Lietuviškos Duonos Įvairovė: Tradicijos, Rūšys ir Šiuolaikinės Tendencijos
Duona - vienas svarbiausių maisto produktų Lietuvoje, turintis gilias tradicijas ir užimantis ypatingą vietą kiekvieno lietuvio racione. Apie duonelę dainuotos dainos ir kurtos patarlės. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias duonos rūšis, jų gamybos ypatumus ir populiarumą Lietuvoje, atsižvelgdami į tradicijas ir šiuolaikines tendencijas.
Duonos reikšmė ir tradicijos Lietuvoje
Duona Lietuvos kaime iki XX a. vidurio buvo pagrindinis valgis, nors nuo XIX a. vidurio greta jos plito ir bulvių valgiai. Baudžiavos laikais valstiečiai ją kepdavo iš nevėtytų grūdų miltų (bėralo), todėl vadino bėraline. Grynų rugių duona kepta tik šventėms. Panaikinus baudžiavą bėralinė duona iš valstiečių buities išnyko.
Lietuvių liaudies kalboje bei dainose žodis duona vartojamas ir viso maisto prasme. Svarbi duonos reikšmė atsispindėjo ir papročiuose: suformavus pirmąjį kepalą, prieš šaunant į krosnį jo paviršiuje ranka įspaudžiamas kryželis, jis peržegnojamas, iškeptas valgomas paskutinis. Duona naudota vestuvių, rugiapjūtės, pirmojo gyvulių išginimo apeigose, jos gabalėlis dėtas į statomo namo pirmojo vainiko kertę. Duona branginta ir gerbta: netyčia nukritusį gabalėlį reikėjo pakelti, pabučiuoti, tai yra atsiprašyti, ir suvalgyti.
Duonos Gamybos Principai
Duona kepama iš tešlos, kuri maišoma iš miltų, druskos ir vandens. Kartais dar dedama salyklo, kmynų, cukraus, pieno, išrūgų ar kitų priedų. Tešla dažniausiai rauginama duonos raugu arba keliama mielėmis. Iš neraugintos tešlos kepama švediškoji traškioji duona, maca, paplotėliai.
Tešlai rūgstant, mielių fermentai skaido cukrų į anglies dioksidą ir alkoholį. Miltų baltymai, sudarantys tešlos glitimą, sulaiko anglies dioksidą ir kelia tešlą. Išrauginta ruginė ir kvietinė tešla minkoma, daromi kepalai arba dedama į formas. Kepama krosnyse ant metalinių plokščių ar tinklinio konvejerio. Ruginė duona kepama 230-280 °C, kvietinė duona 200-240 °C temperatūroje. Iškepusi duona yra 40-47 % drėgnio.
Taip pat skaitykite: Lietuviškų sriubų receptai ir istorija
Duonos sudėtis ir maistinė vertė
Ruginėje ir kvietinėje duonoje yra 5-8 % baltymų, 40-50 % organizmo lengvai pasisavinamų angliavandenių, mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio, geležies, kalio druskų), vitaminų (B1, B2, PP). Duonos energinė vertė 8,3-9,2 kJ/g. Žmogus kasdien vidutiniškai suvalgo 150-500 g duonos (Lietuvoje apie 300 g). Duona kepama pramoniniu būdu kepyklose, rečiau namie.
Duonos Įvairovė ir Klasifikacija
Šiandien prekybos centruose galime rasti daugybę įvairiausių duonos gaminių, todėl tampa vis svarbiau žinoti, kaip pasirinkti tinkamą ir sveikatai palankią duoną. Prekybos centrų lentynose apstu pačių įvairiausių duonų - tai ir kvietinės arba ruginės, šviesios ar tamsios, su ar be skirtingų priedų, skirtos specialiai skrudinimui ar sumuštiniams, o kur dar batonai ir bandelės… Galop, duonos skirstomos ir pagal formas bei tai, pjaustytos jos ar ne.
Svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius aspektus:
- Grūdai, naudojami gamybai.
- Kas, be grūdų, įeina į sudėtį.
- Kaip išgaunamas produkto purumas.
