Maskvos aukštis virš jūros lygio: požemiai, bunkeriai ir miesto paslaptys
Maskva, didingas miestas su turtinga istorija, slepia daugybę paslapčių ne tik savo gatvėse ir aikštėse, bet ir po žeme. Nuo slaptų bunkerių, statytų Šaltojo karo metais, iki požeminių upių ir tunelių, Maskvos gelmės - tai atskiras pasaulis, menantis praeities įvykius ir intriguojantis savo paslaptimis.
Požeminis miestas: mitas ar tikrovė?
Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie vadinamąjį „Metro-2“ - slaptą metro liniją, skirtą valstybės vadovams. Apie šią liniją sužinota 1991 metais, kai Jungtinių Valstijų gynybos ministerija paskelbė žemėlapiu papildytą ataskaitą, kurioje buvo įrodyta, kad tokios linijos iš tiesų esama. Oficialūs šaltiniai ataskaitos turinio taip ir nepatvirtino, tačiau neigti, kad linija egzistuoja, taip pat nesuskubo. Teigiama, kad „Metro-2“ sistema sujungia svarbiausius Maskvos bunkerius ir strateginius objektus, įskaitant Kremlių.
Taip pat kalbama apie „Ramenki 43“ - grandiozinę bunkerių sistemą, pradėtą statyti dar septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Kalbama, kad tuneliai buvo kasami 180-300 metrų gylyje. Aštuntajame dešimtmetyje baigtame statinyje ištisus metus prieglobsčio galėjo tikėtis 15 tūkst. vadovaujančias pareigas Rusijos sostinės institucijose ėjusių asmenų. Miesto gyventojai tą po žeme plytinčią konstrukciją praminė „Ramenki 43“, nes vienas įėjimas, pro kurį buvo galima į ją patekti, buvo 43 numeriu pažymėtame Ramenkų gatvės name. Anot kalbų, iš bunkerio vedančiais tuneliais galima patekti į Maskvos valstybinio universiteto rūsius.
"Bunkeris-42": Šaltojo karo reliktas
Vienas iš žinomiausių Maskvos požeminių objektų - „Bunkeris-42“, esantis Tagankos rajone. Šis bunkeris, pastatytas Stalino laikais, turėjo apsaugoti aukščiausius Sovietų Sąjungos vadovus branduolinio karo atveju. Betoninių jo sienų storis - net pusantro metro. Iš vidaus jos dar sutvirtintos pusės centimetro storio metalo plokštėmis. Pastatas yra savotiškas kupolas, dengiantis laiptus ir lifto šachtą, nyrančią į 18 aukštų pastatui prilygstantį gylį, t. y. 65 metrus žemyn. Pačios durys sveria bemaž porą tonų, todėl savo jėgomis žmogus jų neatidarytų.
Nuo 2006 metų čia veikia muziejus, pavaldus Federalinei saugumo tarnybai (FSB). Muziejuje galima susipažinti su bunkerio istorija, jo įranga ir funkcijomis. Intensyviausiai bunkeris buvo eksploatuojamas 1962 metų spalio 17-27 dienomis. „Karibų krizės laikotarpiu šiame objekte buvo paskelbta aukščiausio lygio karinė parengtis, - pasakoja į atsargą išėjęs karininkas, muziejaus direktorius Sergejus Kamenskis. - Durys buvo patikimai uždarytos, o visas 600 asmenų personalas daugiau nei dešimt dienų darbavosi bunkerio viduje.“
Taip pat skaitykite: Maskvos dangaus užkariavimas: tarpukaris ir M. Rustas
Požeminės upės: paslėptas miesto veidas
Po Maskva teka daugybė upių ir upelių, kurių didžioji dalis paslėpta po žeme. Viena iš jų - Neglinka, kuri teka tuneliu netoli Kremliaus sienos, iškyla Manežnos aikštėje, o tada įteka į Maskvos upę. Ji buvo paslėpta dar XIX a. pradžioje. „Šiandieninės sostinės teritorija teka net 160 upių. Didžioji jų dalis - pogrindyje“, - tikina D. Davydovas, brisdamas po trečiuoju žiedu nutiestu tuneliu tekančia iki juosmens siekiančia Čiūros upe.
Požeminės upės kelia nemažą grėsmę Maskvos infrastruktūrai. Vanduo plyti visur - jo daug. Visos sistemos, pradedant metro, turi būti atitinkamai apsaugotos: siurbliais, rezerviniais elektros tiekimo generatoriais ir kt. „Bunker 42“ - jokia išimtis. Greičiau, priešingai. Šiaurinėje jo pusėje - į Maskvą įtekančios Jauzos vaga, todėl viename iš keturių bunkerio blokų - maitinimą siurbliams tiekiantys dyzeliniai generatoriai ir jiems skirtas kuras. „Jei nustotų veikti siurbliai, jau po kelių valandų koridoriuose būtų per metrą vandens“, - sako muziejaus direktorius S. Kamenskis.
Digeriai: požeminių erdvių tyrinėtojai
Maskvoje yra žmonių, kurie gerai pažįsta požeminius miesto tunelius. Vienas iš jų - Daniilas Davydovas, šiuo metu garsiausias požeminių ertmių tyrinėtojas - vadinamasis digeris. „Dar vaikystėje domėjausi fantastiniais romanais, kurių veiksmas vyksta po žeme“, - aiškina 33-ejų metų D. Davydovas. „Paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje pasirodė pirmosios apie šią profesiją pasakojančios televizijos laidos ir laikraščių straipsniai. Visus juos išsikirpdavau. 1999 metais gatvėje visiškai atsitiktinai pastebėjau asmenis, vilkinčius apranga, ant kurios perskaičiau užrašą „Andegraund planetos digeriai“. Vėliau ir pats ėmiau rimtai domėtis požemine Maskva ir jos istorija, o nuo 2004 metų pradėjau vedžioti čia ekskursijų grupes.“
D. Davydovas teigia, kad tokio tipo sistemos yra visuose milijoniniuose pasaulio miestuose. Tačiau juos saugo kariškiai. Bandymas ten patekti gali atsirūgti tokia pat bausme, kokia būtų skirta už bandymą sukelti teroristinę grėsmę arba atskleisti valstybinę paslaptį.
Slaptas miestas Mežgorjė ir Jamantau kalnas
Žurnalistai atkreipia dėmesį į dar vieną bunkerį ir mano jį esant ypatingą. „Galbūt tikrasis skrydžių tikslas buvo mažesnė vietovė, neturinti savo oro uosto ir esanti į pietus nuo Jekaterinburgo, tarp Magnitogorsko ir Ufos, - slaptas miestas Mežgorjė“, - svarsto O. Rolduginas. Iš viso Mežgorjėje gyvena apie 15 tūkst. žmonių. Įvažiavimas į miestą net ir vietos gyventojams yra griežtai kontroliuojamas - patekti galima tik turint specialų leidimą.
Taip pat skaitykite: Naudingi patarimai raugiant agurkus
Po šalia esantį Mažąjį Jamantau kalną galima užsisakyti net ekskursiją su gidu, o vaikščioti po Didįjį Jamantau, kur ir esama slapto objekto, neleidžiama. Kodėl ši gyvenvietė tokia slapta, oficialiai niekada nebuvo paaiškinta. Tačiau, anot leidinio, 1992 m. buvęs SSKP Baškirijos regioninio komiteto pirmasis sekretorius Midhatas Šakirovas yra prasitaręs, kad vietiniame Jamantau kalne statomas bunkeris aukščiausiems valstybės pareigūnams.
Grėsmės požeminei Maskvai
Visgi didžiausią grėsmę požeminei Maskvai kelia ne teroro aktai ar branduolinis sprogimas, o vanduo. Problemų kelia ir prasta dirvožemio kokybė. Maskva pastatyta ant minkšto klintinio grunto.
Taip pat skaitykite: Nepalo kultūra ir aukštis
tags: #maskvos #aukštis #virš #jūros #lygio