GMO: Mokslo sriuba ar pavojinga naujovė?
Mokslininkai jau prieš 40 metų svarstė, kaip pakeisti genus ir sukurti dar naudingesnius organizmus, nei sukūrė gamta. Šiandien genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra plačiai paplitę žemės ūkyje ir maisto pramonėje, tačiau jų nauda ir rizika vis dar kelia daug diskusijų.
Kas yra GMO?
Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) - tai organizmai, kurių genetinė medžiaga buvo pakeista genų inžinerijos būdu, siekiant suteikti jiems tam tikrų savybių. Šios savybės gali būti didesnis atsparumas kenkėjams, herbicidams, ligoms, sausrai ar geresnė maistinė vertė. Trumpinys „GMO“ vis plačiau sutinkamas ir Europoje, ir jau kelis dešimtmečius plačiai girdimos diskusijos apie šios technologijos naudą ir galimas rizikas.
GMO istorijos pirmieji žingsniai
- Pradžia (12 000 m. pr. Kr.): Selektyvus veisimas - pirmasis genetinės modifikacijos būdas, kai žmonės pasirinko veisti organizmus su norimomis savybėmis.
- Pirmieji pasiekimai genų inžinerijoje:
- 1972 m. - Paulas Bergas sukūrė pirmąją rekombinantinę DNR molekulę, sujungdamas beždžionės ir viruso genus.
- 1973 m. - pirmasis genetiškai modifikuotas organizmas (bakterija).
- 1974 m. - pirmasis transgeninis gyvūnas (pelė).
GMO plėtra ir naudojimas
2012 metais genetiškai modifikuotais augalais ūkininkai apsodino apie 170 milijonų hektarų. Tai yra apie 12% viso pasaulio ūkininkų ariamos žemės. Ir šis plotas kiekvienais metais auga! „Daugiausia GMO užaugina JAV, Brazilijos, Indijos ir Kinijos žemdirbiai. Apie 80 procentų JAV pagamintų maisto produktų turi bent vieną GMO ingredientą. Europos Sąjungoje šiuo metu yra įteisinti 49 organizmai skirti maistui ir pašarams. Jie yra pigesni ir išstumia natūralius.
- Komerciniai pasiekimai:
- 1992 m. - Kinija komercializavo virusams atsparų tabaką.
- 1994 m. - Flavr Savr pomidoras - pirmasis GMO maisto produktas.
- 1995 m. - JAV patvirtino vabzdžiams atsparią bulvę.
- Revoliuciniai proveržiai:
- 2000 m. - sukurti vitaminu A praturtinti „auksiniai ryžiai“.
- 2010 m. - sukurta pirmoji sintetinė gyvybė (Synthia).
- GMO gyvūnai rinkoje:
- 2003 m. - GloFish (fluorescencinė zebra žuvis).
- 2015 m. - AquaAdvantage lašiša - pirmasis GMO gyvūnas, patvirtintas maistui.
Ginčai dėl GMO
Visuomenėje sklando įvairių mitų apie GMO, gal net istoriškai susiklostė, kad Europoje susiformavo plati nuomonė, kad genetiškai modifikuoti produktai yra kažkuo prastesni. Labai sunku įvardyti, kodėl tokia nuomonė susidarė ir kodėl ji iki šiol gaji. Manau, kad būtent tai ir trukdo į rinką skverbtis naujos kartos technologijoms ir produktams, kurie gali pasižymėti geresnėmis savybėmis. Prie to, turbūt, iš dalies prisidėjo ir tai, kad Europos Sąjunga priėmė labai griežtus GMO reguliavimo įstatymus, norėdama apsaugoti ne tik aplinką, bet ir Europos rinką.
Sveikatos ir saugumo klausimai
Autoritetingos institucijos Europoje sako, kad šie produktai visiškai nesiskiria nuo įprastinių ir yra saugūs vartoti. Aš pasitikiu jų nuomone. Atlikta daugybė tyrimų, ir vis dėlto nepavyko nustatyti kažkokių didelių skirtumų tarp GMO ir ekologiškų produktų. Žinoma, jeigu gyvulių pašaruose yra kažkokių cheminių medžiagų likučių, jie gali persikelti į mėsos ir kitų gyvulinės kilmės produktų sudėtį, tačiau tai yra griežtai kontroliuojama ir reguliuojama - nei pašarai, nei žmogui vartoti skirti produktai negali turėti didelio kiekio šių medžiagų. Yra institucijos, kurios nustato tam tikras ribas, siekia, kad tokios prekės nepatektų į prekybą. Svarbu paminėti, kad visišką, šimtaprocentinį grynumą yra be galo sunku užtikrinti. Pasaulyje labai daug auginama genetiškai modifikuotų augalų - paskaičiuota, kad per 30 metų, kai yra auginama GMO, bendrą jų auginimo plotą sudaro 3 mlrd. hektarų viso pasaulio žemės ūkio. Tai didžiuliai plotai, todėl sunku pilnai visiškai apsaugoti rinką, kad kažkas nesusimaišytų, netyčia nepakliūtų.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Mokslas rodo, kad GMO maistas saugus, bet visuomenė skeptiška. Reikalingi individualūs tyrimai prieš patvirtinant.
Aplinkos poveikis
Kokios yra rizikos naudojant GMO produktus? Na, genetiškai modifikuoti organizmai yra labai platus terminas, labai priklauso nuo to, kas yra genetiškai modifikuota ir koks to panaudojimo būdas. Dabar pasaulyje yra paplitusios dviejų rūšių modifikacijos - augalams įvedamas genas, kuris suteikia atsparumą nuo kenkėjų - būtent taip augalas apsisaugo nuo žaladarių. Manau, kad tokie produktai yra saugesni naudojimui, nes jiems reikia mažiau sintetinių priemonių ir pesticidų. Kitas dalykas - atsparumas herbicidams, dažniausiai glifosatams (populiariai vadinama „Roundup“), kuris leidžia kontroliuoti piktžoles. Manyčiau, kad šios dvi modifikacijos nėra grėsmę keliančios patiems vartotojams, todėl ir buvo išleistos į rinką nes yra pripažintos saugiomis. Tačiau Europoje dėl susiklosčiusios situacijos, politinių tikslų jie visuomenėje priimti nebuvo.
- Rizika: herbicidams atsparios piktžolės, biologinės įvairovės mažėjimas, atsparūs kenkėjai.
- Sprendimai: sterilūs GMO, specialios kontrolės technologijos.
GMO privalumai
Žemės ūkis
- Atsparumas kenkėjams, ligoms, sausrai ir herbicidams.
- Didesnis derlingumas ir mažesni auginimo kaštai.
Maisto kokybė
- Praturtinti maistingaisiais elementais (pvz., auksiniai ryžiai su vitaminu A).
GMO trūkumai
Sveikatos rizika
- Galimos alerginės reakcijos ir neaiškus ilgalaikis poveikis.
Genomų redagavimo technologija
Šiuo metu Europos Parlamente yra aktyviai diskutuojama dėl genomų redagavimo technologijos. Tai nauja technologija, sukurta prieš dešimtmetį. Prie jos sukūrimo prisidėjo ir mūsų šalies mokslininkai. Štai, prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos pasiekimai, atradimai leido šią technologiją išplėtoti ir ji šiuo metu yra viena sparčiausiai besivystančių genetiniuose tyrimuose ir naujų produktų kūrime. Nuo genetinio modifikavimo skiriasi tuo, kad jeigu genetinio modifikavimo metu į augalą ar kitą organizmą yra įdedamas, įnešamas kitas genas ar genų grupė, tai genetinio redagavimo metu yra naudojami molekuliniai įrankiai, kurie leidžia koreguoti genomo seką be svetimos DNR įterpimo. Mutacijos genomuose vyksta atsitiktinai ir neprognozuojamose genomo vietose. Todėl augalų selekcininkai turi testuoti didžiules augalų populiacijas, kad aptiktų retus pakitimus, kurie būtų naudingi žemdirbystės sistemose.
Technologijos ateitis labai priklausys nuo to, kokius įstatymus priims EP ir Europos Komisija. Šis procesas yra įsibėgėjęs. Šių metų pradžioje vyko balsavimas ir iš esmės dauguma parlamentarų pasisakė už šią technologiją. Jeigu šis įstatymas bus galutinai priimtas ir atsivers tokia galimybė, manau, rinkoje išvysime daug tokių produktų. Tačiau net jeigu EP ir nepritars, kitose pasaulio šalyse (JAV, Japonija) tokie produktai jau yra tiekiami į rinką. Iš tikrųjų, apklausos atliktos tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje sako, kad tokie nedideli genomo pakeitimai yra daug labiau priimtini, ypač jeigu šitų produktų nauda bus jaučiama ne tik gamintojams ir augintojams, bet ir pačiam vartotojui (t. y. Kol kas planuojama, kad tokie augalai neturėtų būti auginami ekologiškose sistemose. Tai šiuo metu itin opus klausimas Europos Parlamente. Mano, kaip mokslininko, nuomonė priešinga - mes turėtume ieškoti augalų, kurie būtų atsparesni visokioms gamtos sąlygoms ir genetiškai redaguoti augalai kaip tik tiktų ekologinės gamybos sistemoms.
Naujausi genų inžinerijos pasiekimai GMO srityje
Pastaruoju metu labai daug įmonių yra susikoncentravusios į dirbtinės mėsos gaminimą. Čia yra kelios kryptys - viena yra naudoti augalines žaliavas mėsos pakaitalams kurti, o kita, kada kai mėsa išauginta laboratorijoje iš gyvūninės (nebūtinai gyvūno, gali būti ir mikroorganizmo) ląstelės. Tos ląstelės kultivuojamos ir užauginami mėsos pakaitalai. Politikų tarpe atsiranda skirtingų nuomonių. Štai, prieš metus Italijos vyriausybė uždraudė savo mokslininkams atlikti tokius eksperimentus ir tiekti dirbtinės mėsos produktus. Nemanau, kad tai išmintingas sprendimas, kuris, turbūt, turi ir teisinių trūkumų. JAV jau galima nusipirkti GMO lašišos. Ji pasižymi daug greitesniu augimu, užsiaugina didesnę masę ir yra auginama uždaruose vandens telkiniuose.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad vartotojams yra labai svarbi produkto kaina, svarbu, kad produktas būtų kokybiškas ir būtų saugus aplinkai.
GMO situacija Lietuvoje
Lietuvos pozicija genetiškai modifikuotų produktų klausimu nesikeičia - mūsų šalis ir toliau nelinkusi įsileisti jokių genetiškai modifikuotų produktų, išskyrus pašarus gyvuliams, teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Genetiškai modifikuotų organizmų kontrolės rezultatai patvirtina, kad mūsų šalyje neauginami genetiškai modifikuoti augalai, pranešė Aplinkos ministerija.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kaupiami valstybinės kontrolės duomenys rodo, kad mūsų šalies gamintojai laikosi genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimo ir ženklinimo reikalavimų. Už GM augalų auginimo kontrolę atsakinga Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos pirmą kartą Lietuvoje aptiko genetinės modifikacijos pėdsakų šalies šiaurinėje dalyje išaugintų rapsų derliuje.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“