Lėlio paukščio kiaušinis: kas tai?
Paukščių kiaušiniai - tai gamtos stebuklas, pasižymintis įvairumu ir pritaikymu prie aplinkos sąlygų. Lietuvoje peri daugiau nei 200 paukščių rūšių, kurių kiaušiniai skiriasi dydžiu, spalva ir rašto įmantrumu. Šiame straipsnyje aptarsime paukščių kiaušinių įvairovę, perėjimo ypatumus ir savisaugos strategijas.
Paukščių perėjimas Lietuvoje
Pasak muziejaus ornitologijos skyriaus vedėjo Sauliaus Rumbučio, Lietuvoje paukščiai peri visur: lizduose ant žemės ir po žeme, ant vandens ir sausumoje, medžiuose, krūmuose, net pastatuose. Lietuvoje krankliai, jūriniai ereliai, naminės pelėdos, egliniai kryžiasnapiai kai kurie dar peri, kai kurie - jau šildo jauniklius. Lizdus aptūpė ir kiti paukščiai. S. Rumbutis pastebi, kad laukiniai paukščiai deda įvairių spalvų, formų ir dydžių kiaušinius.
Kiaušinių spalvos ir raštai
Ypač margi, dėmėti (kad būtų nepastebimi) ant žemės perinčių vištinių paukščių kiaušiniai. "Medžių uoksuose, inkiluose ir urveliuose baltus ir ovalius kiaušinius deda pelėdos, geniai, tulžiai, - pasakoja S.Rumbutis.
Dėties dydis
Skirtingos rūšys deda skirtingą skaičių kiaušinių. Pavyzdžiui, grifai, gyvatėdžiai, alkos, narūnėliai - po vieną kiaušinį, gervės, karveliai, lėliai - po du, kirai, žuvėdros - po tris, žvirbliniai paukščiai dažniausiai deda 4-6 kiaušinius. Labai gausios žąsinių ir vištinių paukščių dėtys. Kurapkos lizde randama iki 24 kiaušinių. Dauguma paukščių kiaušinius deda anksti rytą, kas 24 valandos, tačiau kai kurie (kiviai, ereliai, grifai) deda kas 4-5 dienos.
Perėjimo trukmė
Pasak ornitologo, trumpiausiai vaikus peri geniai (didysis margasis genys kiaušinius šildo tik 10 dienų), daugumos žvirblinių paukščių jaunikliai ritasi po 12-14 dienų, vištinių - 17-28, o plėšriųjų paukščių jaunikliai iš kiaušinio prasikala po 30-50 dienų, audrapaukštiniai peri net 40-60 dienų. Ilgiausiai, apie 80 dienų, kiaušinius šildo kai kurie albatrosai ir kiviai.
Taip pat skaitykite: Išgyvenimo strategijos ir kiaušiniai
Lizdų slėpimas
Gamtoje sunku pamatyti, kaip atrodo perimi kiaušiniai, nes paukščiai slepia lizdus. Nereikėtų stengtis jų ieškoti, nes perintys sparnuočiai ypač jautrūs trikdymui. Geriau aplankykite zoologijos muziejuje įrengtą ekspoziciją, - kviečia ornitologas.
Paukščių kiaušinių įvairovė
Muziejaus antrame aukšte esančioje paukščių salėje eksponuojama per 680 kiaušinių, kažkada sudėtų 196 sparnuočių rūšių. Iš viso muziejus turi 989 paukščių dėtis su 3500 kiaušinių. Lietuvoje galima sutikti per 360 paukščių rūšių, iš jų apie 200 rūšių peri mūsų šalyje. Muziejuje galima pamatyti ir kitų pasaulio šalių sparnuočių kiaušinių.
Didžiausi ir mažiausi kiaušiniai
Pasak S.Rumbučio, didžiausius kiaušinius iš šiuo metu planetoje perinčių paukščių deda Afrikos stručiai. Jų padėtas kiaušinis sveria 1600 g, o mažiausius deda Amerikos žemyne gyvenantys kolibriai. Degtukų dėžutės dydžio kolibrių lizduose randami vos 0,6 g tesveriantys kiaušiniai. Kuo didesnis paukštis, tuo jis deda santykinai mažesnius kiaušinius. Kolibrio kiaušinis sudaro 25 proc. paukščiuko svorio, o afrikinio stručio - vos procentą. Lietuvoje didžiausi paukščiai - gulbės nebylės - deda 355 g svorio kiaušinius, o mažiausio paukščio - nykštuko - padėtas kiaušinis sveria 1,2 g. Rekordininkas tarp mūsų planetoje gyvenusių paukščių buvo Madagaskaro saloje perėjęs epiornis. Šis, apie 3 m aukščio ir apie 400 kg sveriantis, neskraidantis paukštis dėdavo apie 9 kg sveriančius kiaušinius. Manoma, kad šie paukščiai išnyko XVIII amžiuje.
Lietuvos nacionalinis kiaušinis
Lietuviai savo nacionaliniu kiaušiniu išrinko gervės (Grus grus) kiaušinį. Kartu su šalies ornitologais nacionalinio kiaušinio rinkimus organizavo vienas didžiausių šalyje prekybos ir laisvalaikio centras (PLC) „MEGA“. Velykų laikotarpiu vykusiuose rinkimuose iš viso balsavo beveik 2000 šalies gyventojų. Dauguma jų - 19 proc. nacionaliniu panoro rinkti gervės kiaušinį, antru ir trečiu liko atitinkamai po 11 proc. ir 8 proc. balsų surinkę lėlio (Caprimulgus europeus) ir juodakaklio naro (Gavia arctica) kiaušiniai.
PLC „MEGA“ vykusiuose rinkimuose Lietuvos nacionalinį kiaušinį gyventojai rinko iš šalies ornitologų pasiūlytų vertingiausių ir įdomiausių 32 Lietuvos paukščių rūšių kiaušinių. Jų ekspoziciją PLC „MEGA“ paskolino Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejus.
Taip pat skaitykite: Vartojimo aspektai: naminių paukščių mėsa
Pasak Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjo Sauliaus Rumbučio, gervės kiaušinis yra vienas didžiausių iš visų eksponuotųjų. Iš kitų jis išsiskiria savo spalvingumu. Pati rūšis - saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Prieš keletą metų gervės buvo beveik išnykusios, tačiau paskutiniaisiais metais jų sparčiai gausėja. Tikimės, kad ši nominacija dar labiau paskatins saugoti šiuos išskirtinius paukščius.
Gervės (Grus grus) apibūdinimas
Gervė (Grus grus) - aukščiausias iš visų Lietuvoje aptinkamų paukščių. Veisiasi šlapiuose miškuose, vandeningose žemapelkėse, aukštapelkių pakraš¬čiuose. Ankstyvą pavasarį deda 2 kiaušinius. Peri apie 30 d.
Paukščių lizdai: įvairovė ir pritaikymas
Kiekvieno perinčio paukščio biologinis tikslas yra aiškus - pratęsti giminę, neleisti išnykti rūšiai. Nemažai priklauso ir nuo lizdo kokybės, patvarumo, saugumo ir pan. Pačių primityviausių lizdų, o tiksliau, jų imitacijų, galima rasti ir mūsų miškuose bei paupiuose. Antai paslaptingo paukščio lelio lizdo net lizdu nepavadinsi. Tai tiesiog negili duobutė šapų ir spyglių sausame pušynėlyje ar šiaip miško retvietėje. Panašią „buveinę“ renkasi ir apuokas. Kiaušiniai sudėti tiesiog ant smėlio, tarp akmenėlių. Kai kurie paukščiai jokių lizdų nekrauna ir jų turėti negali. Antai imperatoriškieji pingvinai Antarktidoje savo vienintelį kiaušinį išperi laikydami ant letenų.
Lizdų tipai
Paukščių lizdai būna trejopi: uždari, pusiau uždari ir atviri. Iš uokso landos formos ir dydžio galima spręsti, koks paukštis čia peri. Daugiausia būna atvirų lizdų. Atviri lizdai taip pat gali turėti šiltą gūžtą; ir gali būti be paklotės.
Lizdų statybos meistrai
Lietuvoje pačius tobuliausius lizdus stato už zylę mažesnis labai kontrastingų spalvų guvus ir tvirtas paukščiukas remeza. Remezos lizdas - tobulas. Jį patinėlis pradeda sukti tvirtindamas prie liaunos, ore švytruojančios šakos. Apie šakelę sukdamas plaušus, snapu kaišiodamas pūkus ir augalų pluoštą, jis padaro savotiško veltinio kilpą, kuri vis pilnėja ir ilgainiui primena kabančią žieminę kumštinę pirštinę.
Taip pat skaitykite: Varnėnų augimo ciklas
Lizdinis parazitizmas
Reikia paminėti ir lizdinį parazitizmą - kai kurie paukščiai lizdų patys neperi, o kiaušinius deda kitiems paukščiams, tiems užkraudami rūpestį jų palikuonimis. Labai paplitęs paprastųjų gegučių parazitavimas.
Paukščių jauniklių savisaugos strategijos
Gamta, puoselėdama naujas rūšis, joms suteikia galimybes išlikti - visi paukščiai turi ne tik savo dėčių išsaugojimo strategiją, bet naudojasi ir jauniklių savisaugos instinktų kompleksu. Tiriantiems paukščius ar mėgstantiems juos stebėti nekelia nuostabos kiekvienos rūšies prisirišimas prie tam tikro biotopo - gyvenamosios aplinkos, būdingos tik šiai rūšiai.
Jauniklių tipai
Elementariai jaunikliai skirstomi į lizdatūpius (arba paukščiukinius) ir vedžiojamuosius (viščiukinius). Pirmieji išsirita neregintys, dažnai - visai pliki ar su retais pūkais, todėl augti gali tik šildomi ir maitinami tėvų. Jie labai pažeidžiami, todėl daugelio tokiu būdu besiveisiančių paukščių perėjimo trukmė trumpa - kad būtų lengviau ir greičiau kompensuoti netektis.
Jauniklių spalva ir raštai
Nuostabiausia vedžiojamųjų jauniklių savybė - pūkų, o vėliau - ir plunksninio apdaro spalva: ji marga, puikiai priderinta prie aplinkos. Prie aplinkos puikiai priderinti ančių, tilvikų, kirų, žuvėdrų, vištinių paukščių jauniklių apdarai.
tags: #lelio #paukščio #kiaušinis #kas #tai