Globalizacija: Mokslo sriuba
Įvadas
Globalizacija - tai procesas, kuris apima vis daugiau pasaulio sričių, įskaitant ekonomiką, kultūrą, technologijas ir, žinoma, mokslą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip globalizacija veikia mokslą, kokius iššūkius ir galimybes ji sukuria, ir kaip Lietuva gali sėkmingai integruotis į globalų mokslo tinklą.
Kalbos ir globalizacija
Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau - apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Anot Lietuvių kalbos instituto direktorės prof. Jolantos Zabarskaitės, kalba yra reikšminga žmogaus tapatybės - vienos iš esminių mūsų vertybių - dalis. Šiandien kalba gyvena globalizacijos aplinkoje ir vis labiau persikelia į skaitmenines technologijas, naująsias medijas. Nestebina tai, jog neretai tarp jaunų žmonių paplitusius žodžius (asmenukė, dūzgės, feisbukuomenė ir kt.) sukuria pats jaunimas. Dar dažniau - lietuviškus žodžius pakeičia tarptautiniais, sulietuvina anglicizmus. Lietuvių kalbai susiformuoti ir atsiskirti nuo kitų baltų kalbų prireikė labai daug laiko. Nors Lietuvos teritorijoje pirmieji gyventojai apsigyveno prieš maždaug dešimt tūkstančių metų, lietuvių kalba atsiskyrė tik VI-VII amžiuje. Kalba modernėja kartu su pasauliu, amžiams bėgant daugelis kalbų stipriai pasikeitė, tačiau lietuvių kalba išlaikė ypatingai seną struktūrą. Išskirtinė kalba reiškia išskirtinę tautą, išskirtinius žmones!
Informacijos amžius ir mokslo iššūkiai
Visi sako, kad mes gyvename informacijos amžiuje. Apsidairykime aplinkui. Turime tiltus ir mašinas, technologijas ir mokslo žinias, tūkstantmetę kultūrą ir tradicijas. Visa tai yra rezultatas. Rezultatas informacijos judėjimo, perdavimo iš kartos į kartą, iš lūpų, iš knygų, iš televizijos ir interneto. Tačiau, nepaisant to, mokslininkai stokoja informacijos ir negali kryptingai darbuotis. Kai kurie mūsų mokslininkai nelabai žino ką veikia amerikiečių mokslininkai, estai neturi žinių apie kolegų darbus Japonijoje. Studentai universitetuose mokomi pasenusia informacija. Visa tai vyksta šiandien, globalizacijos amžiuje! Reikia kažką daryti.
Talentų pritraukimas ir išlaikymas Lietuvoje
Paskelbtame IMD Pasaulio talentų reitinge Lietuva išlaiko tvirtą 23 poziciją tarp 67 vertintų šalių ekonomikų, tačiau jau galime matyti ir gilumoje esančius iššūkius. Nors didžiuojamės savo startuoliais, dalyvaujame įvairiose inovacijų programose, ar nėra taip, kad Lietuvos talentų iliuzija raibuliuoja tik vandens paviršiuje? Iš tyrimo duomenų matosi, kad talentų pritraukimas ir išlaikymas yra svarbus prioritetas verslui ir 18 pozicija pagal verslo požiūrį į tai yra vienas iš stipriausių Lietuvos rodiklių. Vis tik reiktų žiūrėti giliau ir pripažinti tiesą, kad „dramblys kambaryje yra“ - Lietuvos pozicija investicijų į talentus kategorijoje per penkerius metus pavažiavo iš 13 į 20 vietą. Dar vienas svarbus indikatorius - Lietuvos 31-oji vieta pagal patrauklumą užsienio talentams. Nepaisant regioninio pranašumo prieš kaimynes Latviją ir Lenkiją, pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio Lietuvai sekasi sunkiai. Šis trūkumas signalizuoja apie būtinybę kurti ilgalaikes strategijas, kurios galėtų sustiprinti Lietuvos poziciją talentų rinkoje.
