Marijampolės maitinimo įstaigos: nuo dienos pietų iki gurmaniškų atradimų
Marijampolė - miestas, kuriame galima rasti įvairių maitinimo įstaigų, siūlančių platų patiekalų pasirinkimą kiekvienam skoniui ir poreikiams. Nuo tradicinių lietuviškų patiekalų iki pasaulio virtuvių įkvėptų naujovių - kiekvienas lankytojas gali atrasti kažką sau. Šiame straipsnyje apžvelgsime Marijampolės restoranų ir kavinių situaciją, populiarias maitinimo įstaigas bei naujausias tendencijas.
Restoranų ir kavinių situacija Marijampolėje
Pastaruoju metu restoranams ir kavinėms išsilaikyti tapo sudėtingiau. Nežinia, kas kaltas: ar pandemija, privertusi prisiminti naminių kotletukų ir barščių sriubos gaminimo ypatumus, ar šoktelėjusios patiekalų kainos valgyklose ir kavinėse, bet jų atstovai sako, kad dabar išsilaikyti kur kas sunkiau nei anksčiau. Be to, kai kuriems restoranams ir kavinėms sunkiau rasti darbuotojų, nes šių dažniausiai netenkina atlyginimai (žmonės nori ne tik dirbti, bet ir užsidirbti).
Keičiasi ne tik darbuotojai, bet ir pačių maitinimo įmonių savininkai arba nuomininkai. Anot A. Leskovo, klubas „Tonas“ taip pat veikia, lankytojų yra ir veiklos rezultatai geri. Veikia ir „Miami Wok & sushi“ Gedimino gatvėje, ir kavinukė Marijampolės autobusų stotyje.
A. Leskovas įvardijo, kam Marijampolėje priklauso daugiausia maitinimo įmonių. Tai įmonių grupė „Mantinga“, Ž. Buzo įmonės, taip pat ir jis pats, A. Leskovas, vien Marijampolėje turintis keturias įmones. Marijampolietė Vaida Radauskienė vadovauja taip pat keturioms maitinimo vietoms Sūduvos sostinėje. Būtent jos įmonė „Torino Lounge“ lapkričio pabaigoje ketina startuoti naujoje vietoje - Marijampolės savivaldybės administracijos pastate esančiose patalpose, iš kurių prieš kurį laiką išėjo A. Leskovas.
Praėjusios savaitės ketvirtadienį Vilniuje buvo surengtas restoranų ir kavinių darbuotojų protestas prie Vyriausybės siekiant mažesnio PVM (per COVID-19 buvo 9 proc., o nuo šių metų pradžios - 21 proc. PVM). Tokios akcijos tądien vyko ir Estijoje bei Latvijoje, stengiantis atkreipti dėmesį į smulkiojo verslo situaciją: kad restoranai išsilaikytų, patiekalai turėtų būti kone perpus brangesni nei dabar.
Taip pat skaitykite: „Mantingos“ kepinių įvairovė
Populiarūs restoranai Marijampolėje
Marijampolė gali nustebinti net išrankiausius gurmanus. „Tablein gido“ (Lietuvos restoranų vadovo) apžvalgoje apie išskirtinius restoranus Marijampolėje rašoma, kad „nuo išpuoselėtų skonių, kurių geografija siekia tolimiausius pasaulio kraštus, iki savo inovatyvia koncepcija išgarsėjusios picos; nuo stilingų erdvių, iki jaukius namus menančių gurmaniško susitikimo vietų - Marijampolės restoranų scena gali nustebinti net pačius išrankiausius“.
Restobaras „Kampas“
Pačioje Marijampolės širdyje įsikūręs restobaras „Kampas“ - tai išskirtinė vieta, kurioje dera kulinarinė įvairovė, šiuolaikiška grilio virtuvė ir jauki atmosfera. Šis pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai - tai simbolinis miesto kampas, kuriame susitinka ne tik žmonės, bet ir idėjos, kultūros bei skoniai. Tai erdvė, kviečianti sustoti, pasimėgauti ir sugrįžti.
Meniu kurtas siekiant patenkinti įvairiausius skonius - nuo tradicinių lietuviškų patiekalų iki pasaulio virtuvės įkvėptų naujovių. Čia rasite šviežiai ant grilio ruoštus patiekalus, kurie pabrėžia natūralių ingredientų skonį. Subalansuotas ir nuolat atnaujinamas meniu tinka tiek mėsos mėgėjams, tiek vegetarams, tiek skubantiems svečiams.
Restobaro interjeras - modernus, tačiau išlaikantis jaukumo pojūtį. Vasaros sezono metu svečiai kviečiami mėgautis maistu lauko terasoje, o šaltuoju laikotarpiu - jaukioje salėje su šilta, svetinga atmosfera.
Gide rašoma, kad „restobaro virtuvėje naudojami tik geriausi ingredientai, kurie, siekiant pagerinti natūralų skonį, vietoje pagardinami, marinuojami bei kepami ant atviros liepsnos“.
Taip pat skaitykite: Skonio variacijos: obuolių pyragas
„9 metrai skonio“
„9 metrai skonio“ - kruopščiai kurtas šeimos verslas. Viskas prasidėjo nuo paprasto pašto sunkvežimio, virtusio profesionalia 9 metrų ilgio virtuve ant ratų, kiekvieną dieną marijampoliečiams gaminusia neapolietiškas picas, pastas bei burgerius. Dabar naujame gastrobare siūlomas maistas, pritaikytas šeimos poreikiams.
„Picos baras“
„Picos baras“ - tai picerija, savo inovatyvia koncepcija garsėjanti ne tik Marijampolėje, bet ir visoje Lietuvoje. Išskirtinis restoranėlis orientuojasi į savo sveikata besirūpinančius klientus, todėl picos kepamos tik iš rinktinių miltų, taip pat pirmenybė teikiama lietuviškiems, mažuose ūkiuose pagamintiems ar užaugintiems produktams. Norite gaminių be glitimo? Iš spelta miltų? Norite picos su uogomis, varške ar skilandžiu?
Kitos maitinimo įstaigos
Taip pat gidas pateikia informaciją apie dėmesio vertas vieteles, kur galima skaniai pavalgyti: „Namų restoranas“, svečius priimantis svetingai tarsi į savo namus, o restorano savininką galite sutikti virtuvės šefo amplua, besisukiojantį tarp staliukų bei gaminantį kokteilį ar kavą.
Vaida sakė, kad kol kas jos vadovaujamose kavinėse maistas yra pigiausias.
"Mantinga" indėlis į Marijampolės maitinimo sektorių
"Mantinga" yra viena didžiausių įmonių grupių, kuri reikšmingai prisideda prie Marijampolės maitinimo sektoriaus. Ši įmonių grupė valdo didelį skaičių maitinimo įstaigų mieste, taip pat užsiima maisto produktų gamyba ir tiekimu. "Mantinga" produkcija yra populiari ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuojama į daugelį pasaulio šalių.
Taip pat skaitykite: Sluoksniuotos tešlos patiekalai su "Mantinga"
"Mantinga" produkcija ir eksportas
"Mantinga Group" produkciją eksportuoja į 40 šalių. Visoje grupėje dirba daugiau nei 1,8 tūkst. žmonių. Įmonė nuolat plečia savo asortimentą ir siūlo naujus produktus, atitinkančius įvairių vartotojų poreikius. Vienas populiariausių "Mantinga" gaminių yra prancūziškas batonas su česnakiniu įdaru, kuris eksportuojamas į daugelį šalių, įskaitant Lenkiją, Latviją, Suomiją, JAV, Švediją ir net Japoniją.
Prancūziško batono fenomenas
Prancūziškas batonas yra vienas TOP „Mantinga“ gaminių. Nors jis mėgstamas visame pasaulyje, ypač be jo negali prancūzai. Kaip kilo jo gaminimo idėja ir kodėl jo pritrūkti prancūzams prilygsta tragedijai? „Praktiškai viskas valgoma su prancūzišku batonu - sūriai, salotos, net antrieji patiekalai. Atėjus į restoraną visada atnešama vandens ir šviežios duonos, ją suvalgius nesikuklinama paprašyti dar. Ja ne tik užkandama, bet ir išdažomas likęs padažas lėkštėje, taip parodant, kad buvo skanu iki paskutinio kąsnio. Nors toks elgesys nelabai atitinka etiketą, vis dėlto prancūzams tai yra leistinas nusikaltimas, tad dažnai tai yra įprastas vaizdas geruose ir prabangiuose restoranuose“, - pasakoja E. Svarbiausia taisyklė - prancūziškas batonas turi būti šviežias. „Jei nusiperkama per daug prancūziško batono, jo prancūzai dažniausiai neišmeta, o užšaldo - kad visada turėtų duonos, jei užsuktų netikėti svečiai. Neturėti namuose duonos prilygsta tragedijai, tad net susiruošus į svečius namų šeimininkai gali paprašyti atsinešti duonos, jei kartais jie pamiršo nusipirkti ar nusipirko nepakankamai, nes be jos nevyks ir šventinė vakarienė“, - sako E.
Pasak jos, prancūziškas batonas su česnakiniu įdaru sulaukė pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse: šis gaminys sėkmingai eksportuojamas į Lenkiją, Latviją, Suomiją, JAV, Švediją ir net Japoniją. Vien pernai prancūziško batono eksportas augo beveik 33 proc., o bendras eksporto kiekis sudarė beveik 23 mln.
Duonos vartojimo tendencijos
Kasmet Europos gyventojai suvartoja virš 30 mln. kg duonos ir jos gaminių. Šių kepinių vartojimas yra gana stabilus - kiekis kinta nežymiai, tačiau keičiasi kepinių skoniai ir maistinės savybės. „Žmogus su maistu kiekvieną dieną turi gauti įvairių maistinių medžiagų - nei vienas maisto produktas jų visų neturi, todėl reikia vartoti kuo įvairesnį maistą. Pagrindinių dienos valgymų - pusryčių, pietų ir vakarienės - metu ketvirtadalį lėkštės turėtų užimti pilno grūdo produktai. Duona būtų tinkamas pasirinkimas šiai lėkštės daliai užpildyti, tačiau vis dėlto per dieną nereikėtų viršyti vienos standartinio dydžio duonos riekės“, - pasakoja G.
Dėl šios priežasties duoną tenka rinktis atsakingai - įvertinti ne tik patinkantį skonį, bet ir teikiamą maistinę vertę. „100 gramų duonos turėtų būti ne daugiau kaip 7 g riebalų ir 5 g cukraus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į skaidulinių medžiagų kiekį - kuo jų daugiau, tuo duona yra vertingesnė mūsų žarnynui bei imuninei sistemai, ilgiau teikia sotumo jausmą. Dėl šios priežasties suaugusiam žmogui rekomenduojama per parą su maistu gauti bent 25-35 g skaidulinių medžiagų.
Nors portalo „Statistica“ duomenimis, duonos populiarumas po truputį mažėja - 2021 m. Europoje suvartota 7 proc. mažiau duonos nei prieš dešimtmetį - duona išlieka vienu pagrindinių kasdienio vartojimo maisto produktų. „Keičiasi ne duonos vartojimas, o jos kepalo dydis bei pasirinkimas. Pavyzdžiui, jei anksčiau būdavo įprasta kepti didelius, kelis kilogramus sveriančius duonos kepalus, šiuo metu pirkėjams siūlomos gerokai mažesnės pakuotės po 300-400 g. Tam įtakos turėjo pasikeitę vartojimo įpročiai - gyventojai kur kas dažniau apsiperka, todėl nebeliko būtinybės apsirūpinti duona ilgesniam laikui.
Kokia duona sveikesnė ir vertingesnė mitybai - nėra vienareikšmio atsakymo. Tai priklauso ir nuo duonos sudėties - riebalų, cukrų, druskos bei skaidulinių medžiagų kiekio, teigia dietistė G. „Tarp vartotojų yra įsitikinimas, kad juoda duona yra sveikesnė ir vertingesnė mūsų mitybai nei kitų rūšių duona, bet taip užtikrintai teigti negalime - dabar yra atsiradę daug duonos rūšių, kurios irgi gali būti naudingos mitybai. Gamintojai, kepdami tiek šviesią, tiek tamsią duoną, įdeda įvairių priedų, tokių kaip daržovės, sėklos, grūdai, sėlenos, taip pat naudoja dalį pilno grūdo miltų. Pasak R. Puzinienės, Lietuvos gyventojai noriai išbando naujus duonos gaminius - su speltų miltais, daržovių ar vaisių gabaliukais, taip pat kitų šalių virtuvių receptus. „Pastebime, kad vartotojai yra labiau linkę skaityti maisto produktų etiketes ir rinktis kuo natūralesniais ingredientais, skoniu bei spalva pasižyminčius duonos gaminius. Vartotojai tampa ne tik išrankesni, bet ir labiau reiklūs duonos kokybei - itin aktualūs tampa rankų darbo duonos gaminiai, pasižymintys patrauklia išvaizda ir sudėtimi. Senosios duonos kepimo tradicijos puikiai dera ir su moderniomis technologijomis - pavyzdžiui, iki 36 val. „Mažai kas žino, kad miltai duonai iki šiol gali būti malami akmens girnomis - tokio, vadinamo šaltojo, malimo miltuose išlieka daugiau organizmui reikalingų mikroelementų bei ląstelienos“, - sako R.
tags: #mantinga #dienos #pietus