Amerikietiškos Kulinarijos Mozaika: Nuo Mėsainių Iki Burtų Sausainėlių

Jungtinės Amerikos Valstijos - tai ne tik didelė šalis, bet ir tikras tautų katilas, kuriame susimaišė viso pasaulio kulinarinės tradicijos. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką reiškia „amerikietiška virtuvė“, kokie patiekalai tapo neatsiejama JAV dalimi ir kaip skirtingi regionai bei kultūros prisidėjo prie jos unikalumo.

Amerikos Greitas Maistas: Klasika Ir Variacijos

Beveik visas Amerikos greitas maistas priklauso vienai iš šių versijų, tapusių neatsiejama JAV kultūros dalimi.

Mėsainiai (Burgeriai)

Kas gi nežino mėsainių? Apvali perpjauta bandelė ir įvairūs ingredientai viduje. Klasikiniai variantai - mėsainis ("hamburger", su mėsa) ir sūrainis ("cheeseburger", su mėsa ir sūriu), bet kiekvienas restoranas ar jų tinklas greta šių dar prikuria papildomų savo versijų, su visokiom daržovėm, padažais, kitokiom mėsom ir t.t. „Klasikinės“ versijos būna greito maisto tinkluose, bet visokiuose prabangesniuose restoranuose / burgerinėse dažniausiai rasi tik ypatingesnius “autorinius” variantus, kurie neretai tokie “stori”, kad neapžiosi. O tų burgerinių būna visokių - nuo pigiausių iki prabangiausių. Pirmosiose burgeriai visada valgomi rankomis, jie nusiperkami prie kasos, o antrosiose jau neretai atneša ir įrankius, aptarnaujama prie staliukų. Tradiciškai burgeriai patiekiami su bulvėmis fri (jos įeina į kainą arba yra “kompleksai” su jomis).

Submarinai

Pailgas sumuštinis, į kurį pridedama įvairiausių ingredientų ir daržovių (neretai itin daug). Submarinai būna šildyti ir nešildyti: JAV daug populiariau nei kur kitur valgyti ir nešildytus, ištisi restoranai į tai orientuojasi (pvz. "Jimmy John’s"). Unikali submarino versija - Philly Chease Steak su gausiai mėsos, atsiradęs Filadelfijoje.

Reubenas

Tai tarsi mėsainis, kur vietoje batono - kiek tamsesnės duonos riekės. Viduje - mėsa ir rauginti kopūstai. Dažnai patiekiamas kartu su raugintais agurkais šalia. Išrastas žydų, pagal vieną versiją, į Ameriką emigravusio litvako - gal todėl ingredientai kiek primena Lietuvos ir apylinkių virtuvę, nors rezultatas kartu yra labai amerikietiškas. Reubenai būna kai kuriuose greito maisto tinkluose.

Taip pat skaitykite: Kupiškėnų mintys apie elektrifikaciją: Jono Sriubos straipsnis

Beigelis

Žydų į Ameriką atvežtas didelis riestainis iš mielėmis kildintos kvietinių miltų duonos. Būna patiekiamas ir atskirai, bet dažnai valgomas kaip sumuštinis ar mėsainis su sūriu, lašiša ir pan.

Itališka Įtaka: Pica Amerikietiškai

Italų JAV gyvena ~17 mln. ir tai viena didžiausių tautinių mažumų. Itališkos picos tad įsiliejo į JAV virtuvę, bet čia buvo perkurtos savaip. Visų pirma, tradicinė pica Amerikoje - storapadė. Tokia tiekiama daugelyje picerijų, išskyrus tas, kurios jau naujai mėgina atrasti „tikrą“ itališką picą (pvz. jas valdo imigrantai iš Italijos). Be to, skirtinguose JAV miestuose radosi skirtingų picų versijų, vadinamų tų miestų garbei:

  • Čikagos pica: Nedidelė, bet superstoro pagrindo pica.
  • Detroito pica: Kvadratinė pica, kurią šiaip jau sunku apibūdinti kaip picą. Labiau primena fondiu ant duonos. Ji sukurta "Buddy’s" restorane, kuris veikia iki šiol.
  • Stromboli pica: Nors pavadinta Italijos ugnikalnio garbei, iš tikro ji atsirado ir yra populiariausia Filadelfijoje.

Picų gabaliukai populiarūs ir degalinėse. Visgi, būna ir picerijų, kuriose galima prisėsti ir valgyti. JAV kur kas dažniau nei Lietuvoje perkamos vietose, kur nėra jokių staliukų: pardavinėjama vien tik išsivežimui.

Skrudinta Vištiena

JAV populiarūs skrudinti vištos gabaliukai, paprastai dviejų rūšių - su kaulais (wing - sparnas) arba be kaulo (tender). Ištisi tinklai juos tiekia, bet, kaip ir burgeriai, jie būna ir bendro pobūdžio restoranuose.

Amerikietiški Pusryčiai: Tradicijos

Amerika didelė ir įvairi, bet pusryčiams valgo labai panašius dalykus. Jie bus kiekviename viešbutyje, kur yra pusryčiai, o ir amerikiečių namuose. Daugelis šių patiekalų nėra išimtinai amerikietiški, bet visur kitur pasaulyje pusryčiai gerokai įvairesni. Sąrašą pradedu nuo tų patiekalų, kurie būna visur, o žemiau surašyti patiekalai - tik geriausiuose viešbučiuose. Ir net pačiuose geriausiuose dažniausiai nebūna nieko daugiau. Turiu pripažinti, kad dažniausiai net džiaugiuosi, kai Amerikos viešbutyje į kainą neįeina pusryčiai - kitur galima gauti geriau, t.y.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

  • Saldžios bandelės: Kai kažkas Amerikoje "saldu" tai tikrai ne taip, kaip Lietuvoje.
  • Amerikietiški blyneliai: Su saldžiu sirupu.

Kadžunų Virtuvė

Kartais vadinama toliausiai pažengusia JAV kulinarine tradicija, ji gimė susidūrus prancūzų (kurie Luizianą kolonizavo pirmieji), anglų ir juodaodžių kultūroms. Bene žymiausias patiekalas - Džambalaja. Tai - ryžiai, sumaišyti su daržovėmis, ypač kadžunų virtuvės "trejybe": salierais, svogūnais ir paprikomis, o taip pat su dešrele. Yra įvairių versijų. Panašūs pateikalai - gumbo ir etufė (étouffée). Pastaruosiuose, priešingai nei džambalajoje, ryžiai ruošiami atskirai nuo kitų ingridientų.

Amerikos Kinų Virtuvė

Daug patiekalų, kurie mūsuose žinomi kaip kiniški, iš tikro sukurti JAV. Jų Kinijoje nėra, o dalies jų apskritai nėra niekur kitur, tik JAV. Bet unikaliausias Amerikos kinų virtuvės išradimas tikriausiai yra Burtų sausainėlis (fortune cookie; lietuviškai kartais vadinama burtų bandele) - toksai daug JAV kinų restoranų net ir neužsakius atnešamas desertui.

Tex-Mex: Pietų JAV Virtuvė

Tai, ką dažniausiai vadiname Meksikietiška virtuve, iš tikro nėra kilę iš dabartinės Meksikos! Tai - pietinių JAV virtuvė, Teksaso ir kt. Dar vadinama "Tex-Mex". Pačioje Meksikoje tokių nelabai rasi (arba jie atrodo kiek kitaip), tačiau 90% visų restoranų anapus Meksikos ribų, kurie prisistato kaip meksikietiški, tiekia būtent šios virtuvės patiekalus (ar "meksikietiškų patiekalų teksasietiškas versijas”). Pirmi trys yra į plokščią duoną skirtingai įsuktos daržovės, sūris, malta mėsa (ingredientai įvairuoja), o načios primena į padažą dažomus storus traškučius.

Indėnų Virtuvė: Navahų Takai

Indėnai JAV tesudaro 1% žmonių, o daugelis jų kultūrų sunaikintos, taigi, menkai liko ir virtuvė. Visgi, yra išimčių. Navahų regione (tai - didžiausia išlikusi JAV indėnų tauta) ir aplink populiarūs navahų takai (Navajo taco) - ant indėniškos duonos tarsi ant pocos sukrauta daržovės ir mėsa. Tiesa, tarkime, navahų takas, tikėtina, išrastas XIX a.

Sušiai Amerikoje: Naujos Interpretacijos

Sakome, kad sušiai yra japonų patiekalas ir tai tiesa, bet daug kas iš to, kas aptinkame sušinėse JAV (o ir visame Vakarų pasaulyje bei Lietuvoje) yra atsiradę Amerikoje. Jau vien pavadinimai sufleruoja: California, Philadelphia… Apskritai amerikietiškuose sušiuose į vieną sušį sudedama gerokai daugiau ingredientų, nei Japonijoje. Tokių dalykų kaip apskrudinti sušiai Japonijoje nerasi išvis.

Taip pat skaitykite: Slapukų naudojimas ir privatumas

Ekstravagantiški Patiekalai: Avių Sėklidės

Amerikos prerijose įprasta valgyti avinų sėklides, kurios ten vadinamos poetiškai lamb fries (avių fri).

Gėrimai: Kola, Limonadas Ir Root Beer

Kola ("Coca Cola", "Pepsi" ir daugybė jų kopijų) - tai tikriausiai pats tikriausias JAV nacionalinis gėrimas, jį visi sieja su JAV ir jį JAV geria beveik visi, nuo vaikų iki šimtamečių senelių, išskyrus kai kuriuos imigrantus ar į tam tikras subkultūras linkusius. Limonadas. Root beer. Pažodžiui pavadinimas reiškia "šaknų alus", bet iš tikro tai ne alus, o saldus nealkoholinis gėrimas, gaminamas iš šaknų žievės ir JAV tiekiamas beveik visur, kur ir kola bei vaisvandeniai (net McDonald’s ir pan. restoranuose). Priešingai nei kiti amerikietiški vaisvandeniai, jis labai mažai išplitęs anapus Šiaurės Amerikos. Paprastai būna didelis gėrimų pasirinkimas, nes JAV įprasta, kad kas nors, pavyzdžiui, geria tik "Coca Cola", bet ne "Pepsi". Taip pat gausu visokių dietinių versijų be cukraus - "Light", "Zero", be kofeino ir pan. Taip pat ilgainiui atsirado visokių paskanintų versijų - kola su vanilės poskoniu, kola su vynuogių poskoniu ir pan. Čia kaip ir su vynais - negeriančiam vyno jie visi vienodi, bet kolos mėgėjas lengvai atskirs visus poskonius. Kalbant apie alkoholinius gėrimus, didelė dalis gėrimų, pagamintų Amerikoje, yra kitų kraštų gėrimai. Pvz. Amerikos vynai (garsiausi - iš Napos slėnio Kalifornijoje), Amerikos alūs (dabar itin populiarios visokios "microbrewery"). Kaip ir su patiekalų porcijomis, gėrimų dydžiai JAV irgi gerokai didesni, nei Europoje. Net tuose pat tinkluose, pvz. "McDonald’s", tai, kas Europoje - vidutinis gėrimas, JAV vadinasi mažu, kas didelis - vidutiniu, o kas Europoje mažas gėrimas, tokio JAV išvis nėra (kaip ir Europoje nėra to, kas JAV - didelis gėrimas).

Porcijų Dydžiai Ir Restoranų Vienodumas

Vienas dalykas, siejantis daugelį amerikietiškų restoranų - porcijų dydis. Įprasta amerikinė porcija Lietuvoje skaitytųsi dviem asmenims. Kur Amerikoje rašomos kalorijos įprasta matyti, kad porcija yra 1500 kalorijų ar pan. Paprastai Amerikoje užsakydavome vieną tokią porciją dviems, bet amerikiečiai užsako porciją sau. Kai kurie ir suvalgo - tai matosi ir iš nutukusių žmonių skaičiaus. Tačiau kiti prašo supakuoti kas liko, pasišildo mikrobangėje. Štai tokio dydžio yra mažas(!) Jimmy John’s submarinas. Kitas dalykas, kas nustebina JAV “naujokus” - kokie vienodi tie restoranai. Daugelis jų priklauso įvairiems tinklams, bet net jei ir ne, iš interjero dažnai sunkiai atskirsi, ar tai kinų restoranas, ar mėsainių, o gal Čikagos lietuvių… Atrodo, restoranų šeimininkai labai retai, priešingai nei Lietuvoje, nori į savo restoranų interjerą įdėti dalelę savęs. Kai kurie restoranų tinklai turi “savo dvasią” (nuo “Firehouse Subs” nutapytų gaisrininkų iki “Jimmy John’s “juokingų citatų”), tačiau ta dvasia tuomet vienoda visuose tinklo restoranuose. Firehouse Subs dekoras.

Amerikietiškų Restoranų Tipai

Amerikietiški restoranai būna kelių tipų:

  • Greito maisto restoranai: Jie būna keleto rūšių ir paprastai tiekia tik vieno tipo patiekalus (pvz. tik mėsainius, tik submarinus, ar tik vištieną), nors ilgainiui asortimentas plečiasi. Užsakomus patiekalus reikia užsakyti prie prekystalio ir pasiimti pačiam. Tiesa, dabar daugėja "užsakymo ekranų", kur užsakai suspaudydamas mygtukus. Gėrimų, padažų JAV greito maisto restoranuose beveik visuomet irgi įsipili pats ir jie yra neriboti. Įdomu, kad ši tradicija neišplito toli už JAV ribų net ir jeigu tie patys restoranų tinklai yra ne tik JAV: pvz. JAV McDonald’s, kaip ir daugelyje greito maisto restoranų, gėrimų ir padažų pats įsipili ar paimi kiek nori (padažai - nemokami, gėrimų mokamas tik pirmas įsipylimas), tačiau Europoje tame pačiame “McDonald’s” yra kitaip. Suvalgęs Amerikos greito maisto restoranų maistą dažnai pats turi jį ir išmesti. Greito maisto restoranuose arbatpinigiai nepaliekami, o kainos - žemiausios. Greito maisto restoranuose paprastai nepardavinėjamas alkoholis. Nors greito maisto restoranų yra visur pasaulyje, JAV jie sudaro gerokai didesnį procentą nuo visų restoranų; įprasta, kad net koks 5000 gyventojų miestelis turi po kelių greito maisto tinklų restoranus, o jokių kitų restoranų ten apskritai gali ir nebūti. Tiesa, JAV greito maisto restoranai, ypač tinklai, kai kam asocijuojasi su skurdesniais žmonėm, ir dalis tų, kas save laiko labiau išsilavinusiais, greito maisto tinklų vengia. Bet tai nėra taip paplitę, kaip Europoje: greitą maistą JAV valgo patys įvairiausi žmonės.
  • "Casual dining": Į šiuos restoranus ateinama pasėdėti, čia aptarnaujama prie staliukų. Kaip ir visur JAV, kur aptarnaujama prie staliukų, įprasta palikti didelius arbatpinigius (20% ir pan.), o nepalikęs kartais sulauki ir piktų replikų. Kainos ir taip didesnės nei greito maisto restoranuose, o su arbatpinigiais dažnai ir dvigubai. Tačiau JAV šie restoranai skaitosi nebrangūs, ten populiaru eiti pasėdėti su draugais (pvz. pažiūrėti sporto varžybas). Virtuvė dažniausiai siūloma amerikietiška, tačiau vietoje vieno tipo patiekalų paprastai siūlomi įvairių tipų - pvz. gali gauti ir "meksikietišką" kesadilją, į mėsainius, ir picą ar vištienos gabaliuką. Tiesa, kai kurie "casual dining" specializuojasi tam tikrose virtuvėse, pvz. meksikietiškoje. Visgi, "Casual dining" turi kai ką bendro su greitu maistu: nealkoholiniai gėrimai čia paprastai neriboti (užsakęs vieną stiklinę kolos galėsi prašyti padavėjos ją papildyti kiek nori kartų). Alkoholiniai gėrimai riboti, bet pardavinėjami. Vanduo - nemokamas, dažnai gali paprašyti ir vieno ar kito papildomo priedo nemokamai. Priešingai nei greito maisto restoranuose, "casual dining" negali sėstis, kada ir kur nori: turi laukti prie durų, kol tave pasodins. Ši "amerikietiška tvarka" gali atrodyti keistai, ypač, kai būna daug laisvų staliukų, bet vis tiek turi stovėti kartais ir keliolika minučių, nes niekas neprieina pasodinti.
  • Prabangūs restoranai: Čia virtuvė jau retai gryna amerikietiška (kaip aprašiau ją čia), kainos gali "rauti stogą" (+arbatpinigiai), aptarnaujama prie staliukų. Tai vienintelė kategorija, kur gali būti išskirtinesnis interjeras, nors ir tai nebūtinai. Šie restoranai paprastai nepriklauso tinklams. Čia jau gali pasijusti kaip kokioje Europoje: visokių nemokamai papildomų gėrimų gali ir nebūti. Bet arbatpinigius vis tiek reikia palikti. Taip pat reikia laukti, kol tave pasodins.
  • Bufetai: Susimokėjęs fiksuotą mokestį čia gali imti kiek nori patiekalų. Jie būna arba konkrečios virtuvės (pvz. kinų), arba įvairių virtuvių. Palyginus su kitais, šie restoranai gana reti, ir, žinant, kad vidutiniškai amerikietis valgo gerokai daugiau, nei lietuvis, paprastai neapsimoka (niekada nesuvalgysi už tiek, kiek kainuos). Bufetai būna ir viešbučiuose (dažniausiai pusryčių), bet, palyginus su kitomis šalimis, jie prasti, normalu, kad kai kuriuose viešbučiuose sakoma, kad "yra pusryčių bufetas", kai iš tikro yra tik šokoladukas ir kava, ar šokoladukai, kava ir bandelės, o net ir geriausi bufetai skurdoki (žr.

