraiška, kuomet žodžiai netenka savo vertės ir nepajėgia padėti.
Marsas: Raudonoji planeta
Marsas - ketvirtoji pagal nuotolį nuo Saulės planeta, priklausanti Žemės grupės planetoms. Ši planeta domina mokslininkus ir astronomus dėl savo panašumų su Žeme ir galimybės, kad joje kadaise egzistavo gyvybė.
Marso fizinės charakteristikos
- Orbita: Marsas skrieja aplink Saulę elipsine orbita 24,13 km/s vidutiniu greičiu.
- Atstumas nuo Saulės: Vidutinis nuotolis nuo Saulės yra 227,937 mln. km (1,524 Žemės nuotolio).
- Metų laikai: Marso sukimosi ašis palinkusi į orbitos plokštumą 64,81° kampu, todėl metų laikai keičiasi panašiai kaip Žemėje.
- Skersmuo: Marso pusiaujinis skersmuo 6794 km (0,533 Žemės skersmens).
- Masė: Marso masė 6,4185·1023 kg (0,107 Žemės masės).
- Atmosfera: Retą Marso atmosferą sudaro anglies dioksidas (95,3 % tūrio), azotas (2,7 %), argonas (1,6 %), deguonis (0,13 %), anglies monoksidas (0,07 %), vandens garai (0,03 %) ir kita.
- Temperatūra: Dėl retos atmosferos labai skiriasi Marso paviršiaus dienos ir nakties temperatūra. Pusiaujuje dieną paviršius įšyla iki 300 K (afelyje 30 K mažiau), o paryčiui atvėsta iki 180 K.
Marso paviršiaus ypatybės
Pietinio ir šiaurinio Marso pusrutulių reljefas nevienodas. Pietiniame chaotiškame paviršiuje gausu meteoritinių kraterių, o šiaurinis pusrutulis yra apie 3 km žemesnis už pietinį, jo paviršius lygesnis ir jaunesnis. Netoli Marso pusiaujo iškilęs 4000 km skersmens ir kai kur 10 km aukščio Tarsijos plokščiakalnis. Jį vainikuoja 4 labai dideli užgesusių ugnikalnių kūgiai, didžiausi Saulės sistemoje. Išilgai Marso pusiaujo nutįsusi 4000 km ilgio Marinerio kanjonų sistema, didžiausia Saulės sistemoje.
Vandens pėdsakai Marse
Įrodyta, kad praeityje Marse būta daug vandens. Iš erdvėlaivių nuleisti Marso važiuokliai uolienose aptiko mineralų, kurie galėjo susidaryti tik drėgnoje terpėje arba vandenyje. Vanduo paliko daug pėdsakų Marso paviršiuje, pavyzdžiui, vingiuotas upių vagas, kanjonus ir terasas. Šiuo metu vanduo Marse yra ledo pavidalo, daug jo yra amžinojo įšalo sluoksnyje ir ašigalinėse kepurėse.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
Marso tyrimai
Iki 2016 Marsui tirti paleisti 55 erdvėlaiviai iš įvairių šalių. Vieni praskriejo arti planetos ar tapo jos palydovais, kiti atgabeno nuleidžiamuosius modulius ar Marso važiuoklius. Šie tyrimai suteikė vertingos informacijos apie Marso geologiją, atmosferą ir galimybę, kad joje kadaise egzistavo gyvybė.
VU Kauno fakulteto veikla
VU Kauno fakulteto tyrėjams, kurių planuojamuose atlikti moksliniuose tyrimuose tyrimo dalyviai yra žmonės ir / ar gyvūnai, rekomenduojama iki tyrimo pradžios kreiptis į AMTE komitetą dėl atitikties mokslinių tyrimų etikai įvertinimo. Komitetas nevertina mokslinių tyrimų, susijusių su biomedicina ir gyvūnais, taip pat nevertinama mokslinių tyrimų kokybė.
Konferencija „Informacinė visuomenė ir universitetinės studijos“
Vilniaus universiteto Kauno fakultete kasmet vyksta tarptautinė konferencija „Informacinė visuomenė ir universitetinės studijos“ (IVUS). Ši konferencija yra tęstinis renginys, kurį paeiliui organizuoja trys universitetai: Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universiteto Kauno fakultetas. Nuo 2017 m. IVUS sujungiamas su Jaunųjų mokslininkų simpoziumu technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse (SYSTEM2021).
tags: #mokslo #sriuba #serijos #sąrašas