Klaipėda: Ežeras pietų platumoje rytų ilgumoje
Įvadas
Klaipėda, įsikūrusi Baltijos jūros regione, pasižymi patogia geografine padėtimi. Šis uostamiestis yra svarbus Lietuvos transporto mazgas, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai. Miestas driekiasi išilgai Kuršių marių ir yra netoli didžiausių Baltijos jūros uostų, tokių kaip Kaliningradas ir Ryga. Klaipėda yra ne tik svarbus transporto centras, bet ir miestas, kuris pagal užsienio investicijas, gamybos augimo tempus ir kitus ekonominius rodiklius lenkia antrąjį pagal dydį Lietuvos miestą - Kauną.
Geografinė padėtis ir klimatas
Klaipėda yra linijinis miestas, besitęsiantis pietų-šiaurės kryptimi išilgai Kuršių marių. Miestas įsikūręs 55°43' šiaurės platumoje ir 21°07' rytų ilgumoje. Klaipėdos plotas - 98,35 kv. km: ilgis palei Kuršių marias siekia 15 km, o plotis - 2-3 km. Kaip ir visa Lietuva, Klaipėda priklauso vidutinei klimato juostai.
Transporto infrastruktūra
Klaipėda yra stambus šalies transporto mazgas, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai. Nuo statomos tarptautinės automagistralės "Via Baltica" Klaipėdą skiria 200 km. Už 28 km nuo Klaipėdos, Palangoje, yra įsikūręs keleivinis Palangos oro uostas. Klaipėdos uosto vartai atveria galimybę miestui tiesiogiai bendrauti su kitais Europos ir pasaulio uostais ir tuos kelius pratęsti per visą Lietuvą.
Ekosistemos ir saugomos teritorijos
Klaipėda yra ne tik uostamiestis, bet ir miestas, kuriame svarbus dėmesys skiriamas ekologijai. Miestas ir jo apylinkės turi saugomų teritorijų-ekosistemų, kurios teikia nuostabią gamtinę tarnystę žmonių rekreacijai. Siekiant išsaugoti tai, kas dar turima, t.y. sustabdyti urbanizacijos plėtrą bei jos neigiamą poveikį gamtai, Klaipėdos miesto ir jo apylinkių teritorijoms buvo suteikti draustinių statusai.
- Pajūrio (Karklės) regioninis parkas: Įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros objektus, o kartu sudaryti sąlygas pažintinio turizmo ir poilsiavimo plėtojimui, kontroliuojant parko rekreacinį ir gamybinį naudojimą. Parkas užima 3020 ha.
- Kalotės botaninis-zoologinis draustinis: Įsteigtas 1993 metais, norint išsaugoti Kukuliškių mišką bei retuosius augalus, esančius Lietuvos Raudonojoje knygoje. Draustinio plotas - 613 ha ir priklauso miestui.
- Klaipėdos kanalo hidrogeologinis draustinis: Užima 3981 ha. Draustinio ribose yra trečioji miesto vandenvietė, tiekianti geriamą vandenį pietinei Klaipėdos miesto pusei.
- Kuršių nerijos nacionalinis parkas: Įsteigtas 1991 metais. Klaipėdos miestui priklauso 860 ha (Smiltynės ruožas) teritorijos. Nacionalinio parko uždavinys yra išsaugoti Kuršių nerijos Didįjį kopagūbrį, jos senąsias parabolines kopas ties Juodkrante, pilkasias kopas Agilos-Naglio kopų ruože, pustomas Parnidžio kopas, užpustytus senuosius miško dirvožemius, pajūrio ir pamario palves, gamtinius Kupstynės kompleksus, apsauginį pajūrio kopagūbrį, savitą augmeniją, gyvūniją ir kultūros paveldo vertybes (etnografines žvejų sodybas, XIX a. pabaigos ir XX a.
- Smeltės botaninis draustinis: Įkurtas šalia Tarptautinės jūrų perkėlos ir užima 2.3 ha plotą. Draustiniu buvo paskelbtas 1988 metais, norint išsaugoti nykstančias augimvietes (trispalvio astro, pajūrinės narytžolės, pajūrinės pienažolės, druskinio vikšrio). Šie pajūriui būdingi augalai paplitę visame Smeltės pusiasalyje. Taip pat tik pajūryje beaptinkami drugiai smilčiasprindžiai, čia veisiasi nendrinės rupūžės, keletas rūšių vabzdžių. Paminėti augalų, gyvūnų rūšys įrašytos į Lietuvos Raudonąją Knygą.
Kuršių marios
Kuršių marios - Baltijos jūros pietrytinės dalies gėlavandenė lagūna, sudaranti tiesaus trikampio formos baseiną. Siaura 0.5 - 4.0 km pločio Kuršių nerija skiria marias nuo Baltijos jūros. Bendras Kuršių marių plotas siekia 1584 km2, kranto ilgis - 324.3 km, Lietuvai priklausančios kranto linijos ilgis apie 150 km. Klaipėdos miesto teritorijoje Kuršių marių pakrantė driekiasi apie 8 km. Dėl išvystytos pramonės, modernizuotos žemdirbystės ir augant komunaliniam ūkiui prie Kuršių marių taršos prisideda ir Lietuvos upė Nemunas. Neigiama žmogaus įtaka gamtai yra viena iš svarbiausių ekologinių problemų. Toksinių medžiagų užterštumas - svarbi socialinė problema. Pastebimas Kuršių mariose užterštumas naftos produktais. Naftos produktai pražūtingai veikia biotą, jie staigiai pažeidžia nusistovėjusią biocenozę. Klaipėdos sąsiauriu vyksta nenutrūkstama vandens masių cirkuliacija tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros. Kuršių mariose stebima vandens temperatūros ir chloringumo režimų sezoninė eiga, kurią sąlygoja upinių bei jūrinių vandenų prietaka, oro sąlygos ir kt.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti sūrį sūrio pyragui
Baltijos jūra
Baltijos jūra, kuri yra viena iš labiausiai izoliuotų ir apgėlintų pasaulio jūrų, gana jautri antropogeniniam poveikiui. Lietuvai priklauso apie 94 km Baltijos jūros pakrantės ruožas nuo Būtingės šiaurėje iki Nidos pietuose. Tame 94 kilometrų Baltijos jūros pakrantės ruože yra Nidos, Melnragės, Būtingės rekreacinės zonos. Baltijos jūra - jautri ekosistema.
Baltijos jūros ekosistemoje galima išskirti pelagialinius ir dugninius biotopus. Pelagialinės bendrijos - žuvys, zooplanktonas, fitoplanktonas (mikrodumblių bendrija, t.y., kas gyvena vandenyje). Baltijos jūroje prie Kuršių marių žiočių fitoplanktą sudaro gėlavandenės rūšys (Stephanodiscus hantzchii, Diatoma tenuis), bei apysūrės rūšys (pvz.: Skeletonema costatum). Atviroje Baltijos jūroje dominuoja jūrinės rūšys (pvz.: Peridiniella catenata). Dugninėse akmenuotose bendrijose galime rasti midijų (Mytilus edulis), vėžiagyvių (Balanus improvizus). Ant akmenų gyvena dumbliai (makrofitai). Baltijos jūroje randama 33 dugno faunos taksonominės grupės. Ilgalaikiai bentoso stebėjimai rodo skirtingas daugiametes tendencijas - giluminėje zonoje stebimas biomasių bei gausumų mažėjimas, o nuo maždaug 40 m ir mažesnio gylio - didėjimas. Didėjimas gali būti susijęs su Baltijos jūros eutrofikacijos procesais, o mažėjimas - su tarša. Didžiausia rūšine įvairove Baltijos jūroje išsiskiria P-PR Lietuvos ekonominės zonos dalis ir Š LEZ dalies rajonai kuriuose vyrauja midijos (Mytilus edulis). Skurdžiausia rūšinė sudėtis būdinga bentoso bendrijoms ties Būtinge, dampingo poveikio zonoje bei giluminėse stotyse.
Dampingas turi neigiamą poveikį dugno bendrijoms, nes ten sumažėjęs įeinančių į bendriją rūšių skaičius, mažesnis jų gausumas. Štai jūriniai ereliai buvo atsidūrę ties išnykimo riba dėl PCB ir DDT - nuodingų medžiagų, kenkiančių ir nedidelėmis dozėmis. Dėl teršalų nukentėjo ir Baltijos ruoniai. Ruonių nykimo priežastys - medžioklė, sutrikęs veisimasis. Nustatytos švino kadmio, vario, ir nikelio koncentracijos ešerio kepenyse, dreisenose, midijose, strimelėse, menkėse. Nukentėjo ir kitos gyvūnų rūšys, tarp jų laibasnapis narūnėlis, ūdros, nes maitinasi užterštomis žuvimis, o tai atsiliepia veisimuisi. Teršalai į Baltijos jūrą patenka su atmosferos krituliais, iš pramonės įmonių ir aplinkinių rajonų, atplukdomi upėmis.
Baltijos jūroje pakito dumblių juosta. Keičiantis dumblių juostai kinta ir gyvūnų gyvenimas. Rudadumblius ėmė stelbti raudondumbliai ir žaliadumbliai. Priežastis - trąšos. Azoto padidėjimas nepakenkė siūliniams dumbliams. Siūliniai dumbliai yra prastas prieglobstis jūros gyventojams. Rudenį šie dumbliai skęsta ir irdami sunaudoja daug deguonies. Taip pat sumažėja pačių dumblių gyvybinė erdvė. Saulės šviesa nebepasiekia tokio gylio, kaip anksčiau. Prie maišyto Baltijos vandens prisitaikyti gali ne visi gyvūnai ir augalai. Gali atsitikti taip, kad vandeniui susidrumstus ir negavus šviesos gali išnykti, kai kurie dumbliai. Iš to seka, kad ne tik teršalai, bet ir drumstumas, druskingumas turi įtakos Baltijos jūros egzistencijai.
Deguonies trūkumas Baltijos jūroje kartojasi vis dažniau dėl siauro Danų sąsiaurio ir didelio organinių medžiagų kiekio, kurios irdamos naudoja deguonį. Pastaraisiais metais Baltiją vis labiau teršia tanklaiviai ir paprasti laivai.
Taip pat skaitykite: Rudens paukščių išvykimas
Gamtos stichijos poveikis
Baltijos jūrai daro ne tik žmogus, bet ir pačios gamtos stichijos. Štai praėjusiais metais gruodžio mėnesį praūžęs uraganas „Anatolijus“ pridarė nuostolių ne tik Lietuvos gyventojams, jų ūkiui., bet ir Baltijos jūros krantams. Uragano metu susidarius didžiulei patvankai į jūros krantą, vandens lygis pakilo daugiau nei 1 metrą. Galingos bangos (apie 4 m aukščio) įnirtingai skalavo apsauginį kopagrūbį ir ypač stačius jūros krantus.
Rekreacija
Klaipėdos miesto ir jos saugomų teritorijų ekosistemos glaudžiai susijusios su žmogaus valia ir noru saugoti ar naikinti gamtos turtus, kurti ir puoselėti kraštotvarką ar beatodairiškai paminti gamtos vertybes. Klaipėdiečiai bei miesto svečiai turi puikią galimybę džiaugtis ir ilsėtis prie jūros, miške. Tačiau apmaudu, kad rekreacinė pajūrio zona nuo Melnragės iki Girulių būna prišiukšlinta įvairiomis maistinėmis, buitinėmis atliekomis. Būtina visais įmanomais būdais edukaciniais, įstatyminiais kovoti prieš nuostabiosios gamtos niokojimą. Melnragės Girulių kranto zona istoriškai buvo ir yra pagrindinė klaipėdiečių rekreacijos prie jūros vieta. Puikūs pliažai, didžiulė Girulių giria sudaro geras sąlygas saulės ir oro vonioms, maudymuisi, pasivaikščiojimams. Anksčiau išvardinti Klaipėdos miesto ir jos apylinkių draustiniai yra prieinami kiekvienam norinčiam žmogui. Šios vietovės puikiai tinka rekreacijai.
Taip pat skaitykite: Garantuotas biskvitas
tags: #ežeras #pietų #platumoje #rytų #ilgumoje