Mokslo sriuba: Technologijos ir Gamta

Mokslo sriuba - tai jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Ši laida nagrinėja įvairias mokslo temas, nuo gamtos stebuklų iki žmogaus psichologijos. „Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. arba žiūrėti kiekvieną šeštadienį 11:30 val. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomiausių „Mokslo sriubos“ laidų, skirtų technologijoms ir gamtai.

Naujausios mokslo ir technologijų tendencijos

Mokslas ir technologijos nuolat tobulėja, o „Mokslo sriuba“ stengiasi neatsilikti nuo naujausių tendencijų. Laidoje aptariami įvairūs mokslo ir technologijų pasiekimai, pradedant nanotechnologijomis ir baigiant kosmoso tyrimais.

Lietuvių indėlis į mokslą ir technologijas

Lietuvos mokslininkai ir inžinieriai aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose ir prisideda prie mokslo ir technologijų pažangos. „Mokslo sriuba“ nuolat pristato lietuvių mokslininkų pasiekimus ir išradimus. Štai keletas pavyzdžių:

  • Lietuvos, Latvijos ir Taivano mokslininkai kuria NIR-OLED technologiją: Tai žingsnis link pažangesnių 3D jutiklių.
  • KTU studentas NASA kūrė inovatyvų įrenginį: Šis įrenginys padės tyrinėti Marsą nauju mastu.
  • Lietuvos mokslininkai naujam gyvenimui prikėlė nepanaudotas vakcinas.
  • Lietuvos mokslininkų atradimas keičia OLED technologijas ir sprogmenų jutiklius.
  • Proveržis lietuviškame DI: pristatyta atvira didžiojo kalbos modelio pamatinė versija lietuvių kalbai.
  • Lietuvos mokslininkų išradimas - saulės technologijų proveržio smaigalyje.
  • Lietuvos mokslininkai su partneriais pasitelkė dirbtinį intelektą: melanomą diagnozuoja itin efektyviai.
  • Lietuviai gali padaryti perversmą? Kuo 5G skirsis nuo 4G?

Elektra gaminantys drabužiai, langai ir laikrodžiai - ar tai saulės elementų ateitis?

Ateities technologijos žada mums ne tik patogumą, bet ir ekologiškumą.

Naujos kartos kompozitai aviacijai, automobiliams ir energetikai

Šios medžiagos yra lengvesnės, stipresnės ir patvaresnės už tradicines medžiagas.

Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis

Genų inžinerija ir GMO: perspektyvos ir iššūkiai

Genų inžinerija - tai sparčiai besivystanti mokslo sritis, kuri atveria naujas galimybes žemės ūkyje, medicinoje ir kitose srityse. Tačiau genų inžinerija taip pat kelia etinių ir aplinkosaugos klausimų.

GMO: naujos technologijos, mitai ir ateitis

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra organizmai, kurių genetinė medžiaga buvo pakeista genų inžinerijos būdu, taip suteikiant jiems tam tikras savybes, pavyzdžiui, didesnį atsparumą kenkėjams. Trumpinys „GMO“ vis plačiau sutinkamas ir Europoje, ir jau kelis dešimtmečius plačiai girdimos diskusijos apie šios technologijos naudą ir galimas rizikas.

„GMO produktų neišvengiamai daugės ir mūsų parduotuvių lentynose“, - teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Kai kurios laboratorijos atlieka tokius tyrimus, tačiau kol kas nėra kuriami produktai, kurie galėtų būti išleidžiami į aplinką. Taigi, kol kas tai daugiau teoriniai tyrimai.

Visoje Europos Sąjungoje yra tik dvi šalys, kurios augina genetiškai modifikuotus augalus - Ispanija ir Portugalija. Taip susiklostė, kad visos kitos Europos Sąjungos šalys to nedaro. Dabar situacija šiek tiek keičiasi su Jungtine Karalyste.

Kiek mūsų maisto parduotuvėse yra parduodama produktų su GMO? Man nepasisekė surasti oficialaus sąrašo, kuriame tokie produktai būtų surašyti, bet į ES tokie produktai dažniausiai patenka iš Pietų Amerikos šalių. Daugiausia tokių produktų yra sojų rupiniai, naudojami pašarų gamyboje. Taip pat aliejai ir produktai, turintys savo sudėtyje aliejaus. Ypač kalbame apie sojų ir rapsų aliejų, nes tai produktai dažniausiai išgaunami iš GMO augalų. Tačiau, kokie tiksliai tie produktai aš neseku.

Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje

Autoritetingos institucijos Europoje sako, kad šie produktai visiškai nesiskiria nuo įprastinių ir yra saugūs vartoti. Aš pasitikiu jų nuomone. Visuomenėje sklando įvairių mitų apie GMO, gal net istoriškai susiklostė, kad Europoje susiformavo plati nuomonė, kad genetiškai modifikuoti produktai yra kažkuo prastesni. Labai sunku įvardyti, kodėl tokia nuomonė susidarė ir kodėl ji iki šiol gaji. Manau, kad būtent tai ir trukdo į rinką skverbtis naujos kartos technologijoms ir produktams, kurie gali pasižymėti geresnėmis savybėmis. Prie to, turbūt, iš dalies prisidėjo ir tai, kad Europos Sąjunga priėmė labai griežtus GMO reguliavimo įstatymus, norėdama apsaugoti ne tik aplinką, bet ir Europos rinką.

ES yra tokioje situacijoje, kurioje reikia suderinti labai daug šalių nuomonių sprendžiant vienokius ar kitokius klausimus ir čia buvo pasirinktas atsargiausias ir saugiausias kelias. Bet vėlgi, turime pabrėžti, kad šie įstatymai GMO produktais nedraudžia prekiauti, o tik juos auginti. Tokie produktai yra ir mūsų parduotuvėse ir ant pietų stalo.

Atlikta daugybė tyrimų, ir vis dėlto nepavyko nustatyti kažkokių didelių skirtumų tarp GMO ir ekologiškų produktų. Žinoma, jeigu gyvulių pašaruose yra kažkokių cheminių medžiagų likučių, jie gali persikelti į mėsos ir kitų gyvulinės kilmės produktų sudėtį, tačiau tai yra griežtai kontroliuojama ir reguliuojama - nei pašarai, nei žmogui vartoti skirti produktai negali turėti didelio kiekio šių medžiagų. Yra institucijos, kurios nustato tam tikras ribas, siekia, kad tokios prekės nepatektų į prekybą. Svarbu paminėti, kad visišką, šimtaprocentinį grynumą yra be galo sunku užtikrinti.

Pasaulyje labai daug auginama genetiškai modifikuotų augalų - paskaičiuota, kad per 30 metų, kai yra auginama GMO, bendrą jų auginimo plotą sudaro 3 mlrd. hektarų viso pasaulio žemės ūkio. Tai didžiuliai plotai, todėl sunku pilnai visiškai apsaugoti rinką, kad kažkas nesusimaišytų, netyčia nepakliūtų.

Kokios yra rizikos naudojant GMO produktus? Na, genetiškai modifikuoti organizmai yra labai platus terminas, labai priklauso nuo to, kas yra genetiškai modifikuota ir koks to panaudojimo būdas. Dabar pasaulyje yra paplitusios dviejų rūšių modifikacijos - augalams įvedamas genas, kuris suteikia atsparumą nuo kenkėjų - būtent taip augalas apsisaugo nuo žaladarių. Manau, kad tokie produktai yra saugesni naudojimui, nes jiems reikia mažiau sintetinių priemonių ir pesticidų. Kitas dalykas - atsparumas herbicidams, dažniausiai glifosatams (populiariai vadinama „Roundup“), kuris leidžia kontroliuoti piktžoles. Manyčiau, kad šios dvi modifikacijos nėra grėsmę keliančios patiems vartotojams, todėl ir buvo išleistos į rinką nes yra pripažintos saugiomis. Tačiau Europoje dėl susiklosčiusios situacijos, politinių tikslų jie visuomenėje priimti nebuvo.

Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“

Šiuo metu Europos Parlamente yra aktyviai diskutuojama dėl genomų redagavimo technologijos. Tai nauja technologija, sukurta prieš dešimtmetį. Prie jos sukūrimo prisidėjo ir mūsų šalies mokslininkai. Štai, prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos pasiekimai, atradimai leido šią technologiją išplėtoti ir ji šiuo metu yra viena sparčiausiai besivystančių genetiniuose tyrimuose ir naujų produktų kūrime.

Nuo genetinio modifikavimo skiriasi tuo, kad jeigu genetinio modifikavimo metu į augalą ar kitą organizmą yra įdedamas, įnešamas kitas genas ar genų grupė, tai genetinio redagavimo metu yra naudojami molekuliniai įrankiai, kurie leidžia koreguoti genomo seką be svetimos DNR įterpimo. Mutacijos genomuose vyksta atsitiktinai ir neprognozuojamose genomo vietose. Todėl augalų selekcininkai turi testuoti didžiules augalų populiacijas, kad aptiktų retus pakitimus, kurie būtų naudingi žemdirbystės sistemose.

