Mokslo sriuba: Biologijos temos apžvalga
Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairios biologijos temos, remiantis „Mokslo sriubos“ laidų ir kitų šaltinių medžiaga. „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, bendradarbiaujanti su Baltijos pažangių technologijų institutu, kurios tikslas - populiarinti mokslą visuomenėje. Laida transliuojama per LRT Kultūrą ir internete. Kiekvienais metais „Mokslo sriuba“ kartu su astronomijos populiarinimo blogu Konstanta.lt organizuoja rašinių konkursą.
Ugdymo sodas: Gamtamokslinis ugdymas
„Ugdymo sodas“ siūlo gamtamokslinį ugdymą su 40 tiriamųjų darbų ir 525 testo užduotimis, žinyną. Svetainėje rasite 185 mokymosi objektus, 1200 testų užduočių, žinyną 60-čiai gamtos mokslų temų 7-8 klasėms. Mokymosi objektai skirti mokytis biologijos, chemijos, fizikos kaip atskirų dalykų ir integruotai. Srityje „Mano“ galima sukurti skirtingo sudėtingumo testų ne tik iš svetainėje pateiktų, bet ir iš savo parengtų ir išsaugotų testų užduočių. Prie kiekvieno mokymosi objekto pateikiami mokymosi uždaviniai ir patarimai mokiniui, kurie gali būti naudingi ir mokytojams kaip metodinės rekomendacijos. Išnagrinėjęs kiekvienos temos mokymosi objektus ir atlikęs užduotis, mokinys gali įsivertinti, kaip suprato pateiktą medžiagą. Įsivertinti galima naudojantis mokymosi objektui parengtais įsivertinimo teiginiais arba skaitmeniniu „Voratinklio“ įrankiu pateiktu „Mano“ srities skiltyje „Įsivertinimas“. Svetainėje mokiniai mokosi atlikdami virtualius tyrimus, nagrinėdami demonstracijas, kurdami žemėlapius, iliustruotus lankstinukus, pasakojimus, komiksus ir kt.
Rašinių konkurso laureatai ir nagrinėjamos temos
„Mokslo sriubos“ rašinių konkurso laureatų darbai atspindi įvairias mokslo sritis, įskaitant biologiją. Šiais metais sulaukta 19 darbų.
Dirbtinis intelektas: Vilniaus Universiteto profesoriaus emerito fiziko Jono Grigo straipsnis pavadinimu „Ar dirbtinis intelektas pralenks žmogiškąjį?“ Prognozuojama, kad dalis dirbtinio intelekto keis gyvybę Žemėje, o kita dalis robotų pavidalu plėsis kosmose. Kažkada jie pakeis Saulės sistemą, o vėliau gal ir visą galaktiką. Tai peržengs žmonijos ir biologijos ribas.
Mėsa be skausmo: Įvairių sričių mokslininkų komisija daugiausiai balų skyrė Manto Minkausko rašiniui pavadinimu „Apie kitokią mėsą“. Dabartinė mėsos gamybos technologija yra labai netvari - gyvulininkystė prisideda prie šiltnamio dujų emisijų daugiau nei visas transporto sektorius bei sunaudoja gausybę gėlo vandens. Šio galvosūkio sprendimas gali būti mėsos auginimas laboratorijoje. Pirmojo mėsainio gamyba 2013-aisiais kainavo 300,000 dolerių, su dabartinėmis technologijomis kainuoja apie 1000, už penkerių metų - apie 10 dolerių.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Kvapų pasaulis: Geriausiu moksleivio darbu mokslininkų komisija pripažino Vilniaus Žirmūnų gimnazijos moksleivės Julijos Raudytės tekstą „Ką gali nosis: kvapų veikimas ir reikšmė organizmui“. Paprastai šių dalykų sąmoningai nesuvokiame, tačiau kartais atrodo, jog vienas ar kitas žmogus mums patinka arba nepatinka be jokios racionalios priežasties, tiesiog „iš kvapo“. O skirtingas mūsų patirtis smegenys susieja su skirtingais kvapais - naudojantis šiuo principu galima lengviau atsiminti išmoktus dalykus. Tai parodo, koks sudėtingas, tačiau genialiai „suprojektuotas“ yra žmogaus organizmas!
