Mėsos ir Gyvulių Užsienio Prekybos Statistika Lietuvoje
Šiame straipsnyje apžvelgiama mėsos ir gyvulių užsienio prekybos statistika Lietuvoje, remiantis įvairiais oficialiais šaltiniais ir analitiniais duomenimis. Straipsnyje nagrinėjamos galvijų ir kiaulių supirkimo kainų tendencijos Europos Sąjungoje, mėsos eksporto ir importo apimtys bei vertė, taip pat aptariamos problemos, susijusios su prekybos apribojimais ir jų įtaka Lietuvos ūkininkams.
Teisinis pagrindas ir reglamentavimas
Lietuvos mėsos ir gyvulių užsienio prekybos statistika yra tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos statistikos įstatymu (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) ir Europos Sąjungos reglamentais. Tarp svarbiausių reglamentų, turinčių įtakos šiai sričiai, yra:
- 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1165/2008 dėl gyvulių ir mėsos statistikos, panaikinantis Tarybos direktyvas 93/23/EEB, 93/24/EEB ir 93/25/EEB (OL 2008 L 321, p. 1).
- 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL 2009 L 87, p. 164).
- 2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 617/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės dėl prekybos perinti skirtais kiaušiniais ir ūkiuose auginamais paukščių jaunikliais standartų (OL 2008 L 168, p. 5).
Šie teisės aktai užtikrina, kad statistiniai duomenys būtų renkami ir tvarkomi pagal vienodus standartus, leidžiančius palyginti duomenis tarp skirtingų šalių ir užtikrinti jų patikimumą.
Oficialiosios statistikos duomenų teikimas
Oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis. Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis numato, kad statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas užtraukia baudą.
Galvijų supirkimo kainos ES
2019 metų birželio mėnesį vidutinė O2 klasės galvijų supirkimo kaina Lietuvoje buvo viena mažiausių ES. Ji buvo 15 proc. mažesnė nei ES analogiško laikotarpio vidutinė supirkimo kaina. Lietuvoje galvijų supirkimo kaina buvo didesnė (14 proc.) už Latvijoje ir (9,6 proc.) už Vengrijoje esamą kainą. Per metus daugiausiai supirkimo kaina padidėjo Slovakijoje (4,5 proc.) ir Vengrijoje (3,1 proc.). Tuo tarpu, 21 ES šalyje kaina mažėjo. Daugiausiai sumažėjo Jungtinėje Karalystėje (15,6 proc.) ir Lenkijoje (13,2 proc.).
Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai
Kiaulių supirkimo kainos ES
Beveik visose ES šalyse (išskyrus Maltą ir Švediją) 2019 metais birželio mėnesį kiaulių supirkimo kainos didėjo. Didžiausi pokyčiai buvo Danijoje (36,2 proc.), Nyderlanduose (26,5 proc.) ir Latvijoje (26,4 proc.). Lietuvoje kiaulių E kategorijos skerdenų vidutinė supirkimo kaina buvo 19,2 proc. didesnė nei 2018-ųjų birželio mėnesį ir 1,2 proc. mažesnė už ES šalių vidutinę kainą. Didžiausios E kategorijos kiaulių supirkimo kainos buvo Maltoje, Kipre ir Bulgarijoje, mažiausios - Belgijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose.
Užsienio prekyba mėsa
Mėsos skerdenų eksporto vertė per 2015-2019 m. 5 mėnesių laikotarpį padidėjo 4,6 proc., o palyginti su 2018 m. 5 mėn. - 7,9 proc. Daugiausia eksportuota jautienos (už 42,7 mln. EUR) ir paukštienos (už 39,3 mln. EUR). Pagrindiniai jautienos pirkėjai italai, olandai ir švedai.
Mėsos skerdenų importo vertė per 2015-2019 m. 5 mėnesių laikotarpį padidėjo 46 proc., o palyginti su 2018 m. 5 mėn. - 8,9 proc. Daugiausia importuota kiaulienos (už 48,7 mln. EUR). Pagrindiniai kiaulienos tiekėjai: lenkai (31 proc.) ir belgai (16 proc.).
Gyvų kiaulių eksportas ir importas 2023 m.
