Pica: Istorija, receptai ir įdomybės

Turbūt sunku būtų rasti žmogų, kuris nemėgsta picos - juk tai ne tik vienas spalvingiausių bei universaliausių maisto pasirinkimų pagal skonį ar mitybos ypatumus, bet ir populiariausias patiekalas pasaulyje! Picą mėgstame ir mes! Šiame straipsnyje panagrinėsime picos istoriją, apžvelgsime skirtingus receptus ir pasidalinsime įdomybėmis apie šį populiarų patiekalą.

Picos istorija: nuo duonos vargšams iki karališko patiekalo

Picos, kaip maisto vargšams, istoriją tikriausiai girdėjome ne vieną kartą. Tačiau šis faktas labiau tinka ne pačios picos patiekalui, o tiesiog kepamoms flatbread duonelėms, kurias valstiečiai valgydavo vienas. Vėliau buvo pradėta jas pagardinti aliejumi ir po truputį pridėti kitų priedų.

Kad pirmoji pica buvo iškepta Italijoje yra nenuginčijamas faktas. Tačiau pirmą kartą žodis PICA buvo panaudotas šaltiniuose, parašytuose Gaeta miestelyje, Lazio regione. Tik praėjus šiek tiek laiko, pirma neapolietiška pica buvo išrasta 18 a. pabaigoje - 19 a. pradžioje, Neapolyje. Įdomu tai, jog jos sudėtyje buvo česnakas, aliejus, sūris, taukai ir druska. Kada tiksliai buvo pradėti naudoti pomidorai, kaip patiekalo pagardas, nėra žinoma.

Pica Margarita: legenda apie karališką picą

Pasak legendos, į Neapolį atvykusi Karalienė Margarita pamatė gatvėje žmones valgančius papločius su pagardais. Vedina smalsumo pati šio patiekalo paragavo ir liko begalo sužavėta. Todėl picų kepėjo Raffaele Esposito ji paprašė sukurti kelias skirtingas picas būtent jai. Margaritą labiausiai iš visų variantų sužavėjo kepinys, kuriame atsispindėjo Italijos vėliavos spalvos: raudona (pomidorai), balta (mocarelos sūris) bei žalia (bazilikai). To pasekoje, ši pica buvo pavadinta Pizza Margherita, o Italijoje pasklidus kalboms, jog tai karalienės mylimas maistas, patiekalas ne tik išpopuliarėjo visose šalyje, bet ir tapo kulinariniu paveldu.

Tiesa, tikroji neapolietiška pica yra kepama ant plono tešlos pagrindo sudėjus San Marzano pomidorus, kurie auga Vezuvijaus kalno papėdėje, Mozzarella di Bufala Campana sūrio, šviežio baziliko, druskos bei ypač tyro alyvuogių aliejaus. Autentiška pica yra kepama plytų krosnyje, kūrenamoje malkomis. Visas kepimo procesas vyksta žaibiškai - iki 90 sekundžių, nes krosnies viduje esanti temperatūra sieka beveik 500 Celsijaus laipsnius!

Taip pat skaitykite: Maitinimo įstaigų meniu Marijampolėje

Picos kelionė į pasaulį ir greito maisto etiketė

Picą visame pasaulyje išgarsino italų emigrantai, išvykę į Jungtines Amerikos Valstijas. Taip ilgainiui susikūrė didieji picos restoranų tinklai, buvo išrastos Čikagos stiliaus picos ir begalė jų variantų. Pats patiekalas ne tik tapo pačiu populiariausiu pasaulyje, bet ir įgavo greitojo maisto etiketę.

Tiesa, kol mokslininkai abejoja picos, siūlomos vakarų parduotuvėse ar restoranuose, nauda, Italijoje buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, jog pasimėgavimas šiuo patiekalu turi daugiau teigiamų sveikatai savybių, nei neigiamų. Iš tiesų, paskutiniu metu mūsų namuose pica yra patiekalas, kurį dažniausiai valgome tuomet kai šaldytuve mėtosi įvairūs likučiai - juos mielai sumetam ant naminės tešlos ir mėgaujames skoniais.

Nuosavas verslas Šilalėje: picerijos „Bamba“ istorija

Picerijos „Bamba“ atsiradimo istorija, galima sakyti, prasidėjo prieš maždaug dešimtį metų, R. Bergelei po universiteto baigimo emigravus į JAV. Ten ji dirbo maitinimo įstaigoje. R. Bergelė pasakoja, kad grįžusi į Lietuvą verslą pradėjo kurti ne iš karto - metus dirbo samdomą darbą. „Po to tiesiog sėdom kartu su vyru ir nusprendėm, kad reikia atidaryti savo verslą. Pirma mintis, aišku, buvo maitinimo įstaiga. Norėjosi to, ko nebūtų Šilalėje, todėl nusprendėme, kad reikia atidaryti piceriją“, - teigia.

„Atsidarėme 2014 m. Patys pirmi metai, galvojome, nebus geri, tačiau labai apsidžiaugėme, nes gavome šiek tiek pelno. Nuostolingai nedirbome net pačius pirmus metus“, - atsimena šilališkė. Pirmieji nuosavo verslo gyvavimo metai, moters žodžiais, nebuvo lengvi - picerijoje dirbo ji pati su vyru ir darė viską: nuo tešlos maišymo iki klientų aptarnavimo. Šiuo metu įstaigoje dirba 12 darbuotojų.

Iššūkiai ir skirtumai tarp Lietuvos ir JAV

Labai sunku kalbėti Lietuvos mastu, bet tie, su kuriais pasišnekam, turi tą pačią problemą - kvalifikuotą darbuotoją rasti sunku. Negelbėja ir tai, kad jam mokamas tikrai ne minimalus užmokestis. Specialistus, kurie mokė, kaip gaminti picas, teko vežtis iš sostinės Vilniaus - esą tokių žmonių Šilalėje taip pat nėra.

Taip pat skaitykite: „Pica Pub“ apžvalga Lietuvoje

R. Bergelė sako, kad klientų stygiumi iš principo nesiskundžia, bet tuštėjančių miestų problema Šilalėje - jaučiama. Tai patvirtina ir faktas, kad picerijos darbo pikas, kaip teigia ji, yra vasara: „Tada sulaukiam daug emigrantų, sugrįžtančių į gimtinę.“ Paklausta, kodėl Šilalėje iki 2014-ųjų nebuvo nė vienos picerijos, moteris mąsto: „Kurti verslą gal ir yra kam, tik daugelį baugina pradžia. Visi galvoja, nuo ko pradėti. Aišku, ir klientų nėra labai daug. Žmonės emigruoja ir tai daugelį stabdo nuo bet kokio verslo atidarymo. Gyventojų mažėja, tai atsiliepia ir mums.“

Paprašyta palyginti maitinimo įstaigas JAV ir gimtojoje Šilalėje, moteris samprotauja, kad skirtumų yra daug, o bene didžiausias jų - klientų aptarnavimo kultūra. Šiam aspektui, anot R. Bergelės, už vandenyno skiriamas didelis dėmesys. „Pradedant nuo kliento sutikimo, baigiant jo išlydėjimu iš maitinimo įstaigos. Ten klientas jaučiasi kaip namuose. Mes stengiamės tai daryti ir čia, Šilalėje, kalbame apie tai su darbuotojais“, - tikina moteris.

Ji teigia, kad maitinimo įstaigos mažesniuose miesteliuose klientus vilioja didelėmis porcijomis. „Tarp didžiųjų miestų ir Šilalės skiriasi porcijų dydis. Didžiuosiuose miestuose jos yra mažesnės. Manau, kad jeigu mes čia patiektumėm tokias porcijas kaip kitur, stovėtumėm tušti. Miestelio klientas yra pratęs gauti daugiau už mažai“, - sako R. Bergelė. Tiesa, ji tikina pastebinti, kad gyventojų požiūris keičiasi. Jos žodžiais, žmonės vis labiau ieško ne kiekybės, o kokybės. „Bet mes auginamės tą klientą, kuris nori gražaus maisto. Galbūt jo ir mažiau lėkštėje, bet tai yra estetiškas vaizdas. Dabar žmonės pradeda norėti matyti gamybos procesą, nori, kad patiekalas atrodytų estetiškai ir sutinka mokėti didesnę kainą už gražų patiekimą. Manau, kad klientas tikrai keičiasi“, - džiaugiasi moteris.

Picos receptai: nuo tradicinių iki eksperimentinių

Turėjo praeiti nemažai laiko, kol pagaliau galutinai išradom sau priimtiniausią picos gamybos namuose būdą. Kad ir kaip norėtume jas kepti kuo autentiškiau, turim suvokti, kad namuose yra tik orkaitė ir iš alkio susitraukę skrandžiai, tad veikti reikia turimomis galimybėmis. Tačiau ištobulinti varinatai pasiteisino, ir dabar mieliau picas gaminam namuose (na, bent jau tol, kol negalime grįžti į mylimą Italiją), o publikuodami nuotraukas asmeniniuose socialiniuose tinkluose esam sulaukę klausimų iš kokio restorano vakarienei užsisakome picas! Esmė ta, kad tokias picas ir jūs galite užsisakyti… savo namuose! Procesas smagus, įvairus ir kiekvienam pritaikomas pagal skonio poreikius. Nebijokite į gaminimo sūkurį įtraukti vaikų, mylimųjų. Mūsų siūlomų picų receptai yra tiesiog skanios ingredientų kombinacijos. Taip pat mėgstame kai picos nebūna tobulos formos. Turėdami pomidorų padažo bei pagrindo receptus, visus viršaus priedus laisvai galite rinktis pagal save ir ruošti visiškai Italija kvepiančias picas, arba dėlioti savo variantus, kuriuos pamatę italai pašiuprtų. Mes skonius renkamės pagal nuotaikas, tuomet ir mūsų pilvukai laimingi, ir italai nemato ką mes čia išdarinėjam.

Svarbu atminti picos ingredientų dėliojimo eigą: pagrindas, padažas, sūris… o po to jau tegul reiškiasi vaizduotė. Nekepkite žalių žolelių kaip bazilikai ar gražgarstė - juos dėkite tik ant iškepusios picos. Iškepusios picos kraštelius iš karto aptepkite alyvuogių aliejumi. Kepant orkaitėje taip pat labai svarbi kepimo funkcija su vėjeliu - taip pica ne tik greitai iškeps, bet ir bus traški, sultinga bei gardi. Taip pat nepamirškite užmesti akies į kepimo procesą. Patiekiam jums net tris picos skonius, kuriuos patys dažniausiai gaminame namuose. Tad laisvai galite pasirinkti - gaminti mūsiškius variantus ar pasiruošti tai, ką patys mėgstate. Padažo bei picos pagrindo receptą rasite apačioje. Štai ir viskas. Šiai picai naudokite sūrius pagal pomėgius: čederio, fermentinį, parmigiano - reggiano, brie.

Taip pat skaitykite: Greitas picos pristatymas

Naminis Picos Paplotis / Pomidorų Padažas bei Kepimo Subtilybės

Picos 2 picoms (30 cm skersmens)

Pagaminimo laikas: 1 hour 30 minutes

Ingredientai:

Picos tešla:

  • 335 gr. miltų (00 tipo)
  • 225 gr. vandens
  • 7 gr. sausų mielių
  • Šaukštas cukraus
  • 3 gr. druskos
  • Sauja manų kruopų
  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus

Pomidorų padažas:

  • 100 gr. pomidorų pastos
  • 4 gr. alyvuogių aliejaus
  • 2 gr. druskos
  • 1 gr. džiovinto raudonėlio
  • 2 gr. cukraus

Picos patiekimui:

  • Alyvuogių aliejaus
  • Džiovinto raudonėlio

Gaminimo instrukcijos:

Picos pagrindas:

  1. Į šiltą vandenį įdedame šaukštą cukraus ir gerai išmaišome.
  2. Sudedame sausas mieles, supilame alyvuogių aliejų.
  3. Atidedame į šoną 10-15 minučių kol mielės suaktyvės.
  4. Į dubenį pilame miltus ir druską.
  5. Išmaišome.
  6. Supilame mielių masę ir maišome apie 6 minutes elektriniu maišytuvu su kablio antgaliu.
  7. Dubenį su vientisos konsistencijos tešla uždengiame maistine plėvele.
  8. Paliekame tešlą pakilti 1- 1,5 val.
  9. Iš pakilusios tešlos išleidžiame orą, dedame ją ant miltuoto stalviršio ir daliname į dvi dalis.
  10. Kočėlu formuojame 30-35 centimetrų skersmens picos papločius palikdami plonesnį vidurį ir storesnius šonus.
  11. Skardą išklojame kepimo popieriumi ir beriame manų kruopų.
  12. Ant jų dedame paruoštą picos paplotį.
  13. Paplotį, prieš sudedant kitus ingredientus, pakepam 3-5 minutes 200 C įkaitintoje orkaitėje. Kepimo fukcija- iš viršaus ir apačios su vėjeliu.

Pomidorų padažas:

  1. Kol picos pagrindas kepa - dubenėlyje sumaišome visus pomidorų padažo ingredientus.

Picos kepimas:

  1. Išimame paplotį, ant jo dedame pomidorų padažą, surį ir kitus jūsų pasirinktus ingredientus.
  2. Pašauname į orkaitę ir kepame su vėjelio funkcija apie 10 minučių, arba tol, kol papločio krašteliai tampa auksinės spalvos.
  3. Iškepusios picos kraštelius aptepame aliejumi.

Neapolietiškos Picos Receptas

Tinkamai paruoštas picos padas - bene svarbiausias geros picos akcentas. Galima išskirti tris labiausiai paplitusias rūšis: Niujorko stiliaus, sicilietiška ir mūsų mėgstamiausia - neapolietiška pica. Šiame įraše atskleisime tobulos neapolietiškos picos receptą.

Priešingai nusistačiusiam požiūriui, kad gera pica turi pasižymėti dideliu kiekiu ingridientų, neapolietiška pica kai kam gali pasirodyti skurdoka, tačiau šioje picoje puikiai atsiskleidžia atskiri naudojamų ingridientų skoniai. Geriausia naudoti 3-4 ingridientus pasitelkiant fantaziją, kad pica nebūtų perkrauta ir iškeptų tolygiai.

Taip pat labai svarbu pasirinkti tinkamus miltus tešlai, kurie pasižymėtų mažu pelenų kiekiu (farina tipo 00, pavyzdžiui šie). Paruoštą picą reikėtų kepti kuo karštesnėje orkaitėje, o esant poreikiui siūlytumėme investuoti į picos kepimo akmenį (apie picos kepimo akmenis žr. čia), kuris žymiai paspartintų kepimą.

Tradicisiškai, neapolietiška pica kepama malkinėje krosnyje, kurioje temperatūra gali viršyti 550°C ir kepimas užtrunka vos kelias minutes. Paprastai orkaitėje, įkaitintoje iki 260°C pica iškepa per 10-12 minučių, o naudojant picos akmenį vos per 5-6 minutes. Dėl to, picos padas išoriškai tampa traškus, o vidus drėgnas, korėtas ir tąsus. Tai yra tobulos neapolietiškos picos sąvybės.

Skaičiuojant proporciškai tešlai reikės:

  • 100% miltų
  • 65% šilto vandens
  • 2% druskos
  • 1,5% sausų mielių

arba keturioms 30 cm dydžio picoms:

  • 600g miltų
  • 390ml šilto vandens
  • 12g druskos
  • 9g sausų mielių (naudojant šviežias mieles reikia dvigubai daugiau)

Mėgstamiausios Picos Receptas

  • 400 ml konservuotų pomidorų
  • 3 burbulai mozarelos sūrio
  • 2 svogūnai
  • 1 nedidelis čili pipiras
  • 100 g kokybiško saliamio
  • 50-70 g džiugo ar parmezano sūrio
  • šiek tiek cukraus, druskos ir pipirų
  • šiek tiek alyvuogių aliejaus
  1. Ištirpinkite mieles šiltame vandenyje ir palaikykite apie 5 minutes.
  2. Sumaišykite miltus su druska.
  3. Į miltus supilkite vandenį su mielėmis ir išminkykite (apie 10min).
  4. Po to palikite šiltoje vietoje iškilti maždaug vienai valandai arba kol tešlos kiekis padvigubėja. Tada šią tešlą rekomenduojama kildinti šaltai, paliekant ją šaldytuve nuo 1 iki 3 parų. Per šį laiką tešla fermentuojasi ir nebetenka aitroko mielių kvapo. Vykstant cheminėms reakcijoms tešla įgauna brandų ir saldoką poskonį, o kepdama labai gerai karamelizuojasi. Mes retai išlaukiame tris paras, bet palaukti bent 1-2 tikrai verta. Atėjus kepimo dienai, tešlą reikia ištraukti iš šaldytuvo, susiformuoti 250-270g rutuliukus ir leisti pastovėti kambario temperatūroje porą valandų, kad tešla atšiltų ir dar šiek tiek pakiltų. Formuojant picos padą nerekomenduojama naudotis kočėlu, kadangi spaudimas išleis visą orą ir tešla nebetaps puri ir korėta. Mes naudojame šią techniką. Tuomet, sudėjus ingridientus kepti iki maksimumo įkaitintoje orkaitėje ant vidurinės lentynos apie 5-12 minučių.
  5. Ant mažos ugnies pakepiname svogūnus, pjaustytus pusžiedžiais, dedame druskos, pipirų, cukraus ir alyvuogių aliejaus. Paliekame 10 minučių, kol karamelizuosis.
  6. Ant picos pado tepame sutrintus (su trupučiu druskos, pipirų ir alyvuogių aliejaus) konservuotus pomidorus, ant viršaus tarkuojame džiugo ar permezano sūrį.
  7. Dedame saliamį, paruoštus svogūnus, čili pipirus ir mozarelą.
  8. Po to užtarkuojame dar šiek tiek kietojo sūrio ir pašlakstome alyvuogių aliejumi.
  9. Šauname į orkaitę.

Kiti receptai ir patarimai

Naminės picos yra itin gardžios, ypač jei picos padą irgi gaminate namuose. Daugelis prisibijo tuo užsiimti, nes įsivaizduoja, kad reikia specialių krosnių ar įrankių, bet iš tikrųjų iškepti skanų ir minkštą picos padą galima ir paprasčiausioje orkaitėje. Cukrų ir sausas mieles suberkite į šiltą vandenį ir maišykite, kol ištirps. Dubenyje sumaišykite abiejų rūšių miltus, druską, supilkite alyvuogių aliejų, vandenį su cukrumi bei mielėmis ir minkykite tešlą rankomis kokias 15 minučių. Uždenkite ją medžiaginiu rankšluostėliu ir leiskite mielėms atlikti savo darbą. Kai tešla iškils maždaug dvigubai, ją dar kartą paminkykite, padalinkite į 4 lygias dalis, kiekvieną jų suformuokite į kamuoliukus, vėl uždenkite ir palikite dar 15-20 minučių. Kai tešla dar truputį pakils, iš kiekvieno kamuoliuko rankomis suformuokite apvalius picų padus ir išdėliokite juos ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Įkaitinkite orkaitę iki 250 °C. Į švarų dubenėlį supilkite pomidorų tyrę, įmaišykite česnakų granules, druską, raudonėlius ir ištepkite padažu kiekvieną picos padą. Ant viršaus išdėliokite supjaustytus vyšninius pomidorus, berkite mocarelos, parmezano (maždaug šaukštą šio sūrio pasilikite pabaigai) ir pašaukite picas į orkaitę. Šitos picos net ir namuose iškepa labai greitai - vos per 10 minučių. Kai gražuolės iškeps, apibarstykite jas likusiu sūriu ir papuoškite baziliko lapeliais. Štai ir viskas.

Pica ir kultūra

Italų virtuvė mėgstama visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva. Pastebime, kad pirkėjai noriai perka, ieško itališkų produktų ir stengiasi į savo namus įnešti Itališkos virtuvės kvapo. Būtent dėl šios priežasties esame paruošę gausų jų asortimentą: nuo įvairiausių rūšių itališkų makaronų iki sūrių, kumpių ar padažų, kurie puikiai tinka ir picų gamybai. Be to, Klaipėdoje pirkėjams siūlome ir „Iki“ parduotuvėje, specialioje krosnyje, kepamos šviežios, autentiškos picos“, - teigia V.

Šiaurinėje dalyje daugelyje patiekalų jaučiama Austrijos bei Vengrijos virtuvių įtaka, o pietinėje dalyje maistas kiek lengvesnis, dažniausiai gaminamas iš jūros gėrybių ar žuvies. Viena ryškiausių ir gražiausių itališkų tradicijų - maisto valgymas kartu su visa šeima. Italams pietūs ar vakarienė nėra tik proga pavalgyti - tai laikas, skirtas praleisti drauge, besidžiaugiant šeimos bei artimųjų draugija. Pietus ar vakarienę sudaro daugiau nei vienas patiekalas, kuriuose naudojami pabrėžtinai kokybiški ingredientai. Pica nuo seno buvo vienas pagrindinių Italijos patiekalų: ankstyviausia picos forma buvo duona, kepta ant ugnimi įkaitintų akmenų ir pagardinta įvairiausiais priedais.

Alternatyvos tradicinei picai

Įdomu, kad egzistuoja ir žaliavalgiška pica, kurioje nenaudojami termiškai apdoroti produktai. Tokios picos pagrindas gaminamas iš sėklų, riešutų ir daržovių, o kaip padažas naudojami avokadai ar kitos daržovės.

tags: #turim #pica #istorija #ir #receptai

Populiarūs įrašai: