Kurioje Pietų Amerikos šalyje yra didžiausi aukso ištekliai: Brazilijos resursų apžvalga
Brazilija, didžiausia Pietų Amerikos valstybė, garsėja ne tik savo kultūra ir gamtos grožiu, bet ir turtingais gamtos ištekliais. Ši šalis užima svarbią vietą pasaulio ekonomikoje dėl savo mineralinių išteklių, įskaitant auksą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar Brazilija iš tiesų yra didžiausia aukso išteklių turinti šalis Pietų Amerikoje, bei apžvelgsime kitus svarbius Brazilijos ekonominius aspektus.
Brazilijos ekonominė padėtis
Brazilijos ekonomika yra viena didžiausių Lotynų Amerikoje. 2001 m. šalies BVP sudarė 504,4 mlrd. JAV dolerių, o BVP vienam gyventojui - 2986 JAV doleriai. Užsienio skola tuo metu siekė 251 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, 2021 m. Brazilijos BVP siekė 1608,981 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 3435,882 mlrd. JAV dolerių). 2023 m. Pasaulio banko duomenimis, Brazilijos BVP sudarė 2173,666 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 4456,611 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui - 10 044 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą - 20 584 JAV dolerius). Infliacija 4,59 %, nedarbas 7,95 %, užsienio skola 204 737 mlrd.
Brazilijos naudingųjų iškasenų įvairovė
Brazilijoje gaunama apie 100 rūšių naudingųjų iškasenų. Svarbiausia yra geležies ir mangano rūdų gavyba. Geležies rūdos, turinčios 60 % ir daugiau geležies, išteklių yra 19,5 mlrd. tonų (21 a. pradžioje), mangano rūdos - 81 mln. tonų (21 a. pradžioje). Be to, dideli naftos (1,18 mlrd. tonų; antroji vieta Lotynų Amerikoje po Venesuelos), gamtinių dujų (296 mlrd. m3), anglių (13,2 mlrd. tonų; pirmoji vieta Lotynų Amerikoje), niobio (3,9 mln. tonų; pirmoji vieta pasaulyje), alavo, vario, titano, chromo, nikelio, urano, švino rūdų, boksito, magnezito, grafito, kaolino, talko, asbesto, cirkonio, fosforitų, aukso ištekliai. 2024 šalyje veikė 1170 metalurgijos gamyklų. Brazilija užima trečiąją vietą pasaulyje pagal boksito (po Australijos ir Gvinėjos), mangano (po Ukrainos ir Pietų Afrikos Respublikos), cinko (po Kinijos ir Indonezijos) rūdų, kaolino (po JAV ir Jungtinės Karalystės) gavybą. Boksitas daugiausia kasamas Pará valstijoje, mangano rūda - Minas Geraiso, Mato Grosso do Sulio, Amapá valstijose, cinko rūda - Amazonės valstijoje, kaolinas - Amapá, Amazonės valstijose. Be to, kasama alavo (Paranos valstijoje), chromo (Amapá, Bahijos valstijose) rūdos, kvarcas, magnezitas (Bahijos valstijoje), vario, švino rūdos (Bahijos ir Rio Grande do Sulio valstijose), asbestas (Goiáso valstijoje), grafitas, kolumbitas, nikelio ir tantalo rūdos (Goiáso ir Minas Geraiso valstijose, Minas Geraiso retųjų metalų rūdos rajonas), fosforitai (Recifės, Pernambuco apylinkėse), cirkonis (Rio de Žaneiro valstijoje), titano rūda (Paraíbos valstijoje), sidabras (Bahijos, Paranos valstijose), volframo rūda (Rio Grande do Nortės valstijoje), urano rūda (Bahijos valstijoje), anglys (Rio Grande do Sulio, Santa Catarinos valstijose), akmens druska (Alagoaso, Bahijos valstijose). Trys ketvirtadaliai naftos ir du trečdaliai gamtinių dujų gaunama iš Atlanto vandenyno šelfo.
Aukso gavyba Brazilijoje
Seniausios kasybos šakos Brazilijoje yra aukso (Pará, Mato Grosso valstijose) ir deimantų (Mato Grosso valstijoje) gavyba. Minas Geraiso, Bahijos, Espírito Santo valstijose kasami brangakmeniai (rubinai, safyrai, smaragdai) ir juvelyriniai akmenys (agatai, ametistai, akvamarinai, citrinai, opalai, topazai, turmalinai; 90 % pasaulio produkcijos). Gausu statybinio akmens (gneiso, granito, bazalto, dolomito).
Nors Brazilija pasižymi dideliais aukso ištekliais ir tradicijomis, svarbu pažymėti, kad šiuo metu didžiausia aukso gamintoja pasaulyje yra Kinija, o po jos rikiuojasi tokios šalys kaip Australija, Rusija, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Tačiau Brazilija išlieka svarbi žaidėja Pietų Amerikos regione.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Energijos gamyba ir pramonė
Bendra elektrinių galia Brazilijoje siekia 220,319 mln. kW (2022). 63,3 % elektros energijos gamino hidroelektrinės, 12,1 % - vėjo jėgainės, 9,9 % - šiluminės elektrinės (kūrenamos nafta, anglimis, gamtinėmis dujomis), 8,4 % - elektrinės, naudojančios biologinį kurą, 4 % - saulės elektrinės, 2,2 % - branduolinės elektrinės. Daugiausia hidroelektrinių yra prie Paranos kairiųjų intakų. Didžiausios hidroelektrinės - Itaipu (14 000 MW; didžiausia pasaulyje, eksploatuojama kartu su Paragvajumi) prie Paranos upės ir Tucuruí prie Tocantinso upės (7500 MW). Yra dvi branduolinės elektrinės: Angra‑1 (pastatyta 1969) ir Angra‑2.
Pramonės didžiausi centrai: San Paulas, Rio de Žaneiras, Belo Horizonte. Juodosios metalurgijos didžiausia įmonė yra Volta Redondoje (Rio de Žaneiro valstija). Juodoji metalurgija sunaudoja 65 % Brazilijoje iškasamų anglių; anglys importuojamos iš JAV, Australijos, Pietų Afrikos Respublikos, Kanados. Spalvotosios metalurgijos svarbiausia šaka - aliuminio pramonė; centras - São Luísas. Mašinų gamybos svarbiausia šaka - transporto mašinų, daugiausia automobilių, gamyba. 21 a. pradžioje veikė 34 automobilių gamyklos; didžiausios Betime, São José dos Campose, Taubaté, Anchictose. Be to, gaminama motociklai, lėktuvai (ir karo), statomi laivai.
Žemės ūkis
Žemės ūkio naudmenos Brazilijoje užima 96,3 mln. ha (28,6 % teritorijos, 2023); 21,7 % sudaro pievos ir ganyklos, 6 % - dirbamoji žemė (jos daugiausia Brazilijos pietuose ir rytuose); drėkinama apie 28 000 km2. Augalininkystė duoda apie 60 % žemės ūkio produkcijos vertės. Svarbiausi plantaciniai augalai - agavos, apelsininiai citrinmedžiai, cukranendrės, kavamedžiai, kakavmedžiai, bananai, ananasai, vilnamedžiai, tabakas. Dar auginama sojos, pupelės, maniokai, kukurūzai, ryžiai, grikiai. Brazilija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal arbatinių bugienių (61 % pasaulio matės produkcijos), kavos (25 %), apelsinų, sizalio (agavų pluošto), cukranendrių, papajinių melionmedžių derlių, antrąją vietą pasaulyje pagal sojų derlių ir sojų aliejaus gamybą (po JAV), trečiąją vietą pagal bananų (po Indijos ir Ekvadoro), ananasų (po Tailando ir Filipinų), kukurūzų (po JAV ir Kinijos), tabako (po Kinijos ir Indijos), pirmąją vietą Lotynų Amerikoje pagal ryžių ir grikių derlių.
Gyvulininkystės svarbiausia šaka - galvijininkystė. Mėsiniai galvijai daugiausia veisiami San Paulo, Mato Grosso do Sulio, Goiáso, Rio Grande do Sulio valstijose, pieniniai galvijai - San Paulo apylinkėse, Minas Geraiso valstijos pietuose, Rio de Žaneiro valstijos šiaurėje, naminiai paukščiai - San Paulo, Minas Geraiso, Santa Catarinos valstijose.
Miškų ūkis ir žvejyba
Kertamas miškas (daugiau kaip 100 medžių rūšių). Nuo 20 a. 7 dešimtmečio iki 21 a. pradžios iškirsta 550 000 km2 (14 % natūralių Brazilijos tropinių miškų). Ruošiama mediena. Plaušienos ir popieriaus pramonei auginami plantaciniai miškai. Žvejyba. Medžiojami banginiai, gaudomi kaimanai.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Turizmas
2019 Braziliją aplankė 6,353 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 5,995 mlrd. JAV dolerių. Dauguma turistų atvyksta iš Pietų Amerikos šalių (2020 - 1 383 550; daugiausia iš Argentinos - 887 805, JAV - 172 105, Čilės - 131 174, Paragvajaus - 122 981, Urugvajaus - 113 714); iš Europos (daugiausia Prancūzijos, Vokietijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės, Italijos).
Transportas
Automobilių kelių yra 2 mln. km, iš jų su kieta danga - 246 000 km (2023). Per Braziliją iš rytų į vakarus eina Transamazonijos plentas (nuo Recifės iki Cruzeiro do Sulio, 5500 km), iš šiaurės į pietus - Belémo-Brazilijos-Pôrto Velho plentas (4800 km). Geležinkelių yra 30 122 km, iš jų elektrifikuota 1916 km (2023). Beveik pusė geležinkelių (14 500 km) yra San Paulo, Minas Geraiso, Rio Grande do Sulio valstijose. Vandens kelių 153 348 km (2023). Daugiausia laivuojama Amazonė ir jos intakai, Paranos, São Francisco upės. 21 a. pradžioje buvo įregistruoti 888 prekybiniai jūrų laivai (iš jų - 27 tanklaiviai, 20 konteinervežių). Yra 45 uostai. Didžiausias Brazilijos ir visos Pietų Amerikos uostas - Santosas; kiti Brazilijos didžiausi uostai - Belémas, Fortaleza, Ilhéusas, Manausas, Paranaguá, Pôrto Alegre, Recife, Rio Grande, Rio de Žaneiras, Salvadoras, Vitória. Yra 4919 oro uostų (2024), iš jų - 21 tarptautinis; didžiausi - San Paulo, Rio de Žaneiro, Campo Grandės, Recifės. 1768 sraigtasparnių iri uostai (2024).
Bankininkystė ir prekyba
Centrinis bankas - Brazilijos centrinis bankas (Banco Central do Brasil, įkurtas 1965, būstinė Brazilijos mieste). Iki jo įkūrimo centrinio banko funkcijas atliko Valiutos ir kredito valdyba, Brazilijos bankas (Banco do Brasil, įkurtas 1808, būstinė Brazilijoje) ir Nacionalinis iždas. 2023 veikė 155 komerciniai bankai: 10 viešųjų, 145 privatūs (64 nacionalinio kapitalo, 18 su užsienio kapitalo dalimi, 59 užsienio kapitalo, 4 užsieio bankų skyriai). Didžiausi bankai: privatūs Banco do Brazil (įkurtas 1808, būstinė Brazilijos mieste), Itaú Unibanco (įkurtas 2008, būstinė San Paule), Banco Bradesco (įkurtas 1943, būstinė Osasce), Banco Santander Brasil (įkurtas 2009 San Paule, priklauso Ispanijos Santander Group, būstinė, valstybinis taupomasis bankas Caixa Econômica Federal (įkurtas 1860, būstinė Brazilijos mieste). Veikia vertybinių popierių biržos San Paule (įkurta 1890) ir Rio de Žaneire (įkurta 1820).
1999 eksportuota prekių už 48 mlrd. JAV dolerių, importuota už 49,8 mlrd. JAV dolerių. 2023 eksportuota prekių už 389,215 mlrd. JAV dolerių (daugiausia į Kiniją, JAV, Argentiną, Nyderlandus, Meksiką), importuota prekių už 337,04 mlrd. JAV dolerių (daugiausia iš Kinijos, JAV, Vokietijos, Argentinos, Rusijos).
Prekyba su Lietuva
Lietuva 2000 į Braziliją eksportavo prekių už 1,3 mln. litų, importavo iš Brazilijos už 57,5 mln. 2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva eksportavo į Braziliją prekių už 17,948 mln. eurų, importavo iš Brazilijos prekių už 23,673 mln. 2020 prekybos apyvarta tarp Brazilijos ir Lietuvos sudarė 45,7 mln. eurų. Lietuva į Braziliją eksportavo prekių už 22,6 mln. eurų (daugiausia trąšas, elektros mašinas ir įrangą bei jų dalis), importavo iš Brazilijos už 23,1 mln. 2023 prekybos apyvarta tarp Brazilijos ir Lietuvos sudarė 166,34 mln. eurų. Lietuva į Braziliją eksportavo prekų už 130,23 mln. eurų (daugiausia mineralinio kuro, trąšų, elektros mašinų ir įrangos), importavo iš Brazilijos prekių už 36,11 mln.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #kurioje #pietų #amerikos #šalyje #yra #didžiausi