Dinozaurai: Faktai ir Fantazijos
Dinozaurai jau seniai užvaldė mūsų vaizduotę. Fantastiniai Holivudo filmai pateikia įspūdingus vaizdus, kuriuose grėsmingi dinozaurai kaunasi dėl išlikimo. Tačiau, kas iš to yra tikrovė, o kas - tik menininkų fantazijos vaisius? Laida „Mokslo sriuba“ ir mokslininkai, tokie kaip Vilniaus universiteto paleontologas dr. Andrejus Spiridonovas ir genetikas prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka, padeda mums atskleisti tikrąjį dinozaurų pasaulį.
Plunksnuoti plėšrūnai: naujas požiūris į dinozaurus
Vienas iš labiausiai paplitusių mitų apie dinozaurus yra jų išvaizda. Esame įpratę matyti juos plikus, tačiau, pasak dr. Andrejaus Spiridonovo, kino filmuose vaizduojamiems dinozaurams labiausiai trūksta… plunksnų. Priešingai nei esame įpratę galvoti, didžioji dalis plėšriųjų dinozaurų buvo ne pliki, o šiek tiek panašūs į didžiulėmis plunksnomis pasipuošusius stručius. Ši informacija keičia mūsų supratimą apie dinozaurų išvaizdą ir elgesį.
Dinozaurų dydžio įvairovė
Dinozaurų dydis taip pat buvo labai įvairus. Augti dideliems buvo verta, nes tai suteikdavo daugiau galimybių išlikti. Dėl šios priežasties kai kurių dinozaurų ilgis siekdavo net 60 metrų. Ir visgi kiti būdavo ne ką didesni nei mūsų namuose laikomos katės. Ši įvairovė rodo, kad dinozaurai prisitaikė prie įvairių ekologinių nišų.
Dinozaurų karalystės žlugimas
Dinozaurų karaliavimas Žemėje truko apie 160 milijonų metų. Jų išnykimą lėmė keli katastrofiniai įvykiai, supurtę planetą prieš 65 milijonus metų. Virtinė ugnikalnių išsiveržimų taip pakeitė aplinkos sąlygas, kad prie jų prisitaikyti sugebėjo tik stipriausieji. Bet net ir jiems lemiamą smūgį sudavė į dabartinį Jukatano pusiasalį atsitrenkęs 10 kilometrų skersmens asteroidas. Mechaninė smūgio banga nuniokojo visą Vakarų pusrutulį. Negana to, sudegus smūgio vietoje slypėjusiai naftai, Žemėje užvirė tikras pragaras: dar labiau užsiteršė oras, įkaito atmosfera, prasidėjo visuotiniai gaisrai ir rūgštūs lietūs. Išlikti sugebėjo tik mažiausieji dinozaurai, kurių palikuonis puikiai pažįstame ir mes. Tai paukščiai.
Ar galime prikelti dinozaurus?
Sparčiai tobulėjant genetikai ir kitiems gyvybės mokslams, kyla įdomūs klausimai. Ar vaizduotę žadinantys „Juros periodo pasaulio“ filmų scenarijai gali virsti tikrove? Ar mokslininkai galėtų atkurti maždaug prieš 66 mln. metų išnykusius dinozaurus? O galbūt pavyktų prikelti kadaise Lietuvoje gyvenusius mamutus?
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Siekiant atkurti priešistorinį dinozaurą, pirmiausia reikia turėti to gyvūno genomą - DNR kodą. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto genetiko prof. habil. dr. Juozo Rimanto Lazutkos, „DNR pagal savo prigimtį yra labai stabili molekulė. Ji taip jau sudaryta, kad būtų atspari aplinkos poveikiui.“ Vis dėlto, „chemijos dėsniai yra tokie, kad maždaug per 500 metų pusė visų cheminių jungčių, esančių DNR molekulėje, suskyla.“
Nepaisant to, pasaulyje garsus genetikos profesorius George McDonald Church prieš porą metų įkūrė įmonę „Colossal Biosciences“, kuri siekia prikelti mamutus. Tai rodo, kad mokslininkai vis dar ieško būdų, kaip įgyvendinti šią ambicingą idėją.
„Mokslo sriuba“: pažinkite mokslą įdomiai
Laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar - per „YouTube“ paskyrą. Laida nagrinėja įvairias mokslo temas, nuo dinozaurų iki genų inžinerijos, ir pateikia jas suprantamai bei įdomiai.
Pavyzdžiui, vienas iš epizodų skirtas pirmajam Lietuvoje jūrinio vėjo parkui ir pokalbiui su Kalifornijos universiteto chemiku prof. Andrew Punu. Laidos vedėjas Ingas Kančys padeda žiūrovams suprasti sudėtingus mokslo klausimus.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
tags: #mokslo #sriuba #dinozaurai