Biologija kaip mokslas
Biologija (gr. bios - gyvybė, logos - mokslas) terminą 1802 m. Biologija yra mokslas apie gyvuosius organizmus. Ji plėtojosi laipsniškai, siaurino tyrinėjimo sritį ir tobulino tyrimo būdus. Atsirado mokslų, tiriančių atskiras organizmų grupes: botanika - augalus, zoologija - gyvūnus, mikologija - grybus, bakteriologija - bakterijas, virusologija - virusus.
Išradus mikroskopą, mokslininkams atsivėrė nauja tyrinėjimų sritis - jie galėjo pažvelgti į įvairių organizmų audinius ir ląstelių vidų. Vienaląsčius organizmus ir audinius tiriantys mokslai vadinami mikrobiologija ir histologija. Išradus elektroninį mikroskopą, žmonija susipažino su virusais - būtybėmis, balansuojančiomis ant gyvojo ir negyvojo pasaulio ribos, atskleidė ląstelių dalių - organelių - sandarą. Taip atsirado virusologijos ir citologijos mokslai. Šiuo metu yra daugiau nei 200 biologijos mokslo šakų.
Lietuvos indėlis į kosmoso tyrimus
Lietuvos astronomai kartu su Europos kosmoso agentūros specialistais ketina sudaryti itin tikslų, trimatį mūsų Galaktikos žvaigždėlapį. Lietuva kol kas nėra Europos kosmoso agentūros narė, todėl negali naudotis pažangia šios organizacijos infrastruktūra. Kita vertus, kosminių misijų metu sukauptą informaciją apie žvaigždžių padėtis ir judėjimą Lietuvos mokslininkai papildo Molėtų astronomijos observatorijoje surinktais duomenimis. Antžeminė observatorija padeda nustatyti žvaigždžių cheminę sudėtį, paviršiaus temperatūrą ir kitus parametrus.
„Tiriame duomenis tų žvaigždžių, kurių niekas iki šiol nebuvo tyrinėjęs. Įspūdingas jausmas pirmą kartą prisiliesti prie tokio tolimo pasaulio“, - sako VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas dr. Šarūnas Mikolaitis.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Žvilgsnis į ateitį
Ateis diena, kai mašinas galėsime valdyti vien tik mintimis, o paralyžiuoti žmonės galės valdyti mechanines rankas ir kojas. Tai yra ateitis, kuri kuriama šiandien daugelyje pasaulio universitetų ir laboratorijų, įskaitant ir Vilniaus universitetą.
„Labai intensyviai dirbama toje srityje, kad nuskaitytume biologinius signalus iš paralyžiuotų žmonių. Yra labai nemažai nukentėjusių asmenų, kurių galvos smegenys puikiai veikia, protavimas vyksta, tik paprasčiausiai nevaldomas kūnas nuo tam tikro lygmens. Tačiau galvos smegenys yra tiriamos ir kitais tikslais. Pavyzdžiui, VU Neurobiologijos ir biofizikos katedroje yra tiriamas alkoholio poveikis. Žiurkės gali rinktis: jos turi du buteliukus - viename yra grynas vanduo, kitame - alkoholio tirpalas.
Gyvąją gamtą pažino jau pirmykštis žmogus, nes turėjo apsiginti nuo žvėrių, susirasti maisto, apsisaugoti nuo šalčio.
Diskusijos apie gyvybės paieškas Marse
Diskusijos dėl LIFE eksperimento parodė, kad atėjo metas nustatyti Saulės sistemos tyrimo taisykles. Šiandien LIFE modulį paleidžiantys Žemės gyventojai turi atsakyti dar į vieną klausimą - Visata atrodo tuščia ir negyvenama, todėl galbūt turėtume padėti gyvybei pasklisti visoje kosminėje erdvėje, siųsdami mikroorganizmus į tas planetas, kuriose jie galėtų įsitvirtinti ir vystytis. Taip galime tapti kosmoso "sodininkais". Beje vienas iš DNR molekulės atradėjų Francis Crickas manė, kad mes esame kitų, kadaise gyvenusių "sodininkų", užaugintas vaisius.
NASA deda viltis į Jupiterio palydovą Europą, dėl nežemiškos gyvybės.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
tags: #mokslo #sriuba #biologija #temos