Lietuviškos Duonos Reitingai: Kaip Išsirinkti Geriausią?
Duona - vienas svarbiausių produktų lietuvių kultūroje ir kulinarinėje tradicijoje. Daugelis šalies gyventojų neįsivaizduoja savo kasdienės mitybos be šio gaminio. Lietuvoje duoną gamina apie 250 gamintojų, todėl galima rasti įvairiausių rūšių duonos, tenkinančių kiekvieno skonį. Tačiau kaip išsirinkti pačią geriausią ir naudingiausią duoną? Šiame straipsnyje apžvelgsime lietuviškos duonos reitingus, atsižvelgdami į sudėtį, maistinę vertę ir gamybos ypatumus.
Duonos Istorija ir Tradicijos Lietuvoje
Duona buvo kepama jau daugiau kaip prieš 15 tūkst. metų. Lietuvoje ruginė duona iki XX amžiaus vidurio buvo pagrindinis gyventojų valgis - vienas žmogus per dieną suvalgydavo iki 1,5 kg duonos. Duona nuo seno užėmė svarbią vietą lietuvių gyvenime - ji simbolizavo namų darną ir šeimos vienybę. Vasario 5-ąją minint Šv. Agotos, arba Duonos dieną, verta prisiminti duonos valgymo tradicijas ir jų reikšmę mūsų protėviams.
Šiuo metu Lietuvoje paplitusi tamsi ruginė, ruginė ir kvietinė bei kvietinė balta duona. Tamsesnė duona gaminama su raugu, naudojant pieno rūgšties bakterijas. Mitybiniu ir fiziologiniu požiūriu ji vertinama labiausiai.
Šiuolaikinės Duonos Vartojimo Tendencijos
Nors duonos vaidmuo lietuvių namuose tapo praktiškesnis, ji išlieka neatsiejama mitybos dalimi. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai pastebi, kad daugelis gyventojų duonos gaminių skyriaus parduotuvėse neaplenkia, o šalia tradicinių lietuviškų skonių ieško ir naujovių. Per mėnesį pirkėjai vidutiniškai įsigyja 1600-1800 tonų duonos.
Pirkėjai Lietuvoje noriai išbando naujoves - skirtingų grūdų ir sėklų duoną, jos gaminius su daržovėmis ar vaisiais. Šiandien ryški sveikesnių pasirinkimų tendencija - gyventojai vis dažniau pirmenybę teikia pilno grūdo gaminiams, renkasi speltos miltų duoną, kepinius be glitimo, taip pat šviežią meistrų iškeptą duoną.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti autentišką lietuvišką mėsos sriubą?
Šalies vartotojai yra atviri ir kitų tautų duonos kepimo bei valgymo tradicijoms. Lietuvoje jau įprasta savo kasdienį ar šventinį racioną paįvairinti itališka čiabata, prancūziška bagete, Artimųjų Rytų pita ar lavašu.
Kaip Išsirinkti Sveiką Duoną?
Mitybos specialistai pataria rinktis neapdorotų grūdų duoną, kadangi joje daugiau mineralinių ir kitų biologiškai naudingų medžiagų, ląstelienos. Smulkiai maltuose kvietiniuose miltuose šių medžiagų yra net 4 kartus mažiau. Be to, baltų miltų duona turi daugiau krakmolo. Taigi naudingiau valgyti viso grūdo ar rupių miltų duoną.
„Duonos spalva su jos mitybine verte nėra susijusi. Spalva priklauso nuo salyklo, kuris gaunamas kepinant sudaigintus ir išdžiovintus miežių arba rugių grūdų miltus, kmynus ir kitus komponentus, kiekio. Kuo jo daugiau, tuo duona tamsesnė. Anot pašnekovės, jei gaminio pavadinime yra nurodyta, kad duona ruginė, sudėtyje turi būti nurodytas ruginių miltų procentas. Jų turėtų būti ne mažiau kaip 90 proc. Jei duonos pavadinime neįvardinta grūdų rūšis, skirtingų miltų santykio nurodyti nebūtina, tačiau ingredientai turi būti išvardinti mažėjimo tvarka.
Renkantis duoną, patariama atkreipti dėmesį į jos išvaizdą. Kepalas turi būti nedeformuotas, reikia patikrinti, ar nepažeista pakuotė. Taip pat verta peržiūrėti etiketėje nurodytą informaciją. Duonos minkštimas turi būti iškepęs, nelipti prie peilio pjaunant, duonos paviršius turi būti be įtrūkimų, blizgus, neapdegęs.
Paprasti Būdai Patikrinti, Ar Duona Sveika
Mitybos specialistė Vaida Kurpienė dalijasi paprastu patarimu: suspaudus duoną, ji neturėtų susispausti į mažą blyną. Jeigu pavyksta tai padaryti, vadinasi, toks produktas suteiks labai mažą sotumo jausmą, labai greitai pasisavins, o jūs greitai išalksite.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės lietuviškų salotų interpretacijos
Taip pat atkreipkite dėmesį į duonoje esantį cukraus kiekį ir pabandykite atsilaužus gabaliuką juodos duonos palaikyti jį burnoje. Jei duonos skonis labiau primena pyragą, vadinasi, joje yra per daug cukraus. Būtinai skaitykite etiketes ir skaičiuokite, kurioje vietoje iš visų sudėtinių dalių įrašytas cukrus. Kuo jis toliau, tuo geriau.
Miltų Rūšis ir Priedai
KTU Juslinės analizės mokslo laboratorijos vedėja Aldona Mieželienė pamini, kad tradicinei duonai įvairiais santykiais naudojami ruginiai ir kvietiniai miltai. Rupaus malimo miltuose pašalinama mažiau luobelių, lukštelių, todėl tokie miltai ir iš jų gaminami kepiniai yra naudingesni mūsų sveikatai. Analogiškai yra ir su kvietiniais miltais - juo mažiau lukštelių pašalinama, tuo maistiniu požiūriu produktas vertingesnis.
V. Kurpienė akcentuoja, kad sveikesnė ta duona, kuri pagaminta iš pilno grūdo miltų. Tokia duona, lyginant su kitomis duonomis, suteikia 2-3 kartus didesnį sotumo jausmą, nors suvartojama tiek pat kilokalorijų.
Nors daugelis mano, kad sveikesnės duonos su įvairiais priedais, V. Kurpienė nepataria rinktis produktų su sėklomis. Kai sėklos pakaitinamos, jų nauda dingsta, o kilokalorijų kiekis išauga. Taigi geriau rinktis duoną be sėklų. Jeigu kepate duoną namuose, vietoj sėklų pabrinkinkite grūdų ir įmaišykite jų į tešlą - grūdai suteiks traškumo, bet kilokalorijų suvartosite mažiau.
Taip pat populiarėja bemielė duona - tokia, kokia būdavo kepama anksčiau. Tokia duona ilgiau galioja, suteikia ilgesnį sotumo jausmą, o mielės produktą išpurina, jis atrodo gražiau, tačiau suteikia trumpesnį sotumo jausmą.
Taip pat skaitykite: Receptai ir technologija: lietuviška duona
Akrilamidas Duonoje
Europos komisijos sprendimu trejus metus buvo vykdoma kancerogeninį poveikį turinčios medžiagos - akrilamido - kiekio kontrolė kai kuriuose maisto produktuose. Akrilamidas laikomas nuodinga chemine medžiaga, kurios didelis kiekis gali pažeisti centrinę bei periferinę nervų sistemą, sukelti vėžį, paveldimas ligas. Jis susidaro kepant aukštesnėje kaip 120 laipsnių Celcijaus laipsnių temperatūroje, reaguojant asparaginui ir redukuojantiems cukrums, o visų šių medžiagų yra grūduose.
Daugiausiai akrilamido susidaro duonos plutoje. Jo kiekis priklauso nuo temperatūros, kepimo trukmės ir redukuojančių cukrų kiekio grūduose. Tačiau šiandien technologiniai procesai nuolat keičiasi, jie gerėja, duona iškepama per trumpesnį laiką, nespėja pasidengti stambia pluta. Šiaip ar taip duonoje akrilamidų iš tirtų produktų buvo rasta mažiausiai.
Duonos Laikymas
Specialistai pataria atsikratyti įpročio apipjaustyti supelijusias duonos vietas, o likusią dalį valgyti. Kad duona ilgiau išsilaikytų, patartina ją pirkti neraikytą. Laikyti duonos gaminius reikia sausoje, vėsioje vietoje - duoninėje ar spintelėje, geriau maišelyje, kuris kas dvi dienas turi būti keičiamas. Jei laikoma duona supelijo, duoninę ar spintelę reikia išplauti acto skiediniu. Taip pat duoną galima laikyti ir šaldytuve.
Lietuviškos Duonos Gamintojai
Lietuvoje yra daug duonos gamintojų, siūlančių įvairių rūšių duoną. Štai keletas iš jų:
- Vilniaus duona: Lietuvos duonos rinkos lyderiai ir didžiausia kepykla Baltijos šalyse. Kepa daugiau kaip 60 pavadinimų duonos gaminių ir eksportuoja juos į įvairias šalis.
- Mantinga: Viena didžiausių ir moderniausių duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių įmonių Baltijos šalyse. Eksportuoja produkciją į beveik 40 pasaulio šalių.
- Lietuvos kepėjas: Šviežių ir šaldytų duonos bei pyrago gaminių tiekėjas, įkūręs modernią gamyklą Kaune.
- Biržų duona: Viena seniausių lietuviško kapitalo duonos kepyklų, įkurta 1953 metais Biržuose.
- Klaipėdos duona: Gamina duonos, pyrago, konditerijos gaminius ir vaflius.
- Baltasis pyragas, UAB: Viena iš nedaugelio šalies kepyklų, kuri gamina duoną pagal senovines receptūras ir technologijas.
- Garliavos duona: Kepa duoną ir pyragus su natūraliais raugais, naudodami senolių ir laikmečio patikrintus receptus.
Duonų Reitingas
Reitinguojant duonas, galima remtis tokia balų sistema:
- -3 balai už per daug cukraus (>5 g/100 g produkto)
- -2 balai už per mažai skaidulų (<5 g)
- -1 balas už tuos priedus, be kurių tradicinė duona apsieina: esteriai, kviečių glitimas, konservantai, lieso pieno milteliai, papildomai pridėtas kviečių glitimas.
Mitybos konsultantė doc. dr. Sandrija Čapkauskienė išskyrė porą potencialiai organizmui kenksmingų priedų:
- Kalcio stearoil-2-laktatą (E482): dirbtinį emulsiklį, stabilizatorių ir miltų apdorojimo medžiagą, gaminamą iš pieno rūgšties. Neigiamas poveikis nežinomas - vienuose šaltiniuose neutralus, kitur - laikomas pavojingu sveikatai.
- Konservantą E282 (kalcio propionatą): dirbtinį konservantą, medžiagą, naudojamą trijų šeimų pelėsiams neutralizuoti. Kai kurie tyrimai parodė, kad propionatas sukelia galvos skausmus.
Plikyta Duona
UAB „Klaipėdos duona“ vyr. technologė Renata Baltramonaitienė papasakojo, kaip gaminama plikyta duona: „Plikytos duonos kepimo procesas yra ilgas ir sudėtingas. Tešla duonai kepti pradedama ruošti iš vakaro, dalis visų tešlai maišyti skirtų miltų plikoma garu ar verdančiu vandeniu, mišinys paliekamas, kad apsaltų ir išrūgtų. Kai plikinys gerai išrūgsta, maišoma tešla, vėl rauginama, tada dalijama į kepalėlius, kildinama ir kepama. Teisingai užplikytas ir gerai išraugintas plikinys suteikia duonai ypatingą saldžiarūgštį skonį. Duona ilgiau išlieka šviežia, nesausa.“
tags: #lietuviškos #duonos #reitingai