Skaitmeniniai įgūdžiai ir dirbtinis intelektas
Tyrimas taip pat parodė, kad aukščiausios grandies vadovų tarptautinė patirtis vertinama teigiamai (18 vieta pasaulyje), tačiau darbo rinkos realijos atskleidžia nemalonias tiesas: trūksta specifinių įgūdžių, finansinis ir kompiuterinis raštingumas - itin žemi (apie DI apskritai dar nieko nežinome), o tai reikalauja milžiniškų investicijų į mokymus. Skaitmeniniai darbuotojų įgūdžiai verslui kritiškai reikalingi siekiant aukštesnio produktyvumo, nes mes dar vis atsiliekame nuo ES vidurkio. Tarptautiniai ekspertai, tokie kaip Jose Caballero, vyriausiasis ekonomistas iš IMD Konkurencingumo centro, pabrėžia, kad DI yra svarbus verslo inovacijų rodiklis. Bendrai iš visų tyrimo respondentų vos 12 proc. Panašu, kad konferencijų rampų šviesose apie DI kalbame daug - net 58 proc. respondentų mato DI įrankius kaip pagalbą gerinant darbo jėgos produktyvumą ir kokybę, deja, realybėje patys nemokame, nežinome, o ir nenorime šiais įrankiais naudotis. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad DI plėtra ir integravimas turi skirtingą poveikį priklausomai nuo šalies ekonominio išsivystymo. Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) duomenimis, besivystančiose šalyse vos 0,4 proc.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Moterų vaidmuo darbo rinkoje
Lietuva užima 7-ąją vietą pasaulyje pagal moterų dalyvavimą darbo rinkoje, kas yra aukščiausias mūsų šalies rodiklis, lyginant su kitomis kategorijomis. Įdomu pastebėti, kad DI diegimas gali turėti neigiamą įtaką moterų įsidarbinimo galimybėms lyginant su vyrais, nes dažniau moterys dirba pozicijose, kurias ilgainiui iš dalies ar visiškai gali pakeisti DI. Bendrai aukšta pozicija rodo, kad Lietuvos darbo rinka sugeba įtraukti moteris ir sudaryti sąlygas jų aktyviam dalyvavimui ekonomikoje. Be to, moterų verslumas Lietuvoje tampa reikšmingu varikliu šalies ekonomikos augimui.
Talentų reitingas ir Lietuvos pozicija ES
Nuo 2014 m. Šveicarijos vadybos instituto IMD atliekamas Talentų reitingas (IMD World Talent Report) padeda įvertinti, kaip nagrinėjamose 67 šalyse ugdomi, pritraukiami ir išlaikomi aukštos kvalifikacijos profesionalai. 2024 m. Tarp ES valstybių Lietuva rikiuojasi 23-ia ir lenkia Latviją (35 pozicija) ir Lenkiją (36 pozicija).
Vilniaus inovacijų forumas
Spalio 12-13 d. Vilniuje vyko Vilniaus inovacijų forumas „Naujovių dreifas“ („Innovation Drift“), kurį rengia Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykęs renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Futurologų įžvalgos apie ateitį
Rėjus Hemondas (Ray Hammond) visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip verslininkas. Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, jog 2030-aisiais Žemėje gyvens maždaug 8,2 milijardo žmonių, o šio amžiaus pabaigoje - net 11,2 mlrd. „Didžioji problema ateities pasauliui bus švarus vanduo. Mūsų sukurta maisto pramonė potencialiai gali pamaitinti 8 ar net 10 mlrd. žmonių, energijos gavyboje kasdien žengiame naujus žingsnius, tačiau švaraus vandens stygius matomas jau šiandien. Problemos sprendimas aiškus - privalome rasti išradimą ar procesą, kuris leistų sūrų arba užterštą vandenį išvalyti ir panaudoti tai vargingiausiose šalyse“, - aiškina R. Hemondas.
Medicinos ateitis
„Turbūt didžiausias iš pokyčių yra medicinos mokslų kaita. Mūsų laukia bent keturios revoliucijos, kurios užtikrins, jog dauguma šios paskaitos klausytojų gyvens bent iki 100 metų, o bus ir tokių, kurie pasieks 120. Pirma, DNR tyrimai, kurie jau tapo prieinami, iki 2030-ųjų turėtų tapti tokie savaime suprantami, jog tirsime kiekvieno dar net negimusio kūdikio DNR. Ką tai reiškia? Mes galėsime personalizuoti mediciną: šiandien gydytojai priversti įspėti, kad ne visiems veikia tie patys vaistai ir aiškintis per praktiką. „Ketvirtoji medicinos revoliucija bus kamieninių ląstelių mokslas. Jau šiandien jis geba pagaminti naujus organus, tačiau per ateinantį dešimtmetį jis išmoks sukurti bet kokį veikiantį organą, išskyrus smegenis. Tai reiškia, jog 90-metis žmogus, turintis pakankamai pinigų, galės pakeisti savo širdį, plaučius ir kepenis į 30-mečio.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Klimato kaita ir jos pasekmės
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis jau maždaug nuo 2030-ųjų klimato kaita kasmet kainuos po ketvirtį milijono žmonių gyventojų. Ir tai vien jos sukelto bado, maliarijos, viduriavimo ir karščio bangų padariniai. Dešimtmečiais po to turėtų ženkliai pakilti dėl audrų, uraganų ir kitų natūralių katastrofų mirštančių žmonių skaičius. „Klimato kaita pati savaime nesukelia nei uraganų, nei drebėjimų. Link švarios energijos žmonija juda gerokai lėčiau, nei norėtųsi. Donaldo Trumpo išrinkimas JAV simbolizuoja labai didelius planetos laukiančius iššūkius. „Paskutiniaisiais metais Saulės energijos gavimas atpigo 80 proc., vėjo energijos - 50 proc. Tačiau yra viena labai problemiška detalė - kol kas mes neturime baterijos, kuri sugebėtų energiją sandėliuoti. 2030-aisiais maždaug pusė Europos energijos turėtų atkeliauti iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau perkeliant šį modelį į kitas šalis būtinos baterijos, sugebančios kompaktiškai sukaupti didžiulius kiekius energijos“, - pasakoja R. Hemondas.
