Mėnesio užduotys tortų gamyboje: nuo modelio podiumo iki konditerijos meno
Šiandien pažvelgsime į tortų gamybos pasaulį per dviejų moterų, Justinos ir Monikos, patirtis. Jų keliai į konditeriją buvo skirtingi, tačiau abu kupini iššūkių, atradimų ir kūrybinės laisvės. Nuo tarptautinių podiumų iki jaukios virtuvės Elektrėnuose, nuo rankdarbių parduotuvėlės iki įspūdingų tortų Vilniuje - šios istorijos įkvepia ir parodo, kad aistra ir atkaklumas gali nuvesti į netikėtus, bet nuostabius kelius.
Justinos istorija: nuo modelio iki konditerės
Justina, užaugusi Elektrėnuose, po mokyklos baigimo studijavo kineziterapiją, tačiau likimas ją nubloškė į modelio karjerą. Aštuonerius metus ji keliavo po pasaulį, dirbdama modeliu. Tačiau ilgainiui gimtinės ilgesys ir noras kurti šeimą ją sugrąžino į Lietuvą.
Prasidėjus koronaviruso pandemijai, Justina prisijungė prie nuotolinių kursų ir išbandė sausainių dekoravimą. „Tada ir pagalvojau, kaip norėčiau vaikui antrojo gimtadienio proga tortą dekoruoti pati“, - prisimena ji. Šie kursai įkvėpė Justiną gilintis į prancūziškų desertų ruošimą ir tortų dekoravimą.
Šiandien Justina sėkmingai derina modelio darbą su konditerija. Jos klientai užsisako įspūdingo grožio saldumynus, kuriems reikia ne tik kantrybės ir kruopštumo, bet ir menininko talento. Sunkiausia dalis, pasak Justinos, yra sugalvoti, kaip įgyvendinti idėją. Kartais tam reikia pasiruošti net iki dviejų parų. „Kai esi savamokslis, mokaisi iš savo klaidų. Atrodo, kas čia tokio - juk čia tik tortas, padarysiu. Mhm. Kiek reikia žinoti, kad tortą padarytum!“ - juokiasi ji.
Klientų tipai ir iššūkiai
Per ilgus metus Justina pastebėjo, kad klientai būna dviejų tipų: vieni atsiunčia daugybę nuotraukų ir prašo sujungti skirtingų tortų elementus, o kiti visiškai pasitiki konditere ir leidžia jai improvizuoti.
Taip pat skaitykite: Kada mokama ilgesnė ligos išmoka?
Artėjant šiltiems orams, Justina susiduria su transportavimo iššūkiais. Klientai dažnai atvažiuoja su šaltkrepšiais ir šaldymo kameromis. „Mano vyras jau žino, kad kai veža tortą, tai reikia važiuoti labai lėtai“, - pasakoja ji.
Architektūriniai tortų kūriniai
Vienas įsimintiniausių Justinos projektų buvo karuselės tortas su arkliukais. „Aš iškart pagalvojau - juk čia ne tortas, čia yra architektūrinis kūrinys. Jau rašiau, kad tokio torto nedarysiu, bet tada pagalvojau, kad jei ne dabar, o kada dar?“ - prisimena ji. Torto konstrukcija turėjo išlaikyti didelį svorį ir būti patraukli akiai. Justina prisipažįsta, kad baigus tortą ir jį reikėjo įdėti į dėžę, ją net prakaitas išmušė.
Justinos tortai gaminami iš aukštos kokybės produktų, atsižvelgiant į klientų poreikius. Už sudėtingus ir unikalius tortus klientai yra pasiruošę mokėti kelis šimtus eurų.
Žmoniškumas ir pagalba
Justina prisimena situaciją, kai dingo elektra ir ji neturėjo kur padėti torto, kad jis sustingtų. Ji kreipėsi pagalbos į kitus Elektrėnuose veikiančius verslus ir netrukus atsiliepė legendinės kepyklėlės konditeris, kuris pasiūlė savo šoko frizerį. „Aš buvau nustebusi, kaip žmogus sekmadienį, turintis šeimą ir savo verslą, sutiko padėti nepažįstamajai. Žmoniškumas išgelbėjo“, - sako Justina.
Monikos istorija: nuo rankdarbių iki tortų
Monika Jurgelevičienė, kilusi iš Klaipėdos, niekada negalvojo, kad taps tortų kepėja. Pagal profesiją ji yra baidarių ir kanojų irklavimo trenerė, tačiau gyvenimas ją nuvedė į rankdarbių kūrybą.
Taip pat skaitykite: Duonos gamyba vaikams
Jos pirmasis verslas buvo vaikiškų žaislų siuvimas. „Sulaukus dukrytės šeimoje buvo sudėtinga finansinė padėtis, nes dirbo tik vienas vyras. Pradėjome nuomotis būstą, alga taip pat nebuvo didelė, o ir neseniai buvo įvestas euras, tad tų pinigėlių trūko. Turėdama paskutinius 15 eurų nusprendžiau, kad už juos noriu dukrai nupirkti žaislą. Netikėtai prisiminiau, kad šalia mūsų namų yra audinių parduotuvė. Nuvykusi į ją už turimus pinigėlius nusipirkau adatų, siūlų ir įvairiausių audinių atraižėlių. Pamaniau, kad iš jų dukrai žaislą pagaminsiu pati“, - pasakoja Monika.
