Mindaugas Mieldažys: Pietų 8 Atsiliepimai ir Juozo Stravinsko-Žiedo kovos kelias
Šis straipsnis skirtas atskleisti Mindaugo Mieldažio Pietų 8 atsiliepimus, remiantis turima informacija apie partizanų kovas Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, bus apžvelgiamas Juozo Stravinsko-Žiedo, svarbaus Geležinio Vilko rinktinės vado, gyvenimas ir veikla partizaniniame judėjime. Juozas Stravinskas - viena iš ryškiausių asmenybių Lietuvos partizanų kovoje prieš sovietinę okupaciją. Jo gyvenimo kelias, paženklintas atsidavimo Lietuvai ir pasipriešinimo okupantams, yra svarbi Lietuvos istorijos dalis.
Ankstyvasis gyvenimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje
J. Stravinskas gimė 1914 m. kovo 20 d. Suvalkų gub., Marijampolės aps., Klebiškio vls., Mieldažiškių kaime. Baigęs Prienų „Žiburio“ gimnaziją, Juozas mokėsi Vytauto Didžiojo universitete Kaune, Fizikos - matematikos fakultete. Studijas nutraukęs, pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1937 m. baigė Kauno karo mokyklos aspirantūrą ir gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį. Išėjęs į atsargą, baigė studijas universitete. 1939 - 1940 m. J. Stravinskas dirbo Alytaus gimnazijoje mokytoju. Šis laikotarpis formavo jo asmenybę ir patriotinį požiūrį.
Mokytojavimas ir įsitraukimas į pasipriešinimo judėjimą
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, J. Stravinskui pavyko išvengti mobilizacijos į vokiečių kariuomenę. Švietimo reikalų inspektoriaus Juozo Eidukevičiaus pakviestas, jis pradėjo mokytojauti Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, kurioje pats neseniai mokėsi. Lietuvą antrą kartą okupavus Raudonajai armijai, okupantų represinės struktūros nepaliko ramybėje ir J. Stravinsko. 1945 m. pavasarį, netrukus po Verbų sekmadienio, jį iškvietė Prienų valsčiaus NKVD poskyrio darbuotojai ir vertė pasirašyti, kad jis seks savo bendradarbius bei moksleivius ir duomenis pateiks okupantų saugumo tarnyboms. Tapti išdaviku J. Stravinskui neleido sąžinė, todėl jis pasirinko partizano kelią.
Kovos Prienų šile ir Geležinio Vilko rinktinėje
Atsisveikinęs su šeima, J. Stravinskas išėjo pas laisvės kovotojus, kurie bazavosi Prienų šile. Čia jis susitiko su Geležinio Vilko pulko kovotojais, buvusiais Prienų „Žiburio“ gimnazijos auklėtiniais: Jonu Gelčiu-Perkūnu, Kazimieru Jočiu-Šatu, Vincu Senavaičiu-Žaliavelniu, Kaziu Urbonavičiumi-Žaibu ir Algirdu Varkala-Žaliuku, kurie veikė rytinės Suvalkijos miškuose. 1945 m. birželio 17 d. Marijampolės aps. Šilavoto vls. įvyko Degimų kautynės. Geležinio Vilko pulko (būsimos Geležinio Vilko rinktinės) 8- osios kuopos laisvės kovotojai vadovaujami Kazio Pinkvartos-Dešinio, per 4-5 valandas nukovė apie 70 enkavedistų. Partizanų pusėje žuvo V.Senovaitis-Šiaurys, Žaliavelnis ir 5 kovotojai.
1945 m. rugpjūčio mėnesį buvo įkurta Suvalkijos laisvės kovotojų Tauro apygarda, o Geležinio Vilko pulkas tapo Tauro ap. rinktine. Rinktinės vadu buvo paskirtas Zigmas Drunga - Šernas. Rugpjūčio 13 d. Tauro ap. vadas kpt. Leonas Taunys - Kovas įsakymu Nr. 3 Z.Drungą - Šerną paskyrė Tauro ap. štabo karininku ir iškvietė jį į štabą. To pačio įsakymo kitu punktu ltn. J. Stravinskas-Kardas paskirtas Geležinio Vilko rinktinės vadu.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Vadovavimas Geležinio Vilko rinktinei
J. Stravinskas-Žiedas įvedė Geležinio Vilko rinktinėje griežtą karinę drausmę. Šios priemonės įgalino rinktinei tapti gerai organizuota ir drausminga karine jėga, kuri buvo pajėgi kovoti su okupantų represinėmis struktūromis ir atremti jų išpuolius. 1945 m. spalio 31 d. Klebiškio miške įvyko Geležinio Vilko rinktinės vadų ir aktyvesnių kovotojų susirinkimas. 1945 m. Visų Šventųjų naktį laisvės kovotojai nuvažiavo į Išlaužą, ten bažnyčioje išklausė mišias ir grįžo į Cepliškes. Vėlinių dieną Cepliškėse kunigas Antanas Mieldažys pašventino Geležinio Vilko rinktinės vėliavą. Priklaupęs ir bučiuodamas vėliavos kraštą, pirmas prisiekė J. Stravinskas.