Globalizacija ir skurdas
Futurologas aiškina, jog nors pastaraisiais metais globalizacija niekur nedingo, apie ją kalbėti tapo nepopuliaru. „Nuo globalizacijos paspartėjimo dešimtame dešimtmetyje vien dėka galimybių laisvai judėti mes išgelbėjome milijardą žmonių visame pasaulyje nuo skurdo. Globalizacija turtingose šalyse kartais matoma kaip ne itin teigiamas procesas, bet kovoje su skurdu ji tiesiogiai padarė daugiau nei visa valstybių paramą vargingoms šalims nuo Antrojo pasaulinio karo sudėjus“, - tikina R. Hemondas.
Technologijos ir ateitis
Galiausiai, visus šiuos iššūkius apjungs prisitaikymas prie kasdienių technologijų, kurių galios šiandien net neįsivaizduojame. Pats futurologas demonstravo sau už ausies implantuotą daviklį, kuris leidžia telefonu naudotis jo neliečiant. „Kai atsirado pirmieji automobiliai, anglakalbiai nežinojo, kaip juos pavadinti, todėl įvardino kaip „karietas be arklių“ (horse-less carriages). Mūsų telefonai ir kompiuteriai per 10 metų taps tūkstančius kartų galingesni už šiandieninius ir jau visai netrukus pirmieji išmanūs telefonai mums labiau primins ne prabangią mašiną, o būtent karietą“, - teigia R. Hemondas.
Europos studentų konventas
Kaune vykusiame renginyje „Europos studentų konventas“ rengta studentų deklaracija, skirta išreikšti Europos studentų atstovų įžvalgas dėl paskutinio Europos komisijos komunikato „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“ bei tarptautiškumo įtakos regioniniam bendradarbiavimui tarp Europos Sąjungai priklausančių ir nepriklausančių valstybių. Dokumente pateiktos studentų atstovų įžvalgos dėl aukštojo mokslo tarptautiškumo ir studentų mobilumo skatinimo bei apibrėžta išsilavinimo svarba šiuolaikinėje visuomenėje. Parengta deklaracija bus pristatyta lapkričio pabaigoje vyksiančiame Europos studentų sąjungos Valdybos susitikime Zagrebo mieste, Kroatijoje. „Manome, kad visi studentai turi turėti vienodas teises studijuoti ar atlikti praktiką užsienyje. Ties prieinamumo klausimu ir turime koncentruotis kalbėdami apie aukštojo mokslo tarptautiškumą. Džiaugiuosi, kad susitikimo metu buvo diskutuojama ir apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus siekiant skatinti studentų problemų sprendimą aukščiausiame lygmenyje“, - sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Konvento metu rengtoje deklaracijoje išsakytos studentų atstovų įžvalgos dėl pastangų paskatinti studentų mobilumą Europoje ir už jos ribų. Anot Europos studentų sąjungos pirmininko Rok Primozic, siekiama, kad į studentų balsą būtų atsižvelgta Europos Parlamente svarstant tarptautiškumo klausimą, kadangi studentai yra viena iš labiausiai šiuo klausimu suinteresuotų šalių. Rugsėjo 20-22 dienomis Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetuose vykusiame tradiciniame Europos studentų atstovų susitikime dalyvavo daugiau nei 100 studentų atstovų iš 39 Europos šalių. Renginio tema buvo „Europos aukštojo mokslo tarptautiškumas ir jo įtaka Europos Sąjungos išorinei politikai“. Europos studentų konventas - tradicinis studentų atstovų, aukštojo mokslo ekspertų ir politikų susitikimas organizuojamas kiekvieną pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančioje šalyje nuo 2000 m. vykusio Prancūzijos pirmininkavimo. Lietuvoje šis renginys vyko pirmą kartą, jį organizavo Lietuvos studentų sąjunga.
"Mokslo sriuba" - iniciatyva populiarinti mokslą
Interneto TV laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Patronažą šviesiai suteikia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Laida „Mokslo sriuba“ - ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar -www.youtube.com paskyroje.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
tags: #mokslo #sriuba #globalizacija #kas #tai