Anksčiau populiarus duonos skirstymas į šviesią ir tamsią tikrai nebegalioja. Kur kas svarbiau atsižvelgti į kitus dalykus: duonos sudėtyje esančius miltus, skaidulinių medžiagų, cukraus ir baltymų kiekį. Tai rodikliai, kurie padės nustatyti kokybę ir maistinę vertę. Žinoma, renkantis duoną svarbi ne tik maistinė vertė, bet ir skonis.
Kaip Pasirinkti Sveikesnę Duoną?
Taigi kai duonos pasiūla prekybos centruose tokia plati, kaip pasirinkti tinkamai? Pasak specialistės, pirmiausia perkant duoną reikia nuspręsti, kokios duonos norite - ieškote skanesnio ar sveikesnio pasirinkimo. Tendencija byloja, kad dažniausiai aktualesnis yra sveikos duonos pasirinkimas. Norint pasirinkti sveikesnę duoną, svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus:
Taip pat skaitykite: Lukšių duonos istorija
Pirmas Žingsnis - Miltai
Pasak S. Šoblinskienės, norint pasirinkti sveikesnę duoną, pirmiausia reiktų atkreipti dėmesį į tai, kas parašyta gaminio sudėtį žyminčioje etiketėje. „Išsiaiškinkite, iš kokių miltų pagaminta duona. Verčiau rinktis pilnagrūdžių miltų, kitaip vadinamų viso grūdo miltais, duoną - tokia būna ir kvietinė, ir ruginė. Viso grūdo miltai laikomi sveikesniais, mat gaminami sumalant visas grūdo dalis. Šių miltų sandaroje apstu sveikatai naudingų skaidulų, vitaminų, kitų biologiškai aktyvių junginių“, - paaiškina specialistė.
Miltai yra gaminami iš kviečių grūdų, turinčių tris maistinių medžiagų dalis: sėlenas (išorinis sluoksnis), gemalą (vidinė dalis) ir endospermą (tarp jų esanti krakmolinga dalis). Pilno grūdo miltai perdirbami taip, kad visos šios trys dalys išliktų. Todėl juose daugiau vitaminų B6 ir E, magnio, cinko, folio rūgšties ir chromo. Be to, renkantis pilno grūdo kvietinę duoną, padidinsite ir suvartojamų maistinių skaidulų kiekį.
Antras Žingsnis - Papildomi Ingredientai
Be to, pasak pašnekovės, svarbu atkreipti dėmesį ir į duonos sudėtyje randamus papildomus ingredientus. Didelę naudą žmogaus organizmui teikia skirtingos sėklos ar grūdai, pasitelkiami duonai praturtinti. Pavyzdžiui, saulėgrąžos, linų sėmenys, moliūgų ar sezamų sėklos, rugių, kviečių ar miežių grūdai ir kita. „Grūdai ir sėklos ne tik pagardina duonos skonį, bet ir savyje turi itin daug augalinės kilmės baltymų - svarbios žmogaus organizmo „statybinės“ medžiagos. Tokie baltymai sintetinami į amino rūgštis, kurios naudojamos raumenų audinių atstatymui, taip pat yra ypač svarbūs siekiant užtikrinti imuninės ir hormoninės sistemų veiklas. Aprūpinti organizmą augalinės kilmės baltymais ypač svarbu sportuojantiems žmonėms, taip pat paisantiems mitybos racioną ribojančių režimų - vegetarams, veganams“, - sako S. Šoblinskienė.
Trečias Žingsnis - Cukraus Kiekis
Galiausiai, pasak S. Šoblinskienės, svarbus ir duonoje esantis cukraus kiekis - jei cukraus sąmoningai vengiama, verčiau rinktis tokią, kurios sudėtyje cukraus mažiau arba visai mažai. „Iš esmės cukraus aptinkama kiekviename duonos gaminyje, taip yra dėl natūralios fermentacijos - duonos kepimui naudojami cukrų angliavandeniuose turintys miltai. Tačiau toks cukrus anaiptol nebūtinai yra kenksmingas, o ir jo kiekis gali būti skirtingas. Įtakos tam turi ne tik bendras ingredientų sąrašas, bet ir tai, įmaišyta pridėtinio cukraus ar ne. Smarkiai vengiant cukraus, geriausia rinktis duoną be pridėtinio cukraus, kas pažymima ant pakuotės. Vis dėlto kiekvienos duonos sudėtyje aiškiai nurodoma, kiek gramų cukraus yra 100 gramų duonos. Jei jo tėra iki 5 gramų, vadinasi, cukraus duonoje tikrai mažai“, - sako S. Šoblinskienė.
Specialus Ženklinimas
Vis dėlto, ekspertės teigimu, norint sutaupyti laiko ir išvengti abejonių, ar pasirinkta duona tikrai atitinka sudėties lūkesčius, pasirinktą duonos gaminį galima patikrinti ir paprasčiau - tiesiog atkreipti dėmesį, ar duonos pakuotė pažymėta specialiu ženklu. „Pasirinkti išties sveiką duoną padės populiarėjantis ženklinimas - žalia „Rakto skylutės“ etiketė. Tokia etiketė byloja, kad gaminyje yra ne daugiau nei 5 g/100 g cukraus, ne daugiau nei 1 g/100 g druskos, ne mažiau nei 5 g/100 g skaidulinių medžiagų ir ne daugiau nei 7 g/100 g riebalų. Dar viena būtina sąlyga etiketei gauti - nemažiau nei 30 proc. sausos gaminio masės privalo sudaryti visagrūdžiai produktai. Šiuo Sveikatos apsaugos ministerijos suteikiamu ženklu maisto produktai Lietuvoje žymimi nuo 2017 metų, etiketė reiškia, kad gaminys yra palankesnis sveikatai, mat jo sudėtis kruopščiai subalansuota, jame gausu naudingųjų medžiagų“, - paaiškina S. Šoblinskienė.
Taip pat skaitykite: Nuo grūdo iki stalo: bemielės duonos kelias
Duonos Rūšys Lietuvoje
Lietuvoje populiariausios duonos rūšys yra ruginė ir kvietinė. Anot V. Budrienės, populiariausiųjų sąraše rikiuojasi ne tik lietuviška juoda duona, bet ir prancūziškas batonas bei itališkos čiabatos. Lietuvoje tradicinė duona yra viso grūdo ruginė su raugu - taigi sveika. Tačiau tokią duoną mėgsta ne visi ir ji tinka ne prie visų patiekalų. Kvietinė duona gali būti visai balta - skani ir maloni, tačiau maistine prasme mažiau vertinga. Arba gali būti kvietinė, bet viso grūdo ar praturtinta sėklomis.
Tradicinė Ruginė Duona
Ruginės duonos tešla maišoma iš ruginių miltų ir vandens su mišriu raugu, kuriame yra mielių ir daug pieno rūgšties bakterijų, ir rauginama 1-3 h. Plikytos duonos plikinys daromas iš miltų, salyklo, kmynų ir karšto vandens. Tradiciškai Lietuvoje kepama tamsi, sodraus skonio ruginė duona, išsiskirianti lengvu kmynų aromatu bei subtiliu dominuojančių ruginių miltų rūgštumu. Šios duonos sudėtyje dominuoja ruginiai miltai. Jie paprastai būna tvirtesni ir kvapnesni nei kviečiai, tad kuo daugiau rugių naudojama, tuo duona bus tamsesnė ir sodresnė. Taip pat neatsiejama šios duonos dalis - salyklas, suteikiantis ne tik sodrų skonį, bet ir spalvą. Salyklas - tai miltai, gauti iš sudaigintų ir išdžiovintų grūdų. Populiariausia tamsi duona Lietuvoje - „Bočių“.
Kvietinė Duona
Kvietinė duona - viena lietuvių perkamiausių, tačiau ne visos kvietinės duonos vienodos. Įprasta šviesi duona gaminama iš sijotų kvietinių miltų, kurių gamybos eigoje pašalinamos sėlenos ir gemalai. Švelnaus ir universalaus skonio tradicinė kvietinė duona - nepamainomas gaminys ant kiekvieno stalo. Kvietinė duona dėl šviesios spalvos dažnai vadinama balta duona. Ji tinka prie įvairių patiekalų bei sumuštinių. Kvietinė duona gali būti ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Kvietinės duonos tešla keliama dažniausiai mielėmis.
Mėgstantiems minkštą ir purią duonos struktūrą, tačiau vertinantiems pridėtinę maistinę vertę, kvietinė duona su sėklomis galėtų būti geras pasirinkimas. Nors kvietiniuose gaminiuose esančios sėklos daro įtaką gaminio struktūrai, nes jos yra sunkesnės už miltus, tačiau gaminys vis tiek pakankamai iškyla ir išlieka minkštas bei purus. Be papildomų skaidulų, gerųjų riebalų, tokia duona turtinga ir baltymais - ši rūšis turi net 12 g baltymų šimte gramų.
Pilno Grūdo Duona
Ši duona yra gaminama iš rupaus malimo nevalytų (nerafinuotų) miltų. Šie miltai yra puikus B grupės vitaminų ir ląstelienos šaltinis. Taip pat ši duona tinka žmonėms, kurie serga diabetu, nes joje yra mažiau cukraus nei pilno kviečio duonoje.
Visų grūdo dalių kvietinė duona: Jeigu jos sudėtyje ieškosite visų grūdo dalių kvietinių miltų, gardžiuositės ne tik puria ir minkšta duona, bet ir papildysite organizmą naudingomis medžiagomis. Miltai yra gaminami iš kviečių grūdų, turinčių tris maistinių medžiagų dalis: sėlenas (išorinis sluoksnis), gemalą (vidinė dalis) ir endospermą (tarp jų esanti krakmolinga dalis). Pilno grūdo miltai perdirbami taip, kad visos šios trys dalys išliktų. Todėl juose daugiau vitaminų B6 ir E, magnio, cinko, folio rūgšties ir chromo. Be to, renkantis pilno grūdo kvietinę duoną, padidinsite ir suvartojamų maistinių skaidulų kiekį.
Visų grūdo dalių tamsi duona: Kaip ir kviečių atveju, gaminant visų grūdo dalių ruginius miltus sumalami visi sveiki grūdai - ir su sėlenomis, ir su grūdų gemalais. Visų grūdo dalių ruginė duona įvardijama kaip viena palankiausių sveikatai. Be to, 100 gramų šios duonos turi sąlyginai nedaug - 186 kalorijas. Visų grūdo dalių ruginė duona padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, joje yra daug tirpių skaidulų. Manoma, kad būtent dėl didelio tirpiųjų skaidulų kiekio ši duona padeda ilgam užtikrinti sotumo jausmą.
Duona su raugu ("Sourdough")
Raugas yra gaminamas tik iš miltų ir vandens. Natūraliai brandintas duonos raugas ir jo pagrindu kepama duona yra naudinga sveikatai: joje labai mažai riebalų, daug ląstelienos ir kitų naudingų medžiagų. Itin daug dėmesio sulaukia „sourdough“ duona, kurią sudaro vos trys ingredientai: miltai, vanduo ir druska. Nors raugo duonos kepimas populiariu užsiėmimu tapo gana neseniai, „sourdough“ duona egzistuoja jau tūkstančius metų. Tai seniausia istoriniuose šaltiniuose minima raugintos duonos rūšis, kuria mėgaujamasi daugelyje pasaulio kultūrų. Ši duona ypatinga tuo, kad vietoje įprastų komercinių mielių jai naudojamas raugas, sudarytas iš miltų ir vandens, kuriame susidaro laukinių mielių populiacija. Šiandien „sourdough“ ir kitos raugo duonos galima pasigaminti namuose arba nusipirkti kepyklose.
Raugo (angl. sourdough) kvietinė duona: Įdomu tai, kad nors kvietinė raugo duona gaminama iš tų pačių kvietinių miltų, fermentacijos procesas pagerina mineralinių medžiagų įsisavinimą. Mineralų įsisavinimą mūsų organizme riboja fito rūgšties junginiai. Tačiau natūralaus raugo duonoje esančios pieno rūgšties bakterijos sumažina duonos pH, tai padeda šiuos junginius skaidyti, o tuo pačiu - gerinti mineralų įsisavinimą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl „sourdough“ duona arba kitaip žinoma raugo duona, yra maistingesnė nei įprasta, nors kepama iš tų pačių miltų
Raugo (angl. sourdough) ruginė duona: Raugo fermentacijos procesas padeda išryškinti geriausias ruginių miltų savybes. Rugiai pasižymi subtiliu rūgštumu ir vaisiškumu, kuriems raugas padeda tik dar geriau atsiskleisti. Ruginių miltų minkštimas yra labai tankus, o fermentacijos procesas iš dalies jį sumažina, todėl duona tampa puresnė. Be to, tokia duona dar ir geriau virškinama, turi žemesnį glikeminį indeksą.
Anot gydytojos dietologės, dr. E. Gavelienės, raugo duoną galima priskirti prie sveikatai palankesnių kepinių. „Raugo duonoje gausu kalcio, kalio, magnio, folatų, niacino. Duona su raugu taip pat yra puikus antioksidantų šaltinis. Tyrimai rodo, kad antioksidantai, esantys raugo duonoje, gali prisidėti prie lėtinio uždegimo organizme mažinimo, o tai svarbu atitolinant senėjimą ar kitas lėtines ligas. Pasak jos, raugo duonoje esantys folatai svarbūs baltymų sintezei, ląstelių dauginimuisi ir, netgi, DNR sintezei. Kalis padeda ląstelėms funkcionuoti, reguliuoja širdies ritmą ir yra svarbus geram nervų bei raumenų sistemų darbui. Taip pat jis yra būtinas baltymų gamybai ir angliavandenių apykaitai. Reguliarus raugo duonos valgymas, lyginant su balta duona, taip pat gali padėti išlaikyti pastovesnį cukraus kiekį kraujyje. Raugo duonos glikeminis indeksas yra mažesnis, nei baltos duonos, o kuo mažesnis maisto produkto glikeminis indeksas - tuo lėčiau didėja gliukozės koncentracija kraujyje. Tai svarbu ne tik cukralige sergantiesiems, bet ir varginamiems nutukimo ar širdies ligų. Mažesnio glikeminio indekso produktai ilgesniam laikui užtikrina ir sotumo jausmą“.
Duona be mielių
Bemielę duoną renkasi vis daugiau žmonių. Ją kildina ne kepimo milteliai, o raugas. Tikras raugas gaminamas iš miltų ir vandens, be dirbtinių priedų. Tokia duona turi mažai riebalų, daug ląstelienos ir kitų naudingų medžiagų. Su mielėmis kepta duona netinka žmonėms linkusiems į grybelius ar turintiems tam tikrų kepenų ligų. Natūralus raugas lemia tai, kad duona yra mažiau puri, tankesnė, tačiau tuo pat metu ir sotesnė.
Duona su sėklomis
Sėklos yra puikus gerųjų riebalų šaltinis, kuris duonai suteikia ne tik papildomos maistinės vertės, bet ir praturtina skonį bei tankią ir sunkią ruginių kepinių tekstūrą. Didelis kiekis moliūgų, saulėgrąžų ir linų sėmenų duonai suteikia savitą riešutinį poskonį, taip pat puikią tekstūrą. Ši sėklų įvairovė lemia ir didesnį baltymų bei gerųjų riebalų kiekį. Beje, tuo pat metu tai reiškia, kad kalorijų ji taip pat turi daugiau nei kitos duonos rūšys.
Kvietinė sėklų duona: Mėgstantiems minkštą ir purią duonos struktūrą, tačiau vertinantiems pridėtinę maistinę vertę, kvietinė duona su sėklomis galėtų būti kompromisas. Nors kvietiniuose gaminiuose esančios sėklos daro įtaką gaminio struktūrai, nes jos yra sunkesnės už miltus, tačiau gaminys vis tiek pakankamai iškyla ir išlieka minkštas bei purus. Be papildomų skaidulų, gerųjų riebalų, tokia duona turtinga ir baltymais - ši rūšis turi net 12 g baltymų šimte gramų.
Kiti duonos gaminiai
Dalis nei vienos dienos negali įsivaizduoti be kvapnios, aromatingos juodos duonos riekelės. Pirkėjams, kuriems svarbiausia produkto sudėtis ir aktualu sveika duona, siūlome išbandyti dar maistingesnę, skaidulų gausią pilno grūdo duoną, juodą duone be mielių (su raugu) ir be cukraus, o taip pat - grikių duoną.
Batonai yra priskiriami prie baltos duonos gaminių, nors yra ir tamsesnės duonos batonų, taip pat ir batonų su priedais. Mūsų "Sostinės" batonas - ypač mėgiamas tarp pirkėjų. Nereikia nieko ypatinga - tik šviežio batono riekės, užteptos saldžios grietinėlės sviestu, ir užkandis jau tirpsta burnoje. Batonai puikiai tinka su dešra, sūriu - tradiciniams sumuštiniams ruošti.
Taip pat visi mėgstame bandeles. Ypač kai jos puikiai papildo mėgstamo mėsainio skonį. Kas gali atsispirti mėsainio bandelei - šviežiai, traškančiai, pašildytai? Įvairių skonių "Vilniaus duonos" mėsainių bandelės puikiai tinka mėgstamiems mėsainiams ruošti. "Vilniaus duonos" traškučiai - klasikų klasika. Tai ir lengvas užkandis prie įvairių patiekalų, ir vaikų mėgiamas traškus desertas. Puikiai tinka kelionėse arba kaip traškus užkandis prie kavos, arbatos.
Skrudinimo duona - minkšta, ilgai išliekanti šviežia moderni duona. Tai ypatingai gardi duona sumuštiniams. Sumuštinių duona ypač vertinama dėl traškumo, kurį įgauna lengvai paskrudinus skrudintuvu. Paskrudinta sumuštinių duona tiks visiems Jūsų mėgiamiems sumuštiniams gaminti.
Kaip Išlaikyti Duonos Šviežumą?
Norint, jog duona ilgiau išliktų šviežia, svarbu ją tinkamai laikyti. Rekomenduojama duoną laikyti tamsioje, sausoje, vėsioje vietoje. Pirmiausia turėtumėme vengti tiesioginių saulės spindulių. Tai - tobulos sąlygos pelėsiui ir mikrobams daugintis. Stengtis palaikyti kambario temperatūrą.
Nepatartina laikyti duonos šaldytuve, ji jame dažnai praranda savo skonį ir aromatą. Jeigu įsigiję didesnį duonos kepalą žinote, kad jo tikrai nespėsite suvalgyti - duonos riekeles geriausia užšaldyti. Tokiu būdu išvengsite švaistymo. Riekeles vėliau galėsite greitai pasišildyti orkaitėje ar skrudintuve.
Ką Daryti su Pastovėjusia Duona?
Senstelėjusią duoną taip pat galima atgaivinti. Vienas paprasčiausių būdų - kelias sekundes pašildyti jos riekeles mikrobangų krosnelėje. Tiesa, reikėtų nepamiršti šalia pastatyti talpos su vandeniu. Dar vienas būdas - šiek tiek pašlapintą ir į foliją įvyniotą duoną pašildyti orkaitėje. Pakaks vos keliolikos minučių ir duonos kepalas vėl taps minkštas.
Sumalkite: Padžiūvusi duona - puikiai tinka džiūvėsėliams, kuriuos naudoti galite ruošiant šnicelių, kotletų ar skrudintų daržovių patiekalus.
Gaminkite skrebučius: Dar vienas puikus metodas sunaudoti pastovėjusią duoną - pasigaminti duonos skrebučių, kuriais galėsite gardinti sriubas ar salotas. Turimą duoną tiesiog supjaustykite nedideliais kubeliais, apšlakstykite aliejumi ir iškepkite orkaitėje. Norėdami duonai suteikti dar daugiau skonio, pagardinkite ją česnaku arba česnakų milteliais.
Kepta duona: Jeigu ketinate duoną kepti keptuvėje, pasistenkite neapsemti jos aliejumi, kepimui pakanka ir nedidelio jo kiekio. O jei norite dar sveikesnio varianto - kepkite duoną orkaitėje. Sudėkite ją ant kepimo popieriaus ir apipurkškite (arba konditeriniu teptuku patepkite) nedideliu aliejaus kiekiu.
Geriausios Lietuviškos Duonos Apdovanojimai
Kauno technologijos universiteto Maisto institute apdovanoti gardžiausios, geriausios, tradiciškiausios ir gražiausios lietuviškos duonos kepėjai. Vertinimui pristatyti 24 geriausi duonos gaminiai.
Šviesios duonos grupėje geriausia pripažinta duona „Palanga močiučių“ (UAB „Klaipėdos duona“), gardžiausia - „Šventinė duona“ (UAB „Joniškio duona“), o gražiausia - „Kratono balta duona“ (UAB „Kratonas“).
Duonos su grūdų priedais grupėje geriausios ir gardžiausios duonos titulus „susišlavė“ UAB „Fazer Gardėsis“ Juoda duona su saulėgrąžomis. Gražiausia pripažinta UAB „Joniškio duona“ Penkių grūdų duona.
Juodos duonos grupėje geriausia ir patraukliausia pripažinta „Močiutės duona su ajerais“ (UAB „Vilniaus duona“). Gardžiausia juoda duona pripažinta „Proginė duona“ (UAB „Alytaus duona“).
Už lietuviškų tradicijų puoselėjimą diplomais apdovanota Juoda duona su saulėgrąžomis (UAB „Fazer Gardėsis“), duona „Palanga močiučių“ (UAB „Klaipėdos duona“) ir Daujėnų naminė duona (V. Stankevičienės individuali įmonė „Saimeta“).
Be duonos, kepamos pagal senąsias lietuvių duonos kepimo tradicijas, organizatorių ir vertintojų dėmesį patraukė ir originalios, savo vartotoją jau atradusios duonos rūšys bei jų pavadinimai.
Specialus prizas už originalią duonos sudėtį ir formą įteiktas UAB “Mantinga” už “Vaisių duoną”, o už patrauklų pavadinimą ir gerą kokybę apdovanota ir UAB “Kratonas” duona “Martukės gardžioji”. Duonos gaminių pavadinimo patrauklumo konkurse laimėjo juoda “Bočių duona”.
Duonos Vartojimo Patarimai
Duoną valgyti ryte, priešpiečiams ar pietums su tinkamais deriniais. Jei mėgstate ir turite laiko eksperimentuoti virtuvėje, šeimą galite pradžiuginti savo rankomis keptos duonos kepalėliu. Nuo seno duona užėmė svarbų vaidmenį lietuvių gyvenime: pradedant įvairiais papročiais apipintomis duonos kepimo tradicijomis ir baigiant nuoširdžia pagarba net mažiausiai duonos kriaukšlelei. Jei mėgstate ir turite laiko eksperimentuoti virtuvėje, šeimą galite pradžiuginti savo rankomis keptos duonos kepalėliu. O jei, kaip ir dauguma, tokios prabangos, laiko atžvilgiu, negalite sau leisti, „Lašų duona“ internetu - geriausias pasirinkimas. Duona - skanus, sotus ir maistingas produktas, o prieinamos skirtingos šios rūšys leidžia papildyti savo racioną kaskart vis kitokiu skoniu, taip ilgainiui atsirenkant vieną ar kelis mėgstamiausius.
Šiuolaikinės Tendencijos
20 a. antroje pusėje kaime imta vartoti ir pirktinę duoną, tradicinė duona kepta skardoje, viryklės orkaitėje. 21 a. pradžioje populiarėja įvairesnės duonos rūšys, atsižvelgiama į maistinę vertę ir sveikos mitybos principus. Dalis nei vienos dienos negali įsivaizduoti be kvapnios, aromatingos juodos duonos riekelės. Pirkėjams, kuriems svarbiausia produkto sudėtis ir aktualu sveika duona, siūlome išbandyti dar maistingesnę, skaidulų gausią pilno grūdo duoną, juodą duone be mielių (su raugu) ir be cukraus, o taip pat - grikių duoną.
tags: #lietuviška #duona #rūšys