Aptarnavimo Būdai: Drive Through Ir Drive In

  • Drive through: Tai nėra restorano tipas, bet aptarnavimo būdas, kai perki maistą į automobilį. Jis būdingas greito maisto restoranams. Kai kurie restoranai dirba tik drive through, arba tik drive through dirba naktį.
  • Drive In: Tai panašu į drive through, bet jei drive through paimi maistą, susimoki, ir išvažiuoji, tai Drive In restoranuose yra specialios parkingo vietos, kur sustoji pavalgyti. Neretai prie tų vietų yra ir mikrofonas užsakymui, o maistą tau atneša padavėjas į automobilį tarsi tai būtų tavo staliukas. Priešingai nei drive through, kurių daugelyje galima valgyti ir viduje, Drive In restoranai dažnai specializuojasi tik Drive In pardavimuose (pvz. tinklas “Sonic Drive In”). Maistas tiekiamas paprastai greitas. Minusas - nėra kur nusiplauti rankų, o daug Drive In maisto valgoma rankomis.

Regioniniai Skirtumai Ir Turizmas

Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas.

Savikontrolė Ir Pagundos

Norime ir siekiame gyventi kuo sveikiau. Vis dėlto, savaitę pavyzdingai laikęsi dietos, penktadienio vakarėlio metu neatsispiriame saldžia grietinėle puoštam pyragui, o pro pilną vaisių dubenį praeiname taip, tarsi jo nebūtų. Ar vakarėlyje išgeriame keliomis taurėmis per daug, nors žadėjome apsiriboti tik sultimis… Gyvenime nuolat patenkame į situacijas, kuriose gerai apmąstytos elgesio gairės konfrontuoja su vėjavaikiško akimirkos žavesio žadamais malonumais. Atsispirti pagundai prireikia nemažai pastangų. Savikontrolė padeda apsisaugoti nuo nemalonių ar, dar blogiau, žalingų pasekmių. Vis dėlto, kodėl patenkame į Sirenų dainų spąstus ir elgiamės prieš savo norus? Šią itin žmogišką mįslę mokslininkai mėgina perprasti ne vienerius metus. Visai neseniai Fritz Strack ir Roland Deutsch pristatė teoriją, aiškinančią savikontrolę (ar jos trūkumą) kaip dviejų sistemų - emocinių impulsų ir racionaliųjų apsvarstymų - kovą.

Impulsyvusis Aš žaibiškai kuria asociacijas - užkandžių automatas tolygu šokoladui. Tarsi medžiotojas, jis nuolat žvalgosi aplink ieškodamas potencialiai malonaus stimulo, o jį aptikęs siunčia signalus, kad norėtų tai gauti. Tokių impulsų stiprumas priklauso nuo asmenybės (ar dievini riziką?), esamų poreikių (esi alkanas kaip vilkas?) ir ankstesnės patirties (ar tėvai už gerus darbus pamalonindavo tave mielomis dovanėlėmis?). Racionalioji pusė, priešingai, pasveria argumentus už ir prieš, planuoja. Ji aktyvinama turint svarbių ilgalaikių tikslų, pavyzdžiui, per artimiausius tris mėnesius atsikratyti kelių nereikalingų kilogramų. Už impulsyviąją ir racionaliąją puses atsakingi skirtingi informacijos apdorojimo mechanizmai, todėl nesunku paaiškinti, kodėl pagundų užklupti vienu metu patiriame dvejopus išgyvenimus - kartu ir norime, ir bandome susilaikyti. Klasika tapęs vaizdelis, kai ant vienos peties sėdi angelas, o ant kitos velnias, puikiausiai atitinka mokslininkų duomenis: vienu metu abi sistemos varžosi, kuri galiausiai lems elgesį. O laimi ta, kuri tose aplinkybėse aktyvinama stipriau. Silpnam impulsui atsispirti kur kas lengviau nei stipriam (pabandykite užeiti į didelę maisto prekių parduotuvę alkanas).

