Pirmoji Pietų Amerikos šalis, tapusi nepriklausoma nuo Ispanijos
Pietų Amerika, trikampio formos žemynas, pasižymi išskirtiniais kraštovaizdžiais - nuo aukštų Andų kalnų vakaruose iki tankių atogrąžų miškų šiaurės rytuose ir atvirų lygumų pietuose. Šis žemynas, turtingas gamtos išteklių ir derlingos žemės, ilgą laiką buvo kolonizuotas Ispanijos ir Portugalijos, o vietiniai gyventojai, Amerikos indėnai, patyrė didelę įtaką ir kultūros sunaikinimą. Tačiau nepriklausomybės troškimas paskatino išsivadavimo judėjimus, kurie galiausiai nuvedė prie naujų valstybių susikūrimo. Aptarkime, kuri šalis pirmoji išsivadavo iš Ispanijos kolonijinės priespaudos ir kokie veiksniai tam turėjo įtakos.
Ispanijos kolonijinė imperija Pietų Amerikoje
XIX amžiaus pradžioje Ispanija valdė didžiąją dalį Centrinės ir Pietų Amerikos, taip pat Vest Indijos žemes. Šios teritorijos buvo padalytos į keturias vicekaralystes: Naująją Ispaniją, Naująją Granadą, Peru ir Rio de la Plata. Portugalijai priklausė Brazilija, o Prancūzijai - Haičio sala Vest Indijoje.
Ispanijos kolonijose visuomenės padėtis priklausė nuo odos spalvos. Aukščiausią padėtį užėmė atvykėliai iš Pirėnų pusiasalio, o žemesnėje padėtyje buvo kreolai - ispanų palikuonys, gimę Lotynų Amerikoje. Didelę gyventojų dalį sudarė metisai (baltųjų ir indėnų palikuonys) bei mulatai (baltųjų ir juodaodžių palikuonys). Žemiausią visuomenės sluoksnį sudarė indėnai ir juodaodžiai vergai.
Haičio nepriklausomybės karas
Pirmasis išsivadavimo judėjimas Lotynų Amerikoje prasidėjo Haičio saloje prieš prancūzų kolonizatorius. Sukilę juodaodžiai užėmė Haičio salą ir išvijo prancūzus. Napoleono Bonaparto pastangos susigrąžinti Haičio salą buvo nesėkmingos. 1804 m. sukilėliai paskelbė Haičio nepriklausomybę. Tai buvo pirmoji nepriklausoma valstybė Lotynų Amerikoje.
Palankios sąlygos Pietų Amerikos kolonijoms atsiskirti
XIX amžiaus pradžioje Ispanijos kolonijose susiklostė palankios sąlygos atsiskirti nuo metropolijos. Napoleonas, užkariavęs Ispaniją, jos karaliumi paskyrė savo brolį Juozapą Bonapartą. Tačiau kolonijų gyventojai atsisakė pripažinti naująjį Ispanijos karalių. Visoje Lotynų Amerikoje prasidėjo sukilimai prieš ispanų kolonijinį valdymą.
Taip pat skaitykite: Kepsnys jūsų stalui
Argentinos nepriklausomybės deklaracija
Argentinos nepriklausomybės deklaracija buvo paskelbta 1816 m. liepos 9 d. Tukumano mieste, Argentinoje. Ši deklaracija oficialiai atskyrė Jungtines La Platos provincijas (isp. Provincias Unidas del Río de la Plata) nuo Ispanijos karalystės ir jos įpėdinių.
Argentinos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimas buvo ilgo proceso kulminacija. Jau 1810 m. gegužės mėnesį Buenos Airėse buvo nuversta Ispanijos valdžia ir įkurta laikinoji vyriausybė. Tačiau tik po šešerių metų, 1816 m., provincijų atstovai susirinko į Tukumano kongresą, kad nuspręstų dėl tolimesnės šalies ateities.
Kongrese vyko įnirtingos diskusijos dėl valstybės valdymo formos ir santykių su kitomis Pietų Amerikos šalimis. Vis dėlto, liepos 9 d. kongresas vienbalsiai pritarė nepriklausomybės deklaracijai. Ši deklaracija skelbė, kad Jungtinės La Platos provincijos yra laisva ir nepriklausoma valstybė, nepriklausoma nuo Ispanijos karaliaus Ferdinando VII, jo įpėdinių ir metropolijos.
Argentinos nepriklausomybės deklaracija turėjo didelę reikšmę visai Pietų Amerikai. Tai buvo pirmasis žingsnis link Ispanijos kolonijinės imperijos žlugimo ir naujų nepriklausomų valstybių susikūrimo. Argentinos pavyzdys įkvėpė kitas Pietų Amerikos šalis kovoti už savo nepriklausomybę.
Kitos Pietų Amerikos šalys, išsivadavusios iš Ispanijos kolonijinės priespaudos
Po Argentinos nepriklausomybės deklaracijos, kitos Pietų Amerikos šalys taip pat pradėjo kovoti už savo nepriklausomybę. Žymiausias kovotojas už Lotynų Amerikos nepriklausomybę buvo Simonas Bolivaras, pelnęs garbingą Išvaduotojo vardą. Kitas žymus išsivadavimo judėjimo Lotynų Amerikoje vadovas buvo Chosė San Martinas.
Taip pat skaitykite: Tradiciniai Kačergės receptai
Ispanai per trumpą laiką prarado visas savo kolonijas Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Vietoj buvusių ispanų valdų Lotynų Amerikoje susikūrė Meksikos, Argentinos, Paragvajaus, Bolivijos, Peru, Čilės ir Didžiosios Kolumbijos (apėmusios Venesuelos, Kolumbijos ir Ekvadoro teritorijas) valstybės.
Taip pat skaitykite: Šaltis iki -269 °C: medžiagos savybės
tags: #pirmoji #Pietų #Amerikos #šalis #nepriklausoma #nuo