Iki tol Monika niekada nesiuvusi, tačiau ji sugebėjo pasiūti sraigę, kuri patiko ne tik jos dukrai, bet ir kitoms mamoms. Taip ji pradėjo siūti žaisliukus kitiems ir atidarė savo puslapį, kuriame dalinosi savo darbais.
Paaugus dukrytei, Monika pradėjo kurti įvairius segtukus ir vėrinius iš šilko. Vėliau ji perėjo prie odinių gaminių siuvimo ir įkūrė „GoDi DECO“ rankdarbių parduotuvėlę.
Sveikatos iššūkiai ir verslo perdavimas
2017 metais Monika susidūrė su sveikatos problemomis, kurios neleido jai toliau dirbti taip, kaip anksčiau. Besilaukiant sūnelio, jos sveikata smarkiai pablogėjo, ji beveik apako ir sutriko koordinacija. Supratusi, kad nebegali dirbti kruopštumo reikalaujančių rankdarbių, Monika nusprendė „GoDi DECO“ verslą perleisti kitiems.
Kelias į saldumynų pasaulį
Idėja kepti tortus Monikai kilo netikėtai. „Kadangi šventėms visuomet užsakinėdavau skanumynus iš vienos Vilniuje dirbančios kepėjos, žinojau, kad jais pasirūpinti reikia dar gerokai prieš pusmetį. Užsakinėdama tortą sūnelio pirmojo gimtadienio progai pasiteiravau, ar pavyktų pagaminti forminį tortą pagal mano idėją. Deja, tačiau mano kepėja gamino tik pyragaičius. Nusprendžiau, kad sūneliui pabandysiu tortą pagaminti pati“, - pasakoja ji.
Taip pat skaitykite: Lavinančios Velykų užduotys
Monika pradėjo domėtis tortų gamyba, kaupė informaciją ir įsigijo reikalingus prietaisus. Prieš pat sūnaus gimimo dieną ji iškepė bandomąjį tortuką, kuris pavyko puikiai. Taip Monikos namuose vis dažnėjo tortų gamyba.
Sėkmė ir palaikymas
Monikos draugai ir kaimynai pradėjo užsisakinėti tortus, o jos draugė drąsino ją nebijoti ir nustoti nerimauti. Su kiekvienu tortu Monikos virtuvėje atsirasdavo vis daugiau kepimui skirtų daiktų.
Vaikystės prisiminimai ir nėštumo "ženklai"
Monika prisimena, kad vaikystėje jos močiutė kepdavo krepšelius su kremu ir pardavinėdavo juos turguje. Galbūt tai buvo jos pirmoji pažintis su konditeriniu pasauliu. Be to, polinkis kartas nuo karto iškepti pyragus Monikos draugams asocijavosi su jos nėštumu.
Daugiau nei 60 kg svėręs tortas
Sulaukusi vis daugiau tortų užsakymų, Monika nusprendė namuose įsirengti savo konditerinę virtuvėlę. Ji stengėsi viską daryti taip, kad kuriamus saldumynus galėtų be baimės duoti ir savo vaikams, ir kitiems.
Monika pabrėžia, kad į tortų dekoravimą žiūri itin rimtai ir bendradarbiauja su kitais konditeriais. Ji niekada nekopijuoja kitų konditerių darbų ir stengiasi kurti unikalius tortus.
Vienas įspūdingiausių Monikos kūrinių buvo tinginio skonio tortas, kuris svėrė daugiau nei 60 kilogramų. „Istorija su šiuo tortu - labai įdomi. Netikėtai mane pastebėjo viena įmonė, kuri paklausė, ar galėčiau padaryti tortą kitai įmonei. Jų užklausoje nuskambėjo prašymas pagaminti tinginio skonio tortą, kuris būtų realaus tinginio dydžio (šypsosi). Tokia idėja man pasirodė labai smagi, tačiau prieš sutikdama ilgai dvejojau, ar reikia imtis tokio projekto. Kadangi toks kepinys buvo itin nelengvas iššūkis, o ir šioje srityje nedirbu dar nė metų, dvejojau, ar tikrai man jo reikia imtis, ar man pavyks. Tačiau, kuomet padariau bandomąjį tortą, kuris, aišku, buvo 20 kartų mažesnis nei galutinis tortas, supratau, kaip ir ką turėčiau daryti, sutikau“, - pasakoja ji.
Tortas turėjo būti metro aukščio ir kuo panašesnis į realų tinginį. Monika pasakoja, kad pagaminti tokio dydžio tortą jai prireikė trijų dienų be miego. Kiekvienas „kailio“ plaukelis buvo minkomas rankomis iš cukrinės masės, kuri buvo dažyta kakava.
tags: #menesio #užduotys #torto #gamyboje