Pagundų Draugai

Tai, ar pavyks atsispirti pagundoms, priklauso nuo įvairių veiksnių. Pavyzdžiui, Walter Mischel pastebėjo, kad vaikai lengviau atsispiria pagundai, jei jie jos nemato. Eksperimento metu pradinės mokyklos mokinukams buvo pasiūlytas saldainis, bet pasakyta, kad jei jie sugebėtų šiek tiek palaukti, gautų didesnį skanėstą. Kaip parodė rezultatai, vaikams buvo daug lengviau išlaukti, jei saldainis būdavo paslėptas. Nematau ir negalvoju. Roy Baumeister teigimu, kiekvieną rytą pabundame su pripildytais valios rezervuarais, tačiau atsargos gana greitai išsenka. Įsivaizduokite, kad ryte jums pokalbis dėl darbo. Be abejonių, norite pasirodyti kuo šauniau - tam prireikia nemažai šaltakraujiškumo ir savitvardos. R. Baumeister su kolegomis atliko intriguojantį eksperimentą - tiriamiesiems davė ką tik iškeptų šokoladinių pyragėlių ir sakė, kad atlieka su skonio jutimų tyrimą. Pyragėliais džiaugėsi tik dalis tyrimo dalyvių, o kiti kramsnojo ridikėlius. Kitoje eksperimento dalyje tiriamiesiems buvo pateikta neišsprendžiamų užduočių (žinoma, tai žinojo tik patys tyrėjai). Tiriamieji, kurie turėjo atsispirti pyragėlių vilionėms gaudami tik ridikėlius, spręsdami užduotis pasiduodavo žymiai greičiau - vidutiniškai po 8 minučių. O pyragėliais mėgavęsi jų kolegos buvo atkaklesni - ištverdavo vidutiniškai 19 minučių. Valios resursų sumažėja ir pavartojus alkoholio. Nustatyta, kad apgirtę asmenys sunkiau atsispiria šokoladui, net jei ir įsitikinę, kad valgyti saldumynus nėra sveika, ar stengiasi laikytis dietos.

Mintys Apie Maistą Ir Gyvenimą

  • Žmogus gali 40 dienų gyvent be maisto, tris dienas be vandens, aštuonias minutes be oro, bet nei sekundės - be vilties.
  • Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio. [Indų liaudies išmintis]
  • Valgyti reikia, kad gyventum, o ne gyventi, kad valgytum. [Sokratas]
  • Uždirbtas duonos trupinys geriau negu veltui gautas kepalas. [Prancūzų liaudies išmintis]
  • Sočiai pelei miltai kartūs. [Prancūzų liaudies išmintis]
  • Reikia valgyti tam, kad gyventum, bet ne gyventi tam, kad gyventum. [Ciceronas]
  • Nori, kad tave gerbtų - daug nekalbėk, nori būti sveikas - daug nevalgyk. [Uzbekų liaudies išmintis]
  • Mintis - taip pat maistas. Mąstyti reiškia maitintis. [Victor Hugo]
  • Laimingas, kuris gali privalgyti sulos su duona, nes, sulai esant, duonos nėra, duonai esant, sulos nėra. [Lietuvių liaudies išmintis]
  • Kad ir juodą duoną valgyt, bet savo tėvynėj. [Lietuvių liaudies išmintis]
  • Jei turi pinigų, valgyk plovą, jeigu jų neturi, tai valgyk tik plovą. [Uzbekų liaudies išmintis]
  • Įvertinti pudingo skonį galime tik paragavę pudingo. [Anglų liaudies išmintis]
  • Giliau arsi - gardesnę duoną valgysi. [Lietuvių liaudies išmintis]
  • Duona - ne marti; suvalgysi, ir nebėr. [Lietuvių liaudies išmintis]
  • Apetitas atsiranda bevalgant.

Kulinarijos Akademijos Ir Naujos Knygos

Žinomas virtuvės šefas Liutauras Čeprackas atidaro pirmąją privačią kulinarijos akademiją Lietuvoje. Pasigaminti gardaus maisto namuose yra šaunu, tačiau ne visada to norisi. Puiki vasariška naujiena: maisto blogerė Ignė, rašanti puodas.lt, išleido knygą „Rytų Azijos virtuvė”.

tags: #kulinarijos #mintys

Populiarūs įrašai: