Marijampolės pieno konservai: istorija, veikla ir iššūkiai
Įvadas
UAB „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) yra viena didžiausių ir pajėgiausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje bei vienintelė konservuoto pieno gamintoja Baltijos regione. Šiame straipsnyje aptariama įmonės istorija, veikla, vadovybė, finansinė padėtis ir teisiniai iššūkiai, su kuriais ji susiduria.
Bendroji informacija apie įmonę
- Pavadinimas: UAB „Marijampolės pieno konservai“
- Įmonės kodas: 151453167
- PVM mokėtojo kodas: LT514531610
- Registracijos adresas: Kauno g. 114, LT-68108 Marijampolė
- Veiklos sritys: Maisto produktai, eksportas, gamyba, pienas, pieno produktai
- Darbuotojų skaičius: 398 (apdraustieji)
- Generalinis direktorius: Henrikas Karpavičius
- Kontaktinis telefono numeris: +370 343 98450
Įmonės istorija
Įmonė pradėjo veikti 1977 metais, tada vadinosi Kapsuko pieno konservų kombinatas. 1978 metais įmonė pirmoji Sovietų Sąjungoje pagal savo specialistų sukurtą gamybos technologiją pradėjo gaminti saldintą sutirštintą pieną sroviniu - besirupiu būdu. 1981 metais prie kombinato buvo prijungtos Virbalio, Lukšių, Lazdijų, Jurbarko, Prienų ir Kalvarijos pieno perdirbimo įmonės, kurios vėliau tapo kombinato filialais. 1989 metais kombinatas tapo Marijampolės valstybine pieno konservų įmone, o 1995 metais buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę „Marijampolės pieno konservai“. 2001 metais įmonė tapo privačia lietuviško kapitalo įmone.
Veiklos apžvalga
UAB „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) specializuojasi pieno produktų gamyboje, ypač konservuoto pieno. Įmonės procesų struktūra leidžia vykdyti didelio masto gamybą. Eksportas yra vienas iš svarbiausių įmonės prioritetų, apie 90% produkcijos parduodama už Lietuvos ribų. Pagrindiniai gaminami produktai yra pieno milteliai, pieno konservai ir sviestas, kurių ilgi saugojimo terminai leidžia juos transportuoti į bet kurią pasaulio šalį. Produkcija eksportuojama į Europos Sąjungą, Afrikos, Azijos šalis, JAV, Kubą, Honkongą ir kitus tolimus pasaulio kraštus.
Įmonė gamina produktus, atitinkančius Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Muitų Sąjungos bei kitų užsienio šalių teisinius reikalavimus. UAB „Marijampolės pieno konservai“ įdiegta integruota maisto saugos (RVASVT), kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, kuri nuo 2005 m. sertifikuota pagal ISO 9001, ISO 14001 ir ISO 22000 standartus. Produktų saugos ir kokybės užtikrinimui veikla vykdoma pagal FSSC 22000. Dviejose įmonės atestuotose laboratorijose atliekami žaliavų, technologijos procesų ir gatavų produktų mikrobiologinių, cheminių ir fizikinių rodiklių bei jusliniai tyrimai. Taip pat atliekama ir aplinkos higieninės būklės kontrolė.
UAB „Marijampolės pieno konservai“ vykdo socialiai atsakingos įmonės veiklą, kuri buvo teigiamai įvertinta socialinės atsakomybės ir etiško verslo audito metu.
Taip pat skaitykite: Išsami analizė: Marijampolės pieno konservai
Įmonė dažnai dalyvauja visame pasaulyje vykstančiose tarptautinėse maisto pramonės parodose.
Pagrindiniai gamybiniai pajėgumai per mėnesį: pieno konservų - 10 mln. sąlyginių indelių (400 g), pieno miltelių - 2350 tonų, sviesto - 1500 tonų, pasterizuotos grietinėlės - 3000 tonų. Apie 90 % produkcijos eksportuoja į Australiją, Europos Sąjungos, Afrikos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalis.
Vadovybė ir valdymas
Šiuo metu UAB „Marijampolės pieno konservai“ generalinio direktoriaus pareigas eina Henrikas Karpavičius. Jam įmonės valdyboje pradėjo dirbti dar esant gyvam jo broliui Raimondui, kurio valia jis tapo ir MPK direktoriumi. Po Raimondo Karpavičiaus mirties valdybos narių sudėtis iš esmės nebuvo keičiama, joje dirba puikiai bendrovės reikalus išmanantys ir daug patirties turintys žmonės. Tokiu būdu buvo užtikrintas veiklos tęstinumas ir galimybės laiku reaguoti į sparčiai besikeičiančias aplinkybes. Šios valdybos kadencija baigiasi kitais metais.
Įmonę valdanti UAB „Karpis“ dėl prastėjančių „Marijampolės pieno konservų“ finansinių rezultatų valdybos pokyčius pirmą kartą inicijavo dar 2022 m. spalį, tačiau pokyčių įgyvendinimą tuomet sustabdė smulkusis MPK akcininkas - bendrovė „Eesti Investeeringud“, valdanti 10 proc. MPK akcijų, kuriai atstovauja Aušra Mockuvienė, kuri tuo pačiu eina MPK valdybos pirmininkės pareigas.
Bandymai keisti valdybą
Klaipėdos bendrovės „Karpis“ mirusio savininko Raimondo Karpavičiaus turto paveldėtojams toliau ginčijantis dėl teisių į palikimą, „Karpio“ valdomos įmonės „Marijampolės pieno konservai“ akcininkų liepos pabaigoje išrinktos valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi buvo paskirtas buvęs „Pienas LT“ finansų vadovas Nerijus Jakubauskas, teigia BNS šaltiniai. Tačiau jis vadovavo tik kelias dienas. Į Marijampolės apylinkės teismą, prašydamas iš naujo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neleisti keisti bendrovės valdybos, kol nebus išspręstas ginčas dėl teisių į R. Karpavičiaus palikimą, kreipėsi H. Karpavičius. Jis teismui teigė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bankas gali atsisakyti pasirašyti liepos 25 dienos susitarimo projektą ir pradėti priverstinį daugiau nei 15 mln. eurų išieškojimą.
Taip pat skaitykite: Pieno konservų gamybos įmonė Marijampolėje
Šiuo metu, kai MPK vėl didelėmis pastangomis peržengė pelno ribą, o įmonės įsipareigojimai kreditoriams yra sumažėję dešimčia milijonų eurų (iki 14,5 milijono), jau minėta „Karpis“ vadovė A.Daminaitė vienašališku sprendimu inicijuoja akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama pakeisti įmonės vadovą ir valdybą.
Henrikas Karpavičius sako, kad esamomis rinkos sąlygomis investuotojų pritraukimas ir dalyvavimas kasdienėje bendrovės veikloje yra neišvengiama būtinybė, tačiau besirikiuojanti spręstinų problemų virtinė neleidžia susitelkti ties įmonės galimybėmis, o nesibaigiantys teismų procesai užkerta kelią tartis su potencialiais pirkėjais.
"Yra įmonių, kurios dirba taupymo režimu, o mes dirbame pasninko režimo - sąmoningai atsisakydami kai kurių veiklos sričių ir galimybių. Tiesiog negalime rizikuoti, suprasdami mūsų darbuotojų, kreditorių ir partnerių nerimą bei turėdami nemenką teisminių ginčų, inicijuotų tarp grupės įmonių, karčią patirtį", - sako H.Karpavičius.
Pasak jo, keisčiausia tai, kad daugiausia problemų bendrovei kelia ne kas kitas, o didžiausias įmonės akcininkas UAB „Karpis“, kurio valdymą dėl R.Karpavičiaus palikimo kovojantys asmenys perdavė žmonėms, neturėjusiems jokių ryšių su buvusiu savininku R.Karpavičium ir neturintiems nei patirties, nei žinių valdant specifinį pieno perdirbimo verslą.
Šiuo metu UAB „Karpis“ vadovė yra Asta Daminaitė, kuri, jei tikėtumėm viešai prieinama informacija, užsiėmė (ir užsiima iki šiol) menine ir pramogine veikla: tapo paveikslus, pardavinėja drabužius ir konsultuoja aprangos stiliaus klausimais. Jau veikdama didžiausio MPK akcininko vardu A. Galbūt tokia veikla leidžia realizuoti savo meninius ir komercinius impulsus, tačiau kažin ar padeda sprendžiant strateginius stambaus pieno perdirbėjo valdymo klausimus.
Taip pat skaitykite: Pieno perdirbimo įmonė Baltijos šalyse
Finansinė padėtis ir iššūkiai
Pastaruosius trejus metus įmonės „Marijampolės pieno konservai“ finansiniai rezultatai nuosekliai prastėjo - 2021 m. bendrovė patyrė 1,15 mln. EUR grynojo nuostolio, 2022 m. - 1,92 mln. EUR, o 2023 m. grynasis nuostolis dar beveik padvigubėjo ir pasiekė 3,85 mln. EUR. Įmonės pardavimo pajamos 2023 m., palyginti su 2022 m. taip pat krito kone dvigubai - nuo 151,40 mln. EUR iki 82,16 mln. EUR.
Veiklos apimčių mažinimas toliau tirpdė pardavimo apimtis, tačiau įmonės EBITDA (veiklos pelnas be palūkanų, mokesčių, nuvertėjimo ir amortizacijos) per pusmetį viršijo 1,5 mln. eurų, o grynasis pelnas per tą patį laikotarpį sudarė 4 tūkst. eurų. Veiklos dieta ir rizikos valdymo sprendimai lėmė, kad kondensuoto pieno ir pieno miltelių gamyboje besispecializuojanti bendrovė šiemet dalį produkcijos gamina kontraktų pagrindu, kuomet gamybai reikalingų žaliavų įsigijimą iš dalies finansuoja produkcijos užsakovai, o įmonė gamina tik tiksliai kontraktuose fiksuotus produktų kiekius.
Nepaisant to, 2024 metais, preliminariais duomenimis, įmonė gavo 1,1 mln. eurų pelno iki mokesčių (2023 metais patyrė 4,314 mln. eurų nuostolį), o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 3,1 mln. eurų.
Praėjusią savaitę bendrovė po trejų metų nuostolingos veiklos pranešė pirmąjį šių metų pusmetį stabilizavusi verslą ir pagaliau uždirbusi nedidelį pelną. Siekdama suvaldyti krytį, MPK sąmoningai atsisakė investicijų plėtrai, susitelkdama ties mažesnės apimties ir mažesnės rizikos užsakymų įgyvendinimu.
MPK veiklos sąnaudos per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo iki 2,9 mln. eurų. Per laikotarpį įmonė kreditoriams sumokėjo beveik 492 tūkst. eurų palūkanų. Prognozuojama, kad pelningi bus ir visi šie metai.
2022 metais, nepaisant išaugusių energijos bei paslaugų kainų, pasaulio rinkose susiklostė labai palanki padėtis MPK gaminamai produkcijai. Pavyzdžiui, lieso pieno miltelių kaina 2022 metų pirmoje pusėje, palyginti su 2021 metais buvo išaugusi beveik 60 procentų ir siekė 4200 eurų už toną (tiesa, būtina pažymėti , žaliavinio pieno kaina didėjo panašiu tempu). Operatyviai reaguodama į pokyčius, įmonė sparčiai gerino veiklos rezultatus ir per tris 2022 metų ketvirčius jau buvo uždirbusi 0,8 mln. eurų pelno. Tuo pat metu UAB „Karpis“ ėmėsi karštligiškų veiksmų siekdama pakeisti MPK vadovybę. Chaotiški pagrindinio akcininko veiksmai tapo signalu veikti pagrindiniam MPK kreditoriui - Šiaulių bankui, - kuris nusirašė 3,27 mln. eurų iš MPK sąskaitų. Panašiai reagavo ir dalis pieno tiekėjų bei partnerių, kurie buvo nutraukę arba sustabdę bendradarbiavimą su bendrove. Galop, metus MPK baigė nuostolingai. Nors tuokart „Karpiui“ pakeisti MPK vadovų nepavyko, įmonei teko išgyventi sudėtingą derybų maratoną. Su dalimi kreditorių pavyko sutarti ir užšaldyti skolų grąžinimą. Tačiau su kitais susiklosčiusią situaciją teko spręsti teisinėmis priemonėmis ir teismuose ieškoti sutarimo, kol ir su jais MPK vadovybės pastangų ir derybų dėka pavyko susiderėti dėl skolų išdėstymo. Tai lėmė, kad turėdama labai ribotus apyvartinio kapitalo resursus įmonė suvaldė finansinę turbulenciją ir užtikrino veiklos tęstinumą bei tęsė atsiskaitymą su kreditoriais.
„Mums tai buvo labai sudėtingas laikas, tačiau aš suprantu kreditorių, kuriems MPK tuo metu buvo skolinga 24,5 mln. eurų ir partnerių veiksmus - matydami, kad įmonės veiklą siekiama radikaliai keisti, jie siekė minimizuoti riziką. Ko nesuprantu - kodėl pagrindinis akcininkas, kuris viešojoje erdvėje dažnai svaidosi kaltinimais, kad MPK valdoma blogai, mėgino keisti įmonės vadovus būtent tuo metu, kai ji pradėjo dirbti pelningai“, - sako H.Karpavičius. Kad tai buvo nelogiškas ir žalingas sprendimas, patvirtino ir įmonės užsakyta ekspertizė. Analitikai konstatavo, kad jeigu iš MPK apyvartinio kapitalo nebūtų išimta ši suma, MPK būtų papildomai uždirbusi apie 2 mln. eurų pelno 2023 metų pabaigoje. Atitinkamai, tokia pat suma būtų sukaupta (įvertinus paskolų grąžinimą ir palūkanas). Kad ir kaip būtų, įmonė pergyveno itin sudėtingus 2023 metus, išlygino žiojinčią finansų duobę ir, priimdama nepopuliarius sprendimus, stabilizavo veiklą.
Teisiniai ginčai ir paveldėjimo klausimai
Užsitęsusios teisminės batalijos dėl UAB „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) savininko verslininko Raimondo Karpavičiaus palikimo priartėjo prie reikšmingo finišo. Į ginčo sudėtį patenka ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ valdytojo UAB „Karpis“ akcijos. R. Karpavičiui priklausė 100 proc. UAB “Karpis” akcijų, o pastaroji įmonė valdo 90 proc. Vilniaus apygardos teismas lapkričio 13 d. apeliacine tvarka baigė nagrinėti ginčą dėl Raimondo Karpavičiaus palikimo, kam turi atitekti 2019 m. mirusio verslininko turtas. Teismo sprendimas dėl bylos baigties bus paskelbtas 2024 m. gruodžio 12 dieną. Nors apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos ir tampa privalomai vykdytinu dokumentu, t. y. bylos šalys, priklausomai nuo bylos baigties, turės galimybę pretenduoti į paveldėjimo teisės liudijimų gavimą, kas leistų registruoti save UAB „Karpis“ akcininkais.
Klaipėdos apygardos teismas kovo 10 dieną atnaujino Adronės Karpavičienės ieškinio Aistei Karpavičienei ir kitam viešai neįvarijamam atsakovui nagrinėjimą. Ji patvirtino, kad byla susijusi su ginču dėl dalies R. Karpavičiaus valdytos įmonės „Rarkarpis“ Tenerifėje akcijų - BNS 2023 metais rašė, kad Audronė Karpavičienė prašo pripažinti, jog 0,5 mln. vertės akcijos priklauso jai.
Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį teisėtu paskelbė testamentą, kuriuo buvęs bendrovės „Karpis“ savininkas, 2019 metais miręs Raimondas Karpavičius visą savo turtą paliko antrai žmonai Aistei Karpavičienei ir broliui Henrikui Karpavičiui. Nutartis įsiteisėjo iš karto, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Po šio teismo sprendimo R. Karpavičiaus sūnus Rokas Karpis nebegali pretenduoti į milijoninį verslininko turtą. R. Karpis, nesutikęs su tėvo valia ir ginčijęs testamentą prašydamas jį pripažinti negaliojančiu, 2020 metais pateikė ieškinį teismui. Šiuo metu teismuose vis dar vyksta ginčai dėl MPK valdymo - R. Karpio iniciatyva paskirtai „Karpio“ vadovei Astai Daminaitei siekiant pakeisti įmonės valdybą bei vadovą, Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį leido jos generaliniam direktoriui H. Karpavičiui bylinėtis dėl šio sprendimo. H. Karpavičius ir įmonės valdybos pirmininkė Aušra Mockuvienė ginčija „Karpio” sprendimą pakeisti nuostolingai dirbančios MPK valdybos narius.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ vasarį skelbė, jog su nusikaltimais dėl didelio kokaino kiekio pervežimo siejami R. Karpis ir Virginijus Labutis susiję su „Karpio“ valdybos pakeitimais. Anot publikacijos, R. Karpis 2022 metais per teismą pasiekė, kad jo dėdė H. Karpavičius būtų nušalintas nuo „Karpio“ valdymo, o vėliau R. Karpio siūlymu teismas įmonės administratoriumi paskyrė advokatą Egidijų Langį, kuris nušalino bendrovės valdybą ir suformavo naują - dvi iš trijų pozicijų joje atiteko su V. Labučiu susijusiems asmenims. „Siena“ skelbė, kad į valdybą paskirtas buvęs V. Labučio verslo partneris verslininkas Nerijus Kilmanas ir A. Daminaitė, anksčiau vadovavusi V. Labučio bendrovėms „Revivalis“ ir „Sofvila“. A. Daminaitė „Sienai“ teigė, kad V. Labutis yra jos brolis, o prokuroras Antanas Stepučinskas „Sienai“ patvirtino, kad R. Karpis V. Labutį yra įvardijęs kaip savo draugą.
Klaipėdos apygardos teismas vasario 13 dieną patvirtino bendrovių taikos sutartį, pagal kurią jos atsisakė skundų teismuose bei nereikalauja atlyginimo už bylinėjimosi išlaidas. Taikos sutartimi įmonės susitarė, kad prašomą informaciją „Karpiui“ MPK suteiks per 5 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos - iki šių metų liepos 5 dienos. Teismas taip pat panaikino Šiaulių apygardos ir Marijampolės apylinkės teismų sprendimus dėl tokios informacijos teikimo. 2024 metų birželį Marijampolės apylinkės teismas buvo įpareigojęs MPK informaciją „Karpiui“ suteikti per 14 dienų. Be to, už šio sprendimo nevykdymą teismas MPK skyrė 150 eurų baudą už kiekvieną dieną, taip pat nurodė sumokėti „Karpiui“ 7,8 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Šią nutartį Klaipėdos apygardos teismas vasario 13 dieną panaikino. „Karpis“ siekė gauti visų nuo 2019 metų rugpjūčio sudarytų MPK sandorių ar kitokių susitarimų, susijusių su teisinių, konsultavimo paslaugų ir kitų, tiesiogiai nesusijusių su pagrindine jos veikla, kopijas. „Atsakovės (MPK - BNS) prašymas (neteikti duomenų - BNS) pateiktas siekiant ne tariamai apginti savo teises, o piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, turint vienintelį tikslą - paneigti teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą bei kuo ilgiau neteikti ieškovei („Karpiui“ - BNS) prašomos informacijos“, - Šiaulių teismo nutartyje teigė „Karpis“. Tuo metu MPK siekė dokumentų kopijų teikimo „Karpiui“ terminą pratęsti bent 6-iems mėnesiams. „Numatytų pateikti dokumentų kopijų ir informacijos per 14 darbo dienų terminą pateikimas nėra objektyviai įmanomas, nėra ekonomiškas ar proporcingas“, - teismui teigė MPK.
Investicijos ir plėtra
„Vilvi Group“ valdoma Vilkyškių pieninė trečiadienį paskelbė už neįvardijamą sumą vasarį įsigijusi reikalavimo teisę į MPK ir jos valdomos Lukšių pieninės nepadengtus įsipareigojimus Šiaulių bankui.
„Marijampolės pieno konservai“ generalinis direktorius Henrikas Karpavičius sako, kad bendraujama su vienu rimtu investuotoju iš Lenkijos: „Jiems reikia kiekio - per metus mažiausiai 100 mln. vienetų indelių (kondensuoto pieno - BNS). Dabar įmonė per mėnesį gamina nuo 3 iki 3,5 mln.“ Lenkijos perdirbėjo pavadinimo jis nemini, tik patikina, kad šis per mėnesį perdirba tiek pieno, kiek visos Lietuvos pieno perdirbimo įmonės kartu sudėjus, turi rinką Pietryčių Azijoje ir jam reikalingas didelis kiekis. H.Karpavičiaus teigimu, investuotojui nebūtų parduodama 100 proc. įmonės akcijų.
tags: #marijampolės #pieno #konservai #istorija #ir #veikla