2023 m. Lietuva eksportavo 205,838 tūkst. kiaulių - 3,29 proc. mažiau nei 2022 m. Analizuojamu laikotarpiu pagrindine eksporto šalimi buvo Lenkija, į kurią kiaulių eksportas sudarė apie 67,74 proc. viso Lietuvos gyvų kiaulių eksporto kiekio ir, palyginti su 2022 m., į ją Lietuva eksportavo 9,22 proc. mažiau kiaulių. Į Lenkiją buvo eksportuota 139,430 tūkst. kiaulių, kurių vidutinė kaina sudarė 167 EUR/vnt., kai tuo tarpu 2022 m. kaina sudarė 137 EUR/vnt.
Į Latviją (į kurią Lietuvos gyvų kiaulių eksportas sudarė apie 32,26 proc. 2023 m., palyginti su 2022 m., kiaulių importas į šalį padidėjo 5,81 proc. ir sudarė 144,274 tūkst. vnt. Vidutinė importo kaina sudarė 115 EUR/vnt., o 2022 m. - 85 EUR/vnt. Pagrindine kiaulių tiekėja analizuojamu laikotarpiu buvo Latvija - 139,453 tūkst. vnt.
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
Problemų sprendimas: Lenkijos apribojimai ir Lietuvos reakcija
2018 m. gruodį Lenkijoje nuvilnijus ūkininkų protestams dėl žemų kiaulių supirkimo kainų, Lenkijos valdžia apribojo kiaulienos ir kiaulių importą iš teritorijų, kur nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM) ir kurios priskirtos antrajai zonai. Lietuva eksportavo kiaules į Lenkiją, tačiau gruodžio viduryje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo Lenkijos kolegų perspėjimą, kad dėl procedūrinių priežasčių prekyba stabdoma.
Lietuvos augintojai ragino valdžią imtis atsakomųjų veiksmų - neįsileisti lenkiškos kiaulienos, kurios eksporto apimtys į Lietuvą yra nepalyginti didesnės nei lietuviškos - į Lenkiją. Premjeras Saulius Skvernelis ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pažadėjo, kad imsis griežtesnių priemonių, jeigu su kaimynais nepavyks susitarti.
Europos Sąjungos komisaras Vytenis Andriukaitis pabrėžė, kad Lenkijos priimtos priemonės kelia grėsmę ES regionalizacijos sistemai, tad kartu - ir pačiai Lenkijai.
Situacija rinkose
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) vadovas Algis Baravykas apibūdino situaciją kaip „labai įtemptą visoje Europoje, o Lietuvoje dar sudėtingesnę, nes liekame be alternatyvų“. Dėl apribojimų eksportuoti kiaules, kainos krito, o kiaulių augintojai dirbo nuostolingai.
Žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ vadovas Edmundas Adomavičius ragino valdžios atstovus imtis ryžtingesnių veiksmų, nes nepalyginti daugiau kiaulienos atsivežama iš Lenkijos. Jis teigė, kad jeigu valdžia nesiims radikalesnių sprendimų, kiaulių augintojai patirs nemenką smūgį, o kai kam gali tekti užsidaryti.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti kalakuto kaklus
Alternatyvos ir importo diversifikavimas
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) ekspertai teigė, kad jeigu Lietuva taip pat uždraus kiaulienos įvežimą iš Lenkijos antrosios AKM zonos, situacija Lietuvos rinkoje labai nepasikeis - lenkiškos kiaulienos vietą greitai užims belgiška, vokiška ir daniška produkcija. Apie pusė (30 proc.) viso kiaulienos importo mus pasiekia iš Lenkijos, kita dalis - iš Belgijos, Vokietijos, Danijos ir kitų šalių.
Mėsos produktų kainų tendencijos
Paskutinių 6 metų laikotarpyje mėsos produktų kainos ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje buvo pakankamai stabilios. Pagal Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenis mėsos eksporto kainos per 2013-2018 metus sumažėjo apie 10 proc. Lietuvoje per šį laikotarpį mėsos mažmeninės kainos beveik nesikeitė, o gyvulių supirkimo bei didmeninės kainos buvo mažesnės nei 2013 metais.
tags: #mesos #ir #gyvulių #užsienio #prekyba #statistika