Technologijos ateitis labai priklausys nuo to, kokius įstatymus priims EP ir Europos Komisija. Šis procesas yra įsibėgėjęs. Šių metų pradžioje vyko balsavimas ir iš esmės dauguma parlamentarų pasisakė už šią technologiją. Jeigu šis įstatymas bus galutinai priimtas ir atsivers tokia galimybė, manau, rinkoje išvysime daug tokių produktų. Tačiau net jeigu EP ir nepritars, kitose pasaulio šalyse (JAV, Japonija) tokie produktai jau yra tiekiami į rinką. Iš tikrųjų, apklausos atliktos tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje sako, kad tokie nedideli genomo pakeitimai yra daug labiau priimtini, ypač jeigu šitų produktų nauda bus jaučiama ne tik gamintojams ir augintojams, bet ir pačiam vartotojui (t. y. Kol kas planuojama, kad tokie augalai neturėtų būti auginami ekologiškose sistemose. Tai šiuo metu itin opus klausimas Europos Parlamente. Mano, kaip mokslininko, nuomonė priešinga - mes turėtume ieškoti augalų, kurie būtų atsparesni visokioms gamtos sąlygoms ir genetiškai redaguoti augalai kaip tik tiktų ekologinės gamybos sistemoms.

Kokios yra naujausi genų inžinerijos pasiekimai GMO srityje? Pastaruoju metu labai daug įmonių yra susikoncentravusios į dirbtinės mėsos gaminimą. Čia yra kelios kryptys - viena yra naudoti augalines žaliavas mėsos pakaitalams kurti, o kita, kada kai mėsa išauginta laboratorijoje iš gyvūninės (nebūtinai gyvūno, gali būti ir mikroorganizmo) ląstelės. Tos ląstelės kultivuojamos ir užauginami mėsos pakaitalai. Politikų tarpe atsiranda skirtingų nuomonių. Štai, prieš metus Italijos vyriausybė uždraudė savo mokslininkams atlikti tokius eksperimentus ir tiekti dirbtinės mėsos produktus. Nemanau, kad tai išmintingas sprendimas, kuris, turbūt, turi ir teisinių trūkumų. JAV jau galima nusipirkti GMO lašišos. Ji pasižymi daug greitesniu augimu, užsiaugina didesnę masę ir yra auginama uždaruose vandens telkiniuose.

Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad vartotojams yra labai svarbi produkto kaina, svarbu, kad produktas būtų kokybiškas ir būtų saugus aplinkai. Kaip jau minėjau, viskas labai priklausys nuo politinių sprendimų. GMO produktų neišvengiamai daugės mūsų lentynose. Bet ar juos galėsime auginti, priklausys nuo politikų ir nuo visuomenės. Na, o genetiškai redaguoti produktai išsiskiria savybe, kad jų neįmanoma atskirti nuo įprastinių produktų, todėl rinkos reguliavimas praktiškai neįmanomas ir būtų ypatingai sudėtingas. Vis dėlto, manau, kad šie genetiškai redaguoti produktai skverbsis į Europos rinką, nes kitų šalių rinkose jie jau randa savo nišą.

3D spausdinimas: nuo prototipų iki organų

3D spausdinimas - tai technologija, kuri leidžia sukurti trimačius objektus iš įvairių medžiagų. 3D spausdinimas naudojamas įvairiose srityse, pradedant prototipų kūrimu ir baigiant organų spausdinimu.

  • „Mokslo sriuba“: lietuviai 3D spausdintuvu atspausdino namelius ląstelėms ir M.

Dirbtinis intelektas: galimybės ir grėsmės

Dirbtinis intelektas (DI) - tai kompiuterių sistemų gebėjimas atlikti užduotis, kurios paprastai reikalauja žmogaus intelekto. DI naudojamas įvairiose srityse, pradedant automatizavimu ir baigiant medicinos diagnostika. Tačiau DI taip pat kelia etinių ir socialinių klausimų.

  • Lietuvos mokslininkai su partneriais pasitelkė dirbtinį intelektą: melanomą diagnozuoja itin efektyviai.
  • Jeigu mokytojais taptų dirbtinis intelektas
  • Kaip iš tikro veikia šiuolaikinis dirbtinis intelektas, kodėl jis įveikė Garį Kasparovą, bet neatskiria katės nuo šuns?

