Mėsa ir mėsos produktai: Bendrojo riebalų kiekio nustatymo metodai

Įvadas

Šiame straipsnyje aptariami bendrieji riebalų kiekio nustatymo metoduose mėsoje ir mėsos produktuose. Straipsnis parengtas remiantis Lietuvos standarto LST ISO 1443:1973(E) informacija. Standartas apibrėžia pamatinį metodą, skirtą bendrojo riebalų kiekio nustatymui.

Bendrojo riebalų kiekio nustatymo svarba

Riebalų kiekis yra svarbus mėsos ir mėsos produktų kokybės rodiklis. Jis turi įtakos produkto skoniui, tekstūrai, maistinei vertei ir tinkamumo laikui. Tikslus riebalų kiekio nustatymas yra būtinas siekiant užtikrinti produktų atitiktį standartams, deklaruojamai maistinei vertei ir vartotojų lūkesčiams.

Bendrojo riebalų kiekio nustatymo metodai

LST ISO 1443:1973(E) standarte apibrėžtas pamatinis metodas, skirtas bendrojo riebalų kiekio nustatymui mėsoje ir mėsos produktuose. Nors standarte detalus metodas neaprašytas, bet jis nurodo, kad riebalų kiekis nustatomas ekstrahavimo metodu. Ekstrahavimo metodas yra pagrįstos riebalų išskyrimu iš mėginio naudojant organinius tirpiklius. Šis metodas yra plačiai naudojamas dėl savo tikslumo ir patikimumo.

Ekstrahavimo metodas

Ekstrahavimo metodas susideda iš kelių pagrindinių etapų:

  1. Mėginio paruošimas: Mėsa arba mėsos produktas yra smulkiai supjaustomas arba sumalamas, kad būtų padidintas paviršiaus plotas, kuris liečiasi su tirpikliu.
  2. Ekstrahavimas tirpikliu: Paruoštas mėginys yra apdorojamas organiniu tirpikliu, kuris ištirpina riebalus. Dažniausiai naudojami tirpikliai yra eteris, heksanas arba petroleteris. Ekstrahavimas gali būti atliekamas įvairiais būdais, pavyzdžiui, Soxhlet metodu arba naudojant automatizuotus ekstraktorius.
  3. Tirpiklio pašalinimas: Po ekstrahavimo tirpiklis yra pašalinamas iš riebalų ekstrakto distiliavimo arba garinimo būdu.
  4. Riebalų svėrimas: Išgarinus tirpiklį, likęs riebalų kiekis yra pasveriamas. Riebalų kiekis išreiškiamas kaip riebalų masės procentas nuo pradinio mėginio masės.

Kiti riebalų nustatymo metodai

Be ekstrahavimo metodo, yra ir kitų būdų nustatyti riebalų kiekį mėsoje ir mėsos produktuose:

Taip pat skaitykite: Tradiciniai bulviniai blynai

  • Šlapioji chemija (pvz., Gerberio metodas): Šis metodas dažnai naudojamas pieno pramonėje, bet gali būti pritaikytas ir mėsos produktams. Jis pagrįstas riebalų išskyrimu naudojant rūgštis ir centrifugavimą.
  • Instrumentiniai metodai (pvz., NIR spektroskopija): Artimojo infraraudonojo spektro (NIR) spektroskopija yra greitas ir neardomasis metodas, kuris gali būti naudojamas riebalų, drėgmės ir baltymų kiekiui nustatyti. Šis metodas reikalauja kalibravimo su pamatiniais metodais, tokiais kaip ekstrahavimas.
  • Ultragarsinis metodas: Šis metodas naudoja ultragarso bangas, kad įvertintų riebalų kiekį mėsoje. Jis yra greitas ir nebrangus, tačiau gali būti mažiau tikslus nei ekstrahavimo metodas.

Standartizacija ir kokybės kontrolė

Riebalų kiekio nustatymo metodų standartizacija yra labai svarbi siekiant užtikrinti patikimus ir palyginamus rezultatus. LST ISO 1443:1973(E) standartas nustato bendruosius reikalavimus riebalų nustatymo metodams ir padeda užtikrinti, kad laboratorijos naudoja patikimus ir tikslius metodus. Kokybės kontrolės priemonės, tokios kaip standartinių mėginių naudojimas ir pakartotiniai matavimai, taip pat yra svarbios siekiant užtikrinti rezultatų patikimumą.

Taip pat skaitykite: Makaronų ir mėsos patiekalai

Taip pat skaitykite: Mėsos audinių rūšys ir sudėtis

tags: #mesa #ir #mesos #produktu #bendrojo #riebalu

Populiarūs įrašai: