Būtingės terminalo veikla: energetikos saugumo ir logistikos svarba Lietuvai
Įvadas
Klaipėdos uostas ir Būtingės terminalas yra gyvybiškai svarbūs Lietuvos ekonomikai ir energetiniam saugumui. Šiame straipsnyje panagrinėsime Būtingės terminalo veiklą, jo reikšmę regionui ir platesnius energetikos rinkos pokyčius, susijusius su iškastiniu kuru ir jo alternatyvomis.
Klaipėdos uosto veikla šventiniu laikotarpiu
Klaipėdos uostas yra didelės logistinės grandinės dalis, kurioje procesai vyksta pagal grafiką. Prekybiniai ryšiai sieja Klaipėdos uostą su maždaug 70 pasaulio valstybių, tad, siekdamas būti konkurencingu, uostas privalo užtikrinti nenutrūkstamus procesus. Laivai, kurių atvykimo grafikai sutaps su šventėmis, į uostą tikrai bus priimti. Kad laivybos kanalu saugiai ir nenutrūkstamai kursuotų laivai, procesus užtikrina Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos Laivų eismo tarnyba.
Kai kurie laivai tarp skirtingų uostų plaukia pagal grafiką, tad jų darbas vyks įprastine tvarka, kiti skubės prie krantinių, kad šventiniu periodu, jei terminalas ir nedirbs, įgula galėtų apsilankyti mieste. Treti kaip tik stengsis baigti krovos operacijas ir pabėgti į jūrą, kad ten sutiktų šventes. Į Klaipėdos uostą per šventes atplaukusius laivus prie krantinių priims ir nenutrūkstamą darbą uosto terminaluose užtikrins energetinių krovinių krova užsiimanti įmonė „KN“, birių ir skystų krovinių krovoje besispecializuojanti Klaipėdos uosto įmonė „Bega“.
Pamainų personalą sudaro dokininkai, kurie tiesiogiai vykdo krovos darbus valdydami techniką bei technologijas, t. y. kranus, autokrautuvus, laivų krautuvus, juostinius transporterius, konvejerius, vamzdynų sistemas, įvairaus tipo svėrimo įrenginius, geležinkelio vagonų bei autotransporto iškovimo ir pakrovimo stotis ir kt. Taip pat šventes darbe sutiks apsaugos bei geležinkelio tarnybų darbuotojus, kiekviena pamaina turi ir savo dispečerius, budinčius elektrikus, mechanikus, šaltkalvius, kurie operatyviai reaguoja esant technikos ar technologijų sutrikimams.
Pietinėje uosto dalyje esančioje Malkų įlankoje įsikūrusios Klaipėdos krovinių terminalo grupės įmonės darbą per šventes organizuos skirtingai: „Klaipėdos konteinerių terminalas“ dirbs įprastu grafiku, o „Malkų įlankos terminalas“ šventiniu periodu ketina nedirbti, tačiau atliepiant klientų poreikius, yra sudarę vadinamąją budinčią komandą, kuri esant poreikiui atvyks į terminalą ir užtikrins krovos paslaugų teikimą.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Be krovos įmonių, Klaipėdos uoste veikia laivų statybos ir remonto pramonė. Tai itin svarbi uosto veiklos dalis, čia statomi ir remontuojami laivai, kurie iškeliauja užsakovams visame pasaulyje. Ši pramonės šaka taip pat yra vienas didžiausių uosto darbdavių, įmonėse dirba apie 2 tūkstančiai darbuotojų.
Būtingės terminalo veikla ir svarba
Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ įmonės Lietuvoje valdomame Būtingės naftos terminale per dešimt šių metų mėnesių žaliavų importuota daugiau nei 7,6 mln. tonų arba 1,8 proc. 2022 m. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje bendrovė nustojo naudoti rusišką naftą. Šiuo metu daugiau nei 40 proc. Lapkričio 18 d. terminalas skelbia sulaukęs 2000-ojo tanklaivio, su Bahamų vėliava plaukiojančiam „Lancing“ atgabenus 76 tūkst. Pirmasis tanklaivis netoli Palangos esančioje Būtingėje buvo aptarnautas 1999 m. liepą. Tuomet į pirmą tanklaivį buvo pakrauta daugiau nei 68 tūkst.
Nuo terminalo veiklos pradžios Būtingėje perkrauta virš 198 mln. tonų žaliavos. Žaliavos kraunamos atviroje jūroje, tai leidžia aptarnauti didžiausius tanklaivius, galinčius įplaukti į Baltijos jūrą - tanklaivių grimzlė gali siekti iki 16 metrų, o tonažas iki 150 tūkst. tonų. Per pastaruosius 10 metų „Orlen Lietuva“ atliko reikšmingas investicijas terminale - buvo padidintas rezervuarų parkas iki 306 tūkst. kub. metrų.
„Terminalo veikla užtikrina stabilų žaliavos tiekimą perdirbimo gamyklai Mažeikiuose - tai leidžia aprūpinti visą Baltijos šalių rinką degalais, išvengiant nedraugiškų šalių energetinio šantažo“, - teigiama oficialiame pranešime. Tai pabrėžia Būtingės terminalo svarbą ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui, užtikrinant energetinę nepriklausomybę.
SGD terminalas „Independence“
Šalia Kiaulės nugaros salos prišvartuotas suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“ niekada neišplaukia iš Klaipėdos uosto. Laivas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę tiekia gamtines dujas į mūsų šalies dujų sistemą. Tą padaryti nelengva - SGD temperatūra siekia minus 160 laipsnių pagal Celsijų. „Mokslo sriuba“: kaip veikia SGD laivas-saugykla „Independence“?
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Jau per pirmąjį šildymo sezoną SGD įvarė „Gazprom“ į kampą.
Iškastinis kuras ir jo ateitis
Šiuo metu pasaulyje vyksta diskusijos apie iškastinio kuro naudojimą ir jo poveikį aplinkai. JAV iškastinis kuras jau vadinamas „laisvės dujomis“. Koks iškastinis kuras yra mažiausiai teršiantis? Lietuvoje norima, kad iki 2022 m. JAV slepia tikrąją padėtį ir tiesiog visiems meluoja? Tradicinei energetikai ateina sunkūs laikai? Kas svarbiau - milijardas JAV dolerių ar pasaulio ateitis? Kuo pakeisti dyzelinius sunkvežimius? Ar esame pasirengę dar vienam iškastiniam kurui? Skalūnų revoliucija tęsiasi.
Svarbu paminėti, kad aistros dėl skalūnų Lietuvoje vis dar rusena, nors „Mokslo sriuba“ teigia, kad skalūnų dujų Lietuvoje nėra, bet… Gręžinys Šilutės rajone sukėlė nemažai diskusijų. Rusijos ambasadorius teigė, kad lietuviai patys kalti, jog Estija ir Latvija už dujas moka 20 proc. mažiau.
Alternatyvūs energijos šaltiniai ir inovacijos
Atsižvelgiant į iškastinio kuro keliamus iššūkius, ieškoma alternatyvių energijos šaltinių ir inovacijų. Latviai sukūrė unikalią technologiją: automobiliams skirtos dujos kainuos net 45 proc. mažiau.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
tags: #mokslo #sriuba #butingės #terminalas #veikla