Gamtos mokslai: pažinimo džiaugsmas ir atsakomybė

„Mokslo sriuba“ skiria daug dėmesio gamtos mokslams, siekdama supažindinti žiūrovus su gamtos stebuklais ir skatinti atsakomybę už aplinką.

Klimato kaita: iššūkiai ir sprendimai

Klimato kaita - tai viena didžiausių šių dienų problemų. „Mokslo sriuba“ nuolat informuoja žiūrovus apie klimato kaitos priežastis ir pasekmes, taip pat pristato galimus sprendimus.

  • Lietuvos ateitis - trumpos žiemos ir tropinės naktys.
  • Klimato kaita ir visuomenės sveikata: tyliai auganti krizė
  • Klimato kaita
  • Klimato kaitos kompleksiškumas ir jo reikšmė kiekvienam iš mūsų
  • „Mokslo sriuba“: kaip keitėsi Vilniaus klimatas per 250 metų?
  • Klimato krizė: kodėl medžius reikia ne tik sodinti, bet ir laidoti?
  • Klimato krizė - lyg domino kaladėlės: kokias miegančias gamtos jėgas rizikuojame pažadinti?
  • Gyvename į skolą: ar žmogus, sugadinęs klimatą, sugebės jį ir pataisyti?
  • Kaip ugnikalniai sukelia viską griaunančius potvynius ir kuo besikeičiantis Katlos ledynas primena Lietuvą prieš 20 tūkst. metų?

Ekologija ir aplinkosauga: tausojantis gyvenimo būdas

„Mokslo sriuba“ skatina žiūrovus rinktis tausojantį gyvenimo būdą ir saugoti aplinką. Laidoje aptariami įvairūs ekologijos ir aplinkosaugos klausimai, pradedant atsinaujinančia energetika ir baigiant atliekų tvarkymu.

  • Švari energetika Lietuvoje: jau greitai pagaminsime 50 proc.
  • Kaip kyla galingiausios vėjo jėgainės Lietuvoje?
  • Šis teršalas - absoliučiai visur!
  • Kaip pasiekti sterilumą erdvėlaiviuose?
  • Didžiausias šiltnamių kompleksas Lietuvoje - išmanūs šiltnamiai ir naujausios technologijos net atšiauriomis sąlygomis žiemą gali užauginti šviežius vaisius ir daržoves.
  • Ko ieško vaiduoklių gaudytojus primenantys pareigūnai?
  • Elektros balansavimas ir kodėl jis reikalingas?

Įdomūs gamtos reiškiniai ir paslaptys

„Mokslo sriuba“ pristato įdomius gamtos reiškinius ir paslaptis, pradedant gyvūnų elgesiu ir baigiant geologiniais procesais.

  • Kaip zebrai sukuria „kirpyklos stulpo“ efektą?
  • Ar žinojote, jog geriausias regėjimas pasaulyje priklauso… krevetei?
  • Šis violetinis jūrų gyvis - požymis, kad vandenynuose slepiasi ateiviai?
  • Koks plėšrus gyvūnas medžioja pasivertęs štai tokiu violetiniu orchidėjos žiedu?
  • Kaip ugnikalniai sukelia viską griaunančius potvynius ir kuo besikeičiantis Katlos ledynas primena Lietuvą prieš 20 tūkst. metų?
  • Žadą atimantys vaizdai, kurių Lietuvoje nepamatysite: ką ir kodėl geologai tiria prie aktyvaus Islandijos ugnikalnio?
  • Lavos laukai, toksiški dūmai ir smegduobės: kas pavojinga turistams prie aktyvaus Islandijos ugnikalnio?
  • Kodėl Islandijoje žemė šaudo verdantį vandenį?
  • Tik laiko klausimas, kada Reikjavike išsiverš ugnikalnis: kaip islandai prisitaikę gyventi ugnikalnių žemėje?
  • Ugnikalniai kadaise veržėsi ir Lietuvoje: kaip mokslininkai sugeba pažvelgti į tolimą praeitį?
  • Kodėl gyvenimas Žemėje be Mėnulio būtų nepakenčiamas?
  • Kaip išgyventi palaidotam po sniegu?
  • Sniego karas: kaip paleisti sniego gniūžtę 123 km/val. greičiu?
  • Neįtikėtini augalų sugebėjimai apie kuriuos galbūt net nenutuokėte: kaip jie komunikuoja, prisitaiko ir ką jaučia?

Kosmoso tyrimai: nauji horizontai

Kosmoso tyrimai - tai viena įdomiausių ir perspektyviausių mokslo sričių. „Mokslo sriuba“ nuolat informuoja žiūrovus apie naujausius kosmoso tyrimų pasiekimus, pradedant naujų planetų atradimu ir baigiant žmonių kelionėmis į Marsą.

  • 800 skruzdžių jau kosmose!
  • Marso tyrimai: kodėl žmonės dar negali nukeliauti į Marsą
  • Kaip Džeimso Vebo teleskopas ieškos gyvybės Visatoje?
  • Džeimso Vebo kosminis teleskopas - beveik 3 kartus didesnis ir 7 kartus jautresnis už Hablo teleskopą: kodėl jis padengtas auksu?
  • Džeimso Vebo kosminis teleskopas - laiko mašina?
  • Žmonių sugrįžimas į Mėnulį: kaip tai vyks?
  • Kaip vyko pirmasis žmonių išsilaipinimas Mėnulyje ir su kokiais pavojais susidūrė astronautai?
  • Kiek iš viso žmonių vaikščiojo Mėnulyje?
  • Kokia Lietuvai nauda iš kosmoso?
  • „Mokslo sriuba“: apie lietuviškus kosmoso palydovus.
  • Tai tikra kosminė degalinė!
  • Svarbi užduotis europiečiams: į kosmosą iškelti beveik 10 mlrd.

Archeologija ir istorija: praeities paslaptys

„Mokslo sriuba“ domisi archeologija ir istorija, siekdama atskleisti praeities paslaptis ir supažindinti žiūrovus su žmonijos istorija.

  • Barbariškoji Skandinavija?
  • Nepaaiškinami apskritimai Baltijos jūros dugne…
  • Peru pakrantėje mįslingai žuvo 0,5 tūkst.
  • Yra fosilija, kurią, galbūt nė patys to nesuprasdami, tikrai esate laikę rankose.
  • Pompėjos katastrofa: ar šalia ugnikalnio buvę žmonės galėjo išsigelbėti?
  • Kodėl pirmoji Lietuvos egiptologė laikė po lova mumiją?
  • Ar lietuvių kalba iš tikrųjų viena seniausių pasaulyje?
  • Ką bendro turi ugnikalniai ir Gedimino paminklas Vilniuje: jis tiek radioaktyvus, kad pavojinga būti šalia?
  • „Mokslo sriuba“: kodėl mūsų protėviai garbino Saulę?
  • Ar seniau kūrusiems fantastams pavyko tiksliai nuspėti ateitį?

Žmogaus psichologija ir visuomenė

„Mokslo sriuba“ domisi žmogaus psichologija ir visuomene, siekdama suprasti, kaip mes mąstome, jaučiame ir elgiamės.

  • Elektroninių cigarečių rūkymas: kas žinoma apie poveikį sveikatai?
  • Ilgiau nešioti karantino metu privalomas veido kaukes nėra itin patogu - kvėpuojame šiek tiek sunkiau, spaudžia kaukių gumos, o kur dar rasojantys akiniai.
  • Horoskopai - makaronų ant ausų kabinamas? Pasirodo, kad mūsų Zodiako ženklai net nėra tie, kuriuos mums priskyrė, tai kodėl vis tiek tikime horoskopais?
  • To apie astrologiją ir horoskopus greičiausiai nežinote: kodėl pseudomokslu tiki net 70 proc.
  • Kodėl dar neaišku, kiek žmonių reikia paskiepyti nuo Covid-19, siekiant įgyti visuotinį imunitetą? Tame yra tiesos?
  • Kodėl nenoriai dėvime kaukes?
  • Ar žinote apie burbulų ir skylių baimę?
  • Skiepų baimė: ką apie tai mano mokslininkai?
  • Laikas atsikratyti prietarų ir kvailų įpročių: kiek per dieną reikia suvalgyti daržovių ir vaisių?
  • „Mokslo sriuba“: kodėl žmonės įsimyli ir … išsiskiria?
  • Kokį poveikį mums daro vaizdo žaidimai?
  • Laimės paieškos: ką apie tai žino mokslas?
  • Gamtai draugiškas elgesys: prigimtis ar sąmoningos pastangos?

tags: #mokslo #sriuba #technologijos #ir #gamta

Populiarūs įrašai: