Mokslo Sriuba: Kelionė į Kosmosą ir Lietuviškas Indėlis
Kosmosas - tai ne tik tolimos galaktikos ir neaprėpiamos erdvės, bet ir sritis, kurioje vyksta intensyvūs moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir tarptautinis bendradarbiavimas. Laida "Mokslo sriuba" kviečia pažvelgti į kosmoso pasaulį, aptariant Europos kosmoso agentūros (ESA) veiklą, lietuvių mokslininkų indėlį į kosmoso tyrimus ir ateities vizijas.
Europos Kosmoso Agentūra: Ar Europa Kurs Karines Kosmines Pajėgas?
Neretai, kalbant apie kosmines misijas, pirmiausia prisimename NASA, Jungtinių Amerikos Valstijų kosmoso agentūrą. Tačiau Europa taip pat aktyviai dalyvauja kosmoso tyrinėjimuose, dažnai bendradarbiaudama su NASA. "Mokslo sriuba" kviečia keliauti į Europos kosmoso agentūrą Nyderlanduose ir išsiaiškinti, kaip lietuviai prisideda prie kosminių misijų. Laidos vedėjas Ignas Kančys užduoda intriguojantį klausimą: ar Europa taip pat ketina kurti karines kosmines pajėgas?
Lietuviškas Indėlis į Kosmoso Tyrimus
Lietuva, nors ir nedidelė šalis, taip pat prisideda prie kosmoso tyrimų. Aplink Žemę skrieja Lietuvoje pagaminti palydovai, o lietuvių mokslininkai dalyvauja įvairiuose su kosmosu susijusiuose tyrimuose. Kartu su kaimynais latviais siekiama įstoti į Europos kosmoso agentūrą, o bendradarbiaujant su kitomis Europos valstybėmis, Lietuva gali tapti įspūdingų kosminių programų dalimi.
Vilnius yra lazerių sostinė. Nė vienoje kitoje sostinėje nėra tokios didelės gyventojų proporcijos, dirbančios lazerių srityje. Tikėtina, kad ateityje lietuviški lazeriai keliaus net į Marsą ar kitus kosminius kūnus. Šiuo metu 320 kilometrų aukštyje skriejantis Europos kosmoso agentūros palydovas "Aeolus" atmosferą zonduoja su lazeriu, kuriame, tikėtina, yra ir lietuviškų komponentų. Lietuvių įmonė "Optolita" šiai misijai gamino specialius kristalus, kurie pakeičia lazerio bangos ilgį.
Julius Bartaševičius buvo vienas iš pirmųjų lietuvių, dalyvavusių ESA kosmonautų atrankoje ir praėjusių didesnę jos dalį. Nors jis ir nepraėjo visos atrankos, jis džiaugiasi įdomiais metais, patirtimi ir sutiktais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Kosmoso Ekonomika: Ateities Galimybės
Kosmoso tyrimai - tai investicija. Palydovinė navigacija, meteorologinės prognozės, pasienio ruožų stebėjimas, liūčių ar sausros padarytos žalos įvertinimas žemės ūkio laukams - tai tik keli pavyzdžiai, kaip kosmoso technologijos naudojamos kasdieniame gyvenime. Programos "Horizon 2020" kosmoso eksperto Vidmanto Tomkaus teigimu, suderinus naujausias kosmoso žinias, geriausius inžinierius, vadybininkus ir pritraukus kapitalą, galima sukurti itin aukštos pridėtinės vertės įrangą ir paslaugas. Tokie produktai gali tapti Lietuvos ekonomikos varikliu.
2015 m. JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Tai atveria naujas galimybes didelėms įmonėms, kurios ketina plėsti savo veiklos sritį kosmose. "Deep Space Industries" planuoja ieškoti asteroidų, vertinti jų sudėtį, užsiimti asteroidų kasyba ir iš jų išgauti naudingas medžiagas. Dalį iškasenų ketinama panaudoti kosminėms stotims, bazėms Mėnulyje ir net Marse, o kitą dalį, pavyzdžiui, vertinguosius metalus, gabenti atgal į Žemę.
Kosminės Misijos: Žvilgsnis į Praeitį ir Ateitį
"Mokslo sriuba" apžvelgia ir dabartines kosmines misijas. Šiuo metu į Merkurijų skrieja naujasis "BepiColombo" erdvėlaivis, pavadintas italų matematiko Giuzepo Bepi Kolumbo garbei. Jis pirmasis apskaičiavo, kaip geriau nuskristi į Merkurijaus orbitą išnaudojant kitų planetų gravitaciją. "BepiColombo" į orbitą skraidina net du palydovus - Europos ir Japonijos.
Per tris dešimtmečius, kai aplink Žemę skrieja Hubble'io kosminis teleskopas, apie kosmosą sužinojome daugiau nei per visą ankstesnę žmonijos istoriją. Šis teleskopas padėjo atrasti keturis tolimojo Plutono palydovus, nustatyti egzoplanetų atmosferų sudėtį ir užfiksuoti įspūdingus ūkus, kuriuose gimsta naujos žvaigždės.
Ateityje "Hubble" teleskopą pakeis Džeimso Vebo teleskopas, kuris bus daugiau nei šešis kartus didesnis ir šimtą kartų efektyvesnis. Šis teleskopas galės užfiksuoti milijardus šviesmečių iki jo skriejusią šviesą, leisdamas pamatyti, kaip Visata atrodė prieš 13,5 milijardo metų.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Vandens Išgavimas Kosmose: Ateities Perspektyvos
Tarptautinėje kosminėje stotyje astronautai vandenį stengiasi naudoti itin efektyviai: visi skysčiai, įskaitant šlapimą ir prakaitą, surenkami ir išfiltruojami. Išvalytas vanduo vėl tampa geriamu, tačiau net ir imantis tokių kraštutinumų jo atsargas vis reikia papildyti. Jei vandenį galėtume išgauti iš sušalusių dangaus kūnų, ir tai kainuotų pigiau, daugiau nereikėtų jo gabenti iš mūsų planetos. Tai būtų didelis žingsnis į priekį plėtojant kosmines misijas ir kuriant bazes Mėnulyje ar Marse.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
tags: #mokslo #sriuba #kosmosas #kas #tai