Kunigiškių Kaimo Istorija ir „Medonos Mėsa“ Parduotuvės Skandalas: Nuo Napoleono Kariuomenės iki Higienos Pažeidimų
Šis straipsnis apžvelgia Kunigiškių kaimo istoriją, pradedant nuo jo ištakų ir vystymosi per skirtingus laikotarpius, įskaitant sovietmetį, kolūkių laikus ir nepriklausomybės atkūrimą. Taip pat aptariamas skandalas, susijęs su UAB „Medonos mėsa“ mėsos parduotuve, atskleidęs grubius higienos pažeidimus.
Kunigiškių Kaimo Istorija: Nuo Gaurės Takelio Iki Šių Dienų
Jei pareitume senuoju pėsčiųjų takeliu nuo Gaurės, Kunigiškių kaimelis įsikūręs dešiniajame Šešuvies upės krante prie Tauragės- Eržvilko plento 10-tame kilometre nuo miesto. Rytuose ošia miškas, atribotas nuo gyvenvietės mažyčio Skardupio. Kaimas visais laikais užėmė palyginti mažą teritoriją - apie 100 ha. Bet dabar gyventojų skaičiumi tai didžiausias iš dvidešimties tuo pačiu vardu Lietuvoje pavadintų kaimų, neskaitant Baltijos pajūrio Kunigiškių, kurie prijungti prie Palangos miesto.
Ties upės vingiu, nuo aukšto Šešuvies kranto aiškiai matosi Gaurės miestelis. Kadaise čia vingiavo gal trijų kilometrų ilgio pėsčiųjų pramintas takelis, keliaujančių su reikalais valsčiun ir bažnyčion. Skirtingai nuo Šaukoto Kunigiškių, savo istoriją skaičiuojančių šimtmečiais ir menančiais kaimelio pavadinimo kilmę, Gaurės seniūnijos Kunigiškiai nežino nė kunigų nė kunigaikščių kilusių iš šio krašto, nepamena net padavimo apie kaimo pavadinimą. Anksčiausias mums žinomas istorinis įrašas skelbia, kad 1820 metais Kunigiškiuose buvo 4 kiemai su 61 gyventoju.
Aneliškės Dvaro Įtaka Kunigiškių Kaimui
Dabartinio Kunigiškių kaimelio pietvakarinė dalis randasi Aneliškės kaimo teritorijoje. Per ją kadaise driekėsi pasivaikščiojimo takeliai link Šešuvies upės iš paskutiniojo Aneliškės dvaro savininko Žiogelio sodybos parko ir didelio sodo. Dvarininko parke žinoma puikavosi ir gėlynai, o Šešuvies pakrantėje dar dabar galima įžvelgti sodintų medžių eilę. Simboliška, kad šiame Kunigiškių kaimelio kvartale Šešuvies pusėje viena gatvelė pavadinta Gėlių, kita sodybos pusėje Aneliškės vardu. Gerai, kad nors šitokiu būdu priminta XIX amžiuje klestėjusio dvaro buvimo istorija. Lyg jausdami istorinės vietos svarumą dabartiniai šio Kunigiškių kvartalo gyventojai gražiai tvarkosi savo sodybose.
Iki pat pokario laikų Aneliškės kaimas, dvaro dėka, buvo žymesnis nei Kunigiškų. Tarpukario laikotarpiu Aneliškėje gyveno apie 150, Kunigiškiuose vos 50 gyventojų. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad šalia Aneliškės kaimo buvo Aneliškės dvaras kuris XIX a. priklausė Grigorjevui, Šilkovui, vėliau - Žiogeliui. Prie dvaro buvusi plytinė, apie 1878 m. plytose buvo spaudžiamas žodis „ANELIN“, nes dvaro savininkas turėjo dukrą, vardu Anelė, ir pats kaimas pradėtas vadinti Aneliške. 1980 metais išlikę Aneliškės dvaro pastatai buvo nugriauti. Nebeliko istorinio paveldo. Tiesa šalia Kunigiškių kaimelio Žiogelio sodybvietėje dar stūkso pora šimtamečių ąžuolų, liepų eilėje seniausiąją savo lizdo buvimu dar saugo gandras. Kita gandrų šeimyna, sveikina atvykstančius į Kunigiškius, įsikūrusi ant buvusios telefoninės oro linijos galinio ankerinio stulpo, saugo sovietinį palikimą, pastatytą Žiogelio sodybos pakraštyje.
Taip pat skaitykite: Kontroversijos aplink "Medonos mėsa"
Kaimo Paminklai ir Istoriniai Akcentai
Čia ir Šermukšnių gatvelė, kurią derėjo pavadinti Mokyklos vardu, nes ji veda link pagrindinės mokyklos, didžiausio pastato gyvenvietėje, pastatyto 1970 m. Pradinė mokykla Kunigiškiuose įsteigta 1940 metais. Kunigiškių kaimelio centre prie kelio kiekvienais metais pražysta didžiulė Liepa. Pasakojama, kad ji mena prancūzmetį. Besitraukdama nuo Kutūzovo armijos išvargusi Napoleono kariuomenė buvo sustojusi pailsėti Kunigiškiuose. Čia mažose kapinaitėse prancūzų kareiviai palaidojo savo žuvusį garbingą karininką. Ant kapo jo broliai pasodino du ąžuolus, o sesuo - liepaitę. Ąžuolai sunyko, o liepa tebestovi galinga kaip istorinis paminklas Kunigiškų gatvėje, vertoje Prancūzmečio vardo. Kapinaitėse švenčiant Lietuvos Respublikos nepriklausomybės dešimtąsias metines buvo pastatytas kryžius. Sovietai tokia proga statytų paminklų nemėgo tuo labiau, kad šalia buvo pastatyta septynmetė mokykla. Mėginant paminklą išsaugoti jis buvo perkeltas į sodybą kitapus kelio, bet vėliau vis vien sunaikintas. Lyg atsvara tam paminklui, Katauskienės sodyboje stovi kryžius turintis savo istoriją.
Kaimelio gale ant Skardupio kranto tebestovi kadaise dešimties kaimo Jonų statytas ir jau kitos kartos kaimo Jonų (pokario laikais) perstatytas koplytstulpis su šv. Jono skulptūra. Koplytsulpį padarė stalius Vladas Norušas iš Liutkaičių kaimo. Už upelio kitoje pusėje pagrindinio kelio, šalia ženklo žyminčio kaimelio ribą, XIX - XX amžių sandūroje buvo pastatytas koplytstulpis su šv. Marijos skulptūra. Jis pasitikdavo į Kunigiškius atvykstančius nuo Gaurės pusės. Sovietmečiu paminklas taip pat sunyko. Tačiau Marijos koplytstulpis (autorius mokytojas P.V. Sviklis) Kunigiškiuose visgi stovi Skardupio gatvelėje privačioje sodyboje.
Sovietinis Laikotarpis ir Kolūkio Formavimas
Skaudžias žaizdas gyventojų atmintyje paliko pirmieji sovietiniai pokario neramumų metai, tremtys, priverstinė kolektyvizacija. Šiuos įvykius primena iškilaus mokytojo tremtinio Nikodemo Krapavicko iniciatyva jo gimtinėje pastatytas ,,Tremtinių kryžius“. Užrašas ant jo skelbia: Ramybė šiems namams ir amžina atmintis 1941 06 14 Sibiro tremčiai. 1991 06 14. Paminklą pagamino ilgametis Kunigiškių mokyklos darbų mokytojas Pranciškus Vytautas Sviklis. Pačiame gyvenvietės centre, naujų sodybų apsuptyje, išlikusi autentiška senovinė tremtinio partizano Petro Bernecko sodyba. Ištremtos ūkininko Prano Valantiejaus šeimos gyvenamajame name 1948 metais įsikūrė kolūkio raštinė.
Kunigiškiai - kaimelis išaugęs nuo devynių sodybų tarpukaryje iki 400 gyventojų sovietinių kolūkių klestėjimo metu. 2005 metais suskaičiuota 417 gyventojų. Todėl kaimelio istorijoje būtų neteisinga nutylėti, nepaminėti bent keleto istorinių faktų iš keturiasdešimties metų sovietinio kolūkio egzistavimo. Į pirmąjį kolūkį žmonės buvo suvaryti 1948 metais. Pirmuoju pirmininku paskirtas Pranas Nausėda, pirmasis pasirašęs pareiškimą stoti į kolūkį. Drįstu teigti, kad į kolūkį žmonės buvo suvaryti, nes tokia buvo naujosios valdžios nuostata. Nežiūrint į tai, kad drastiškais atsišaukimais prieš savus kaimo žmones visai nejuokavo ginkluoti partizanai (,,Pirmam parašiusiam pareiškimą- pirmoji kulka“, ,,Balsuosi- nealsuosi“), žmonės vis tik rašė pareiškimus tai yra už juos rašė, belikdavo tik pasirašyti. Priešinimasis grėsė tremtimi. 1950-1975 metais Kunigiškiai buvo apylinkės centras. Iki 1991m. ir pagrindinė Juliaus Janonio vardo kolūkio gyvenvietė. Kaimelis elektrifikuotas 1963 metais.
Kaimo Augimas ir Infrastruktūros Plėtra Kolūkio Laikais
Kolūkis padidino savo teritoriją apie 1970-tuosius metus, kai panaikinus geležinkelio pervažas prie ūkio buvo prijungtos Molupio, Juodpetrių, Joniškės kaimų dalys likusios šiapus geležinkelio. Tuo pačiu plėtėsi centrinė gyvenvietė. Tuo metu iš aplinkinių kaimų dėl melioracijos darbų nukeliami vienkiemių gyventojai vietinės valdžios buvo ne tik verčiami keltis, bet ir materialiai remiami, todėl statėsi namus Kunigiškiuose. Plečiantis gyvenvietei, didėjant mokinių skaičiui 1969 metais pastatyta erdvi mūrinė mokykla. Senajame mokyklos pastate įrengtas mokinių bendrabutis toliau gyvenantiems vaikams. Šalia vaizdingame Šešuvies upės slėnyje įrengtas stadionas. Prie mokyklos parkelis, kuriame dabar jau ošia mokinių sodintų ąžuolų giraitė.
Taip pat skaitykite: Politinės įžvalgos Marijampolėje
Standartinius alytnamius, monolitinius namelius Kunigiškiuose statė ir Tauragės tarpkolūkinė statybos organizacija. Juose buvo apgyvendinami ūkio specialistai, net šeimos iš miesto, kurioms buvo pasiūlomas darbas ūkio fermose. Į visus gyvenamuosius namus įvestas vandentiekis, išasfaltuotos beveik visos gatvelės, dirbo pašto skyrius, taupomoji kasa, valgykla, parduotuvė, veikė biblioteka, medicinos punktas, pieno iš gyventojų surinkimo punktas, galiausiai 1983 metais pastatytas 25 vietų vaikų darželis. Kultūros namų vedėjos Zitos Berneckienės vadovaujami aktyviai reiškėsi kaimo kapelos muzikantai, moterų ansamblis, tautinių šokių ratelis, dramos būrelis. Autobusų stotelėje maždaug kas dvi valandos sustodavo pravažiuojantys autobusai. Atokiau nuo gyvenvietės trijose pusėse jau Liutkaičių, Šiauriškių, Aneliškės kaimose išaugo gamybiniai pastatai: mechaninės dirbtuvės, grūdų sandėliai, lentpjūvė, fermos, stambus karvių kompleksas, žolės džiovinimo agregatas,. Ūkis sparčiausiai augo pirmininkaujant Kavaliauskui, Bitinienei, Bartuliui. Visi didieji kolūkio laukai buvo numelioruoti.
Pasak ilgamečio kolūkio inžinieriaus-mechaniko Juozo Liono paskutiniaisiais kolūkių gyvavimo metais ūkio dirbtuvėse buvo apie 30 traktorių, septyni kombainai, daugiau kaip 15 įvairių automašinų, autobusas, kitos žemės ūkio technikos. Pensininkams buvo sudaroma galimybė nesunkiai išlaikyti karvutę (netoliese bendros ganyklos, žiemai atvežama priekaba šieno, į bendrą plotą užauginama javų). Eiliniai kolūkio darbuotojai kasmet važiuodavo ekskursijas į kitus miestus, pasiekė net Gruziją, socialistines Europos šalis, gaudavo nemokamus kelialapius į sanatorijas.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Pokyčiai Kaimo Gyvenime
Sąjūdis ir jo veikla daugelio gyventojų buvo entuziastingai palaikoma. Bet kokiame susiėjime tarp giminių ar kaimynų suskambo senosios lietuvių liaudies dainos. Tačiau po nepriklausomybės paskelbimo ardyti kolūkio niekas neskubėjo. Tik vyriausybei priėmus valstiečių ūkio įstatymą, tai yra galimybę pasiimti žemę kur patinka, pirmasis išdrįsęs atsiskirti nuo kolūkio buvo Jonas Pėtaris. Skėtrių šeima be žemės, nupirkę buvusią ūkio valgyklą buvo įkūrę duonos kepyklėlę, pieno perdirbimo punktą. Deja jų pastangos nepasiteisino ekonomiškai. Jie nebeūkininkauja. Vis tik griūnant kolūkiams, aktyvių ūkio darbuotojų ir paskutiniojo kolūkio laikinosios administracijos vadovo Zigmo Krasausko dėka ūkiniai pastatai ir beveik visos fermos buvo išsaugotos, privatizuotos, kuriuose dabar įsikūrė privačios medienos apdirbimo įmonės, ūkininkų sandėliai ir fermos.
Atsiėmę tėvų žemes daugelis su entuziazmu ėmėsi ūkininkauti savo mažose sklypeliuose. Deja politinės ir ekonominės krizės, kainų kilimas kurui, kombinuotiems pašarams, mažos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, daug ką sujaukė. Nepadėjo ir Europos Sąjungos paramos. Dauguma mažažemių valstiečių atsisakė kaimiškų ūkio darbų. Jaunimas patraukė į miestus, drąsesni į Europą. Praktiškai praradome jaunąją ūkininkų kartą. Dabar kaimelyje tik keletas tvirtesnių ūkininkų. Ar jie panorės, ar pajėgs nupirkti, mažažemių žemes?
Bendruomenės Susikūrimas ir Ateities Vizijos
Rytuose prie miško ant Skardupio upelio intako sovietmečiu buvo pastatyta užtvanka. Tai nedidelis švaraus vandens telkinys, reikalaujantis rekonstrukcijos projekto. Sutvarkius aplinką čia būtų puiki vietinė bendra poilsio zona. Buvęs vaikų darželis. Bendruomenei priskirta visa buvusio Juliaus Janonio vardo kolūkio teritorija apribota Šešuvies upės ir Tauragės - Batakių geležinkelio linijos, kita kryptimi tęsiasi nuo Balčiškės kaimo iki Tauragės miesto ribos. Per šią teritoriją vingiuoja gražiais vardais pavadinti upeliai: Šešuvies upės intakai Agluona, Skardupis ir Myliuša su Myliušėle. Visi šie kaimai, išskyrus priemiestinius, melioracijos buvo naikinami ir dabar nykstantys, aišku turi savas unikalias istorijas, kai kuriais atvėjais ryškesnes nei Kunigiškių. Aneliškės ir Liutkaičių kaimų istorijos persipynusios su Kunigiškiais. Apie Stragutę, Pypalius, Juodpetrius galima atrasti gana reikšmingų įrašų bei prisiminimų.
Taip pat skaitykite: Tradiciniai bulviniai blynai
Kunigiškių kaimelio iniciatyvinė grupė susirinko 2005 02 01 ir nutarė suburti išsklaidytus buvusio kolūkio gyventojus į bendruomenę. Vadovu grupė išsirinko Benediktą Antanavičių, įtakingiausią asmenį turintį balsą ir rajono taryboje. Vėliau bendruomenės susirinkime jis kaip gebantis su visais bendrauti ir labiausiai patyręs, perrenkamas pirmininku. Bendruomenė pasivadina ,,Kunigiškiečiu“. Svarbiausia užduotis keliama bendruomenei buvo neleisti privatizuoti kultūros namų, buvusio vaikų darželio pastato, perimti jį iš švietimo skyriaus, pritaikyti bendruomenės reikmėms. 2008-03-15 ataskaitiniame susirinkime dėl didelio užimtumo iš bendruomenės pirmininkų atsistatydino B. Antanavičius. Pirmininku išrenkamas, nemažą patirtį vadyboje turintis, statybininkas Zigmas Krasauskas. ,,Bendruomenės pastato- kultūros namų remontas ir apšildymo sistemos įrengimas“. 2010 metų bendruomenės susirinkime pirmininke išrenkama ūkininkė Birutė Kedrovienė. ,,Kunigiškių kultūros namų pastato atnaujinimas ir pritaikymas gyventojų poreikiams“ Projekto vertė235836Lt. Įteisnta 2010 metais. V. V. A. Istorinį puslapį parengė ir Kunigiškių vaizdus užfiksavo Jonas Dikšaitis.
„Medonos Mėsa“ Skandalas: Higienos Pažeidimai ir Policijos Įsikišimas
Liepa. „Įsivaizduokite, ta parduotuvė vis dar dirba ir žmonės, kurie toje įmonėje dirba, tęsia darbus. Jokios prekybos jie nesustabdė ir toliau sau prekiauja mėsos gaminiais. Labai keista, kai pasirodė pranešimai apie nehigieniškai ruošiamą mėsą, o parduotuvė toliau dirba“, - į portalą tv3.lt sunerimusi kreipėsi savo vardo nenorėjusi paviešinti Kazlų Rūdos gyventoja. Moteris teigė, kad pati UAB „Medonos mėsa“ mėsos produktų nebeperka, tačiau prieš kelias dienas pastebėjo, kad kiti Kazlų Rūdos gyventojai, kurie greičiausiai nėra girdėję apie Valstybinės Maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pranešimus apie įmonėje fiksuotus grubius higienos pažeidimus, toliau perka maistą iš minėtos bendrovės. „Dalis žmonių yra panikoje, bijo ir dėl to, kad kiti gyventojai gali apsinuodyti tais mėsos produktais. Tikra betvarkė“, - nerimavo moteris.
Rugpjūčio 16 d. VMVT parenšė, kad tarnybos inspektoriai, atlikę patikrinimą mėsos perdirbimo įmonėje UAB „Medonos mėsa“, nustatė grubių higienos, produktų laikymo ir savikontrolės pažeidimų. „Neaišku, iš kokios kilmės žaliavų gaminama produkcija, nes žurnaluose užregistruojami tik sunaudoti kiekiai. Perpildytose dėžėse laikoma išpjaustyta mėsa liečiasi su žaliava ir prie sienų. Atšildomi mėsos luitai laikomi ant dėžių, nuo kurių tiesiai ant grindų teka skystis. Gamybos metu susidariusios atraižos užšaldomos, o vėliau atšildomos ir naudojamos gaminant produktus. Nėra skirta vietos ar patalpos gamybos metu susidariusioms maisto atliekoms ir šalutiniams gyvūniniams produktams (ŠGP) laikyti. Sutarties su ŠGP perdirbimo įmone UAB „Medonos mėsa“ atstovai negalėjo pateikti“, - teigiama VMVT pranešime. „Be to, gaminamos produkcijos laboratoriniai tyrimai paskutinį kartą atlikti tik 2014 m., RVASVT principais pagrįsta savikontrolės sistema nefunkcionuoja, o patalpos - antisanitarinės būklės“, - pabrėžia VMVT.
VMVT Veiksmai ir Policijos Pagalba
„Tai yra probleminis atvejis, visiškai neklauso mūsų nurodymų ši įmonė“, - portalui tv3.lt teigė VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Mantas Staškevičius. Jo teigimu, VMVT inspektoriai grubius higienos normų pažeidimus mėsos perdirbimo įmonėje UAB „Medonos mėsa“ užfiksavo dar rugpjūčio 12 d. „Mūsų tarnyba sustabdė šios įmonės veiklą ir tada rugpjūčio 18 dieną pakartotinai inspektoriai nuėjo, siekdami įsitikinti, ar įmonė vykdo mūsų nurodymą. Buvo įsitikinta, kad įmonė visiškai nepaiso tarnybos nurodymų - ji toliau veikė ir vyko produktų gamyba“, - komentavo M. Staškevičius. „Atsižvelgiant į tai, kad įmonė visiškai nevyko mūsų nurodymų, kitą dieną buvo surašytas sprendimas dėl produktų, kuriuos gamino, tiekimo į rinką uždraudimo, o įmonei iš viso atimtas veterinarijos tarnybos patvirtintas numeris, kitaip tariant, licencija. Tai reiškia, kad įmonė negali dirbti. Tolesnė įmonės veikla traktuojama kaip nelegali veikla“, - apie drastiškų priemonių taikymą prieš UAB „Medonos mėsa“ pasakojo VMVT atstovas.
Vis dėlto, mėsos perdirbimo įmonės įžūlumui nebuvo ribų ir teko pasitelkti net policijos pareigūnų pagalbą. „Rugpjūčio 20 dieną atvažiavome patikrinti, ar jie tikrai nevykdo savo veiklos, ir buvo įsitikinta, kad jie vis dėlto veiklą vykdo. Tada buvo pasikviesti Marijampolės policijos komisariato pareigūnai, kad atliktų patikrinimą. Buvo konstatuoti faktai, kad įmonė dirba, toliau nepaiso mūsų nurodymų. Tada visą tą informaciją pakartotinai perdavėme Marijampolės policijos komisariato ekonominių nusikaltimų skyriui. Policija toliau kreipsis į teismą, atliks tyrimą. […] Bendradarbiauti su įmone buvo keblu. Įmonės atsakingas asmuo, tai yra direktorius, visiškai nenorėjo bendrauti, visiškai nekontaktavo, net patikrinimo metu pasišalino iš įmonės. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė mūsų visiškai neklauso, kreipėmės į policiją, kad užtikrintų viešąją drausmę, kad mūsų inspektoriams nieko nenutiktų“, - kalbėjo VMVT atstovas.
Tyrimas Dėl Mėsos Kokybės ir Vartotojų Informavimas
VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas M. Staškevičius tikino, kad šiuo metu savo veiklos „Medenos mėsa“ vykdyti neturėtų, mat tai jai daryti uždrausta. „Buvo patikrintos visos firminės parduotuvės ir jose sustabdyta prekyba. Vadinasi, nuo rugpjūčio 12 dienos pagaminti produktai negali būti pardavinėjami. Jeigu pardavinėja produkciją, tai pardavinėja kitų gamintų arba produktus, pagamintus iki uždraudimo. Bet, kadangi, jie, mano duomenimis, gamina tik tuos produktus, kurie yra greito realizavimo, tai iš principo tų produktų neturėtų būti rinkoje“, - pažymėjo VMVT vadovas. Anot M. Staškevičiaus, VMVT tiria ir UAB „Medonos mėsa“ produkciją, kuri buvo gaminta iki sprendimo sustabdyti įmonės veiklą. Ar mėsa galėjo būti ruošta nehigieniškai, ar ji galėjo būti pavojinga, paaiškės vėliau.
„Tie produktai, kurie anksčiau buvo pagaminti, yra mėginiai paimti rugpjūčio 12 dieną, tai yra mėsos gaminių, vyniotinių, ir išsiųsti į laboratoriją. Taigi, ne tos partijos, kuri uždrausta. Gausime tyrimo rezultatus ir pranešime apie juos. Bet mes negalime uždrausti anksčiau pagamintų produktų, nes patikrinimas atliktas produktų, pagamintų nuo rugpjūčio 12 dienos”, - aiškino VMVT atstovas. „Vartotojai, jeigu jie nusipirko įmonės produktus po rugpjūčio 12 dienos, turėtų kreiptis į teritorinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir pranešti apie tai. Jeigu taip bus, tai mes tikrai taikysime sankcijas“, - žinią vartotojams perdavė M. Staškevičius.
Įmonės Direktoriaus Komentarai ir Pozicija
Portalo tv3.lt kalbintas UAB „Medonos mėsa“ direktorius Gedeminas Merkevičius tikino, kad įmonė šiuo metu savo produkcija esą tikrai neprekiauja. „Šiandien į parduotuvę niekas nieko nenuvežė. Jeigu yra pradavėja, tai dar nereiškia, kad prekiaujama. Vakar veterinarijos tarnybos inspektoriai du kartus buvo parduotuvėje pasižiūrėti, ar prekiaujam, ar ne. Tai kodėl tokią netiesą Jūs kalbate, ar tie gyventojai Kazlų Rūdos?“, - kalbėjo G. Merkevičius. Anot jo, šiuo metu ketinama prekiauti mėsa, kuri bus atvežta iš kitos įmonės - iš UAB „Dainiai“. Tiesa, verslininkas pripažino, kad UAB „Medonos mėsa“ produkcija buvo patekusi ant prekystalių po VMVT draudimo anksčiau. Kodėl nehigieniškai paruošta mėsa buvo prekiaujama? G. Merkevičiaus teigimu, jis esą nesuprato VMVT sprendimo.
„Šeštadienį dar buvo prekiaujama, nes aš nežinojau, buvau suklaidintas, kad lyg taip, lyg taip, lyg toks sprendimas priimtas, o skaitant sprendimą, klausiau, ką man daryti, tai sako, kad, kas yra pagaminta, Jūs realizuokite, nepirkite daugiau, o vėliau nuomonė pasikeitė. Tada […] panaikina veterinarinės priežiūros numerį ir priekaištauja, kodėl tu išvežei produkcija su negaliojančiu ženklinime patvirtinimo numeriu. Aš sakiau, kad nežinojau“, - aiškino verslininkas. Anot G. Merkevičiaus VMVT dėmesys UAB „Medonos mėsa“ ir pradėtas policijos tyrimas tėra išpūstas burbulas. „Jeigu yra tokie dalykai, tai jie neatsitiko dėl to, kad nuo sienos plytelė nukritusi. Tai yra išpūstas burbulas. Barščius galima išvirti iš lūšnoje skanius, ir virtuvėje, kuri dabinta auksu, arba atvirkščiai. Tai yra mano tokia nuostata. Aš daugybę metų verslą darau ir nesėkmingai. Panašus atvejis buvo prieš keletą metų. Mes skerdėme kiaules ir rado lyg trichineliozės, bet tai buvo grynai… Ir buvo liudytojai, kurių nėra tarp mūsų, kurie gali papasakoti raiškiai, aiškiai, kaip viskas įvyko. Čia yra eilinis atvejis. Visi labai gyrė, valgė, o dabar visi tik peikia. Aš čia nuo 1994 metų esu ir jokios plytelės, nei jokio nieko nei dešrelėje, nei dešroje niekados niekas nerado, niekados nebuvo problemų. Aš visada prašydavau objektyvios nuomonės klientų. Kad smulkių dalykų dėl kokybės - ar plėvelė, ar kažkas pakliuvo - tai nuo to neapdrausti mes, bet, mano nuomone, viskas buvo gerai. […] Bandome tas plyteles nesukišti į dešras, o vėl užklijuoti ant sienų“, - dėstė verslininkas.
Išvados
Šis straipsnis apžvelgė Kunigiškių kaimo istoriją, nuo jo ištakų iki šių dienų, įskaitant sovietinį laikotarpį, kolūkių formavimąsi ir nepriklausomybės atkūrimą. Taip pat buvo aptartas skandalas, susijęs su UAB „Medonos mėsa“ mėsos parduotuve, atskleidęs grubius higienos pažeidimus ir sukėlęs didelį susirūpinimą visuomenėje. Šis atvejis parodo, kaip svarbu užtikrinti maisto saugą ir higieną, siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą. Kunigiškių kaimo bendruomenė ir toliau siekia puoselėti savo istoriją ir kultūrą, o ateities vizijos apima bendruomenės pastato atnaujinimą ir pritaikymą gyventojų poreikiams.
tags: #medonos #mesa #parduotuve #istorija