Lyčių Įtaka Kiaulienos Kokybei
Kiaulininkystė Lietuvoje turi senas ir gilias tradicijas, o kiauliena pagal suvartojimo kiekį užima antrą vietą tiek respublikoje, tiek pasaulyje. Didėjant kokybiškos kiaulienos paklausai pasaulinėje mėsos rinkoje, būtina vykdyti kiaulių selekciją ne tik pagal augimo spartą, pašarų sąnaudas, raumeningumą, bet ir pagal mėsos kokybę. Straipsnyje nagrinėjama lyčių įtaka kiaulienos kokybei, remiantis įvairių šaltinių duomenimis ir tyrimais.
Kiaulininkystės Tradicijos ir Selekcijos Svarba
Lietuvoje kiaulininkystė turi senas ir gilias tradicijas. 2008 m. pradžioje Lietuvoje buvo laikoma 923,2 tūkst. kiaulių, o didžiausios jų grupės yra sukoncentruotos stambiuose kompleksuose ir veislynuose. Bendroje mėsos gamyboje kiauliena sudaro per 50 proc. Per paskutiniuosius ketverius metus šios mėsos suvartojimas išaugo nuo 25,4 iki 39,0 kg vienam gyventojui per metus. 2007 m. Lietuvoje pagaminta mėsos buvo 252,3 tūkst. tonų, iš jos jautienos, veršienos - 65 tūkst. tonų, kiaulienos - 114,2 tūkst. tonų, avienos - 0,8 tūkst. tonų, paukštienos - 72,2 tūkst. tonų. Siekiant įvertinti auginamas populiacijas, nustatyti jų efektyvumą ir konkurencingumą, vykdomas veislininkystės darbas.
Šalyje yra sukurtas aukštos gamybos koncentracijos ir specializacijos kiaulininkystės kompleksų tinklas, kuris prisitaiko prie naujų ūkininkavimo sąlygų. Lietuvoje turimi 33 pramoniniai įvairaus pajėgumo kiaulių kompleksai, iš jų visu pajėgumu ar dalinai mėsos gamybą vykdo 22. Didžioji dalis stambių kompleksų atliko rekonstrukciją, modernizavo technologijas, vykdo rentabilią kiaulienos gamybą. Pramoninė gamybos technologija kelia naujus, griežtesnius reikalavimus kiaulių produktyvumo ir veislinėms ypatybėms. Aukštas kiaulių produktyvumas, geros penėjimosi ir mėsinių savybės, neriebios kiaulienos paklausa - tai pagrindiniai reikalavimai šiuolaikinei kiaulininkystei.
Kiaulių veislininkystės darbą šalyje vykdo 49 kiaulių veislynai, kuriuose laikoma apie 6000 paršavedžių. Svarbiausias veislyno uždavinys - gerinti savo bandos produktyviąsias savybes, išauginti ir platinti aukštos veislinės vertės grynaveislius kiaulių prieauglį. Kiaulių veisimas šalyje vykdomas piramidės principu. Svarbu tinkamai pritaikyti selekcijos ir genetikos pasiekimus. Kiaulininkystėje selekcijos procesas labiau nukreiptas į heterozės efekto panaudojimą. Pagrindiniais kiaulių gerinimo būdais išlieka kryžminimas bei linijų selekcija. Elitiniuose veislynuose yra išvedamos vertingos linijos, kurios dauginamos reprodukciniuose ūkiuose, o iš jų patenka į pramoninius, kur plėtojama komercinė kiaulininkystė ir auginami hibridai mėsai.
Mėsos Kokybės Samprata ir Veiksniai
Paklausi rinkoje yra mėsa, pasižyminti geromis juslinėmis, skoninėmis, technologinėmis bei kulinarinėmis savybėmis. Daugelyje Europos šalių mėsos rinka perpildyta, ieškoma įvairių būdų jos kokybei bei konkurencingumui padidinti. Didėjant kiaulių raumeningumui, didėja ir jų jautrumas stresams. Jautrios stresams kiaulės yra mėsingesnės, mažesnio vislumo, lepios ir reiklios aplinkos sąlygoms, blogiau auga ir penisi, mėsos bei lašinių kokybė prastesnė nei atsparių.
Taip pat skaitykite: Aukščio įtaka klimatui
Kokybę įvertus iš lotyniško žodžio "qualitas" reiškia aprūpinimas. Visai kitokią reikšmę kokybė įgauna kalbant apie produktą - tai yra kokybiškas arba tai yra kokybė. Taip apibūdinamas kokybiškas produktas, arba kokybiškas gaminys, o jei mėsa - kokybiška mėsa. Vartotojai pageidauja ne riebios, o liesesnės mėsos.
Šiuo metu iškilo per liesos kiaulienos problema. Prieš 30 metų žmonės turėjo visai kitokį supratimą apie mėsos kokybę. Jiems geriausios kokybės buvo riebi kiauliena. Lašiniai kainuodavo brangiausiai. Riebalai yra didelė kulinarinė reikmė.
Mėsos kokybė priklauso nuo atskirų faktorių, kurie kartu apibrėžia mėsos kokybę. Bendri norimos vertės mėsos požymiai ir ypatybės yra:
- Mėsos kokybė įtakoja tolesnio mėsos perdirbimo produktų sudėtį, savybes, maistinę vertę.
- Sensoriniai faktoriai tai neabejotinai svarbiausi nustatant maistinę vertę.
- Mėsos maistinė vertė priklauso nuo maistinės vertės faktorių.
- Būtinos nepriekaištingos mėsos higieninės savybės, kad jos neįtakotų žalingai žmonių sveikatingumui. Mėsa turi būti ne tik švari, bet ir negali sukelti ligų.
- Higieniniams faktoriams priklauso pH vertė, vandeningumas ir redokso potencialas.
Skirtingi rodikliai yra glaudžiai susiję. Kaip mėsos vandens surišimas nusako jos tinkamumą technoliginiam perdirbimui ir apibūdina mėsos maistinę vertę; riebalų kiekis - technologines, juslines savybes bei produkto maisinę vertę. Mėsos kokybė taip pat apibūdina vandens ir baltymų, riebalų ir baltymų santykį.
Veiksniai, Darantys Įtaką Kiaulienos Kokybei
Įvairūs veiksniai daro įtaką kiaulių mėsos kokybei, įskaitant veislę, pašarus, laikymo sąlygas ir lytį.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie šviesą ir kiaušinių gamybą
- Veislė: skirtingų veislių kiaulės pasižymi skirtingomis mėsos savybėmis. Pavyzdžiui, Lietuvos baltosios kiaulės yra vislios ir gerai prisitaikiusios prie vietinių sąlygų, tačiau jų mėsos savybės yra prastesnės nei kitų veislių. Landrasų veislės kiaulės yra populiarios Vakarų Europoje ir pasižymi geromis penėjimosi savybėmis.
- Pašarai: pašarų sudėtis turi didelę įtaką mėsos kokybei. Šėrimu galima reguliuoti kiaulienos riebalų ir mėsos sudėtį. Norint, kad kiaulienos riebaluose sudarytų 40% sočiųjų riebalų rūgščių koncentracija, užtenka racionuose kukurūzus, avižas ir kt. Nepalankiai mėsos ir lašinių kokybę veikiančius pašarus pakeisti miežiais, rugiais arba kviečiais.
- Laikymo sąlygos: laikymo sąlygos, tokios kaip temperatūra, drėgmė ir ventiliacija, gali turėti įtakos mėsos kokybei.
- Lytis: lytis taip pat gali turėti įtakos mėsos kokybei. Kiaulaičių mėsoje sočiųjų rūgščių koncentracija būna didesnė negu kastratų. Kuiliukai kastratai labiau linkę į nutukimą, todėl jiems šėrimo rėžimas (energija ir maisto medžiagų kiekiai) turi būti parenkamas specialiai.
Kiaulienos Fizinės Savybės
Kiaulienos fizinės savybės, tokios kaip spalvingumas, švelnumas, vandens rišlumas, virimo nuostoliai ir riebumas, yra svarbūs kokybės rodikliai.
- Spalvingumas: mėsos spalva priklauso nuo skirtingų poveikių ir aplinkybių. Skirtingų gyvulių rūšių skiriasi mėsos spalva, atitinkamai skiriasi vartotojo lūkestis, kiauliena negali būti per blyški. Šviežią mėsą negali būti pilkos spalvos, ar kitokių spalvinių nukrypimų.
- Švelnumas: šėrimas mėsos konsistencijai (švelnumui) didelės įtakos neturi. Šiam rodikliui didžiausios įtakos turi amžius (pvz., senų paršavedžių mėsa), taip pat skerdimo ir mėsos brandinimo klaidos.
- Vandens rišlumas: vandens talpumas yra mažas, susidaro dideli vandens nuostoliai, mėsa minkšta, blyški.
- Virimo nuostoliai: greitos anaerobinės glikolizės pasekmė - mėsos pH ir sujungtojo vandens kiekio sumažėjimas. Čia šėrimas beveik neturi įtakos.
- Riebumas: riebalų kiekiui ir jų konsistencijai įtakos gali turėti mėsos tankio ir nuvirimo kiekiai. Tarpraumeninių riebalų kiekis nėra sąlygotas genetiškai. Tačiau didesnė riebalų koncentracija racione gali jį padidinti ir tada sumažėja liesos mėsos dalis skerdienoje. Laikoma, kad mėsos tankis optimalus, jeigu tarpraumeninių riebalų kiekis svyruoja nuo 2 iki 2,4%. Kiaulienos riebaluose turėtų būti mažiausiai 40% sočiųjų riebalų rūgščių.
Lyčių Įtaka Kiaulienos Kokybei
Lytis turi įtakos kiaulienos kokybei. Kiaulaičių mėsoje sočiųjų riebalų rūgščių koncentracija būna didesnė negu kastratų. Kuiliukai kastratai labiau linkę į nutukimą, todėl jiems šėrimo rėžimas (energija ir maisto medžiagų kiekiai) turi būti parenkamas specialiai.
Lietuvos Kiaulių Veislės
Lietuvoje auginamos įvairios kiaulių veislės, kurių kiekviena pasižymi tam tikromis savybėmis. Pagrindinės veislės yra Lietuvos baltosios, Didžiosios baltosios, Landrasų ir Jorkšyro veislės.
- Lietuvos baltosios: Šios veislės formavimasis prasidėjo po I pasaulinio karo, į Lietuvą įvežus didžiąsias, vidutines, baltąsias, edelšteines ir kitas veislines kiaules, taip masiškai pradėjus gerinti vietines kiaules. Kaip savarankiška mėsinio - bekoninio tipo veislė, Lietuvos baltosios patvirtintos tik 1967 m. balandžio 29 d. Tai visli (10 - 12 paršelių), stiprios konstitucijos, pieninga (50 - 60 kg), nelabai jautri stresams, tinkama kiaulininkystės įmonėms ir gerai prisitaikiusi prie vietinių sąlygų kiaulių veislė. Jų mėsos savybės yra prastesnės.
- Didžiosios baltosios: Kiaulės įvežtos iš Vokietijos, stambesnės ir raumeningesnės 52 - 54 proc. Veislė įvesta Anglijoje, į Lietuvą įvežta iš Airijos. Vislumas - 10-12 paršelių. Lietuvoje Didžiosios baltosios sudaro apie 18 proc. visų laikomų veislinių kiaulių.
- Landrasai: Vietinės Jutlandijos pusiasalio ilgaausės kiaulės buvo kryžminamos su Anglijos Didžiosiomis baltosiomis, mišrūnai kergiami tarpusavyje. Ilgą laiką selekcionuojamos kiaulės gerai prisitaikė prie įvairių kraštų auginimo sąlygų. Taip atsirado Švedijos, Vokietijos, Danijos, Suomijos, Belgijos, Norvegijos landrasai. Tai tipiškos bekoninės - mėsinės kiaulės, gali būti naudojamos kaip tėvinė arba motininė veislė.
- Jorkšyrai: Jorkšyro veislės kiaulės pasižymi geromis reprodukcinėmis savybėmis ir aukšta skerdenos kokybe. Švedijos jorkšyro veislė įvesta Švedijoje atliekant vietinių kiaulių selekciją ir jas mišrinant su Anglijos jorkšyrais.
Taip pat skaitykite: Receptai su kiaušinių baltymais
tags: #lyties #įtaka #kiaulienos #kokybei