1945 m. lapkričio 17-osios naktį, jungtinės Algirdo, Kęstučio ir Gedimino kuopų pajėgos puolė Šilavoto NKVD įgulą ir stribų būstinę - Mūrelį. Iki paryčių apšaudę stribyną ir apgultame Mūrelyje nukovę milicijos leitenantą Obolevičių bei du enkavedistus, partizanai pasitraukė. 1946 m. sausio 6 - 7 d. Tauro ap. Geležinio Vilko rinktinės 3-iosios kuopos kovotojai kautynėse su NKVD kariuomene Marijampolės aps. Prienų vls. Čepeliškių kaime nukovė 13 priešo kareivių. 1946 m. pavasarį J. Stravinskas-Žiedas, A.Varkala - Žaliukas, Juozas Lukša Vytis ir Stasys Lukša - Juodvarnis pradėjo leisti rinktinės partizanų laikraštį „Kovos keliu.“
Okupantų represijos ir žūtis
Aktyvi ir sėkminga Geležinio Vilko rinktinės laisvės kovotojų veikla netrukus sulaukė ypatingo gen. mjr. Bartašiūno vadovaujamų okupantų represinių struktūrų dėmesio. Rinktinės kovotojams sekti Marijampolės NKGB užvedė agentūrinę bylą Nr. 323 - „Železnyj volk“ (Geležinis vilkas). Rinktinės vadui Žiedui MGB užvedė dar atskirą personalinę „Ž - 7“ agentūrinę bylą. 1946 m. gegužės 28 d. Tauro apygardos vadas Zigmas Drunga - Mykolas Jonas ir Geležinio Vilko r. vadas Kardas - J.Stravinskas susitiko su MGB agentu „Ereliu“. Vizito metu Erelis surinko nemažai informacijos apie laisvės kovotojų planus. 1946 m. birželio 2 d. Šilavoto enkavedistai ir gen. P.Vetrovo divizijos kariai krėsdami Mikalinės mišką rado partizanų bunkerį. 1946 m. birželio 2-3 d. Skaisčiūnų kaime įvyko Tauro ap. ir rinktinių vadų pasitarimas. Iš pasitarimo vykstančius vadus ir jų palydovus Griešų miške puolė stambus enkavedistų dalinys.
1946 m. birželio 7 d. paryčiais, Pagražio miške sumigusius laisvės kovotojus apsupo nuo Šilavoto ir iš Cikabūdės pusės gausios okupantų pajėgos netikėtai juos užklupo. Užvirė mūšis. Iš apsupties pavyko pasitraukti tik Skirmantui ir kuopos vadui Tigrui. Klemenso Straigio-Vikruolio prisiminimai liudija, kad 1946 m. birželio 9 d. prie Šilavoto stribyno atvežė nušautus 8 partizanus ir merginą. Tarp jų buvo atpažintas rinktinės vadas Juozas Stravinskas-Žiedas ir Marijampolės ligoninės medicinos seserį Domicelė Dičpinigaitytė - Laimutė.
Įamžinimas ir atminimas
1997 m. gruodžio 22 d. Juozui Stravinskui-Žiedui, Kardui buvo pripažintas kario savanorio statusas. 1998m. gegužės 13 d. įsakymu jam buvo suteiktas majoro laipsnis, o 1999 m. lapkričio 22 d. jam po mirties buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Jo atminimas saugomas laisvės kovotojų prisiminimuose, Pietų Lietuvos partizanų srities istorijoje ir J.Skaržinsko-Dramblio (1927-1995) darbuose.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #Mindaugas #Mieldažys #Pietų #8 #atsiliepimai