Rūkytos mėsos įtaka sveikatai: ar verta rizikuoti?
Šiame straipsnyje nagrinėjama rūkytos mėsos įtaka sveikatai, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir specialistų rekomendacijomis. Aptarsime galimą žalą, susijusią su rūkytos mėsos vartojimu, bei pateiksime patarimų, kaip sumažinti riziką ir rinktis sveikesnes alternatyvas.
Perdirbta mėsa ir vėžio rizika
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad perdirbtos mėsos gaminiai, tokie kaip rūkyta kiauliena, dešrelės ar kumpis, gali sukelti vėžį. Perdirbta mėsa apibrėžiama kaip produktas, kurio galiojimo laikas pratęsiamas naudojant papildomas priemones, t. y. sūdymą, rūkymą ar konservantus. Būtent šie priedai padidina galimybę susirgti vėžiu.
SAM vyr. specialistė I. Gudanavičienė teigia, kad PSO tik paskelbė apibendrintus tyrimus, o nuogąstavimų, jog medžiagos, kurių yra perdirbtuose mėsos gaminiuose, sukelia vėžį, buvo ir anksčiau. Kaip vieną iš šių medžiagų ji paminėjo policiklinius aromatinius angliavandenilius, kurie atsiranda rūkant mėsą. Tai cheminė medžiaga, kuri mėsos gaminiuose dabar jau yra ribojama.
Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad kuo rečiau perdirbtos mėsos gaminius reikia vartoti žmonėms, kurių šeimoje būta onkologinių susirgimų.
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir benzopirenas
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH) yra kancerogeninės medžiagos, susidarančios rūkymo proceso metu. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyr. specialistės Viktorijos Septilkienės teigimu, VMVT nuolatos tikrina, ar šaltai rūkyti gaminiai atitinka nustatytas benzipereno ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos normas.
Taip pat skaitykite: Duonos tradicijos Lietuvoje
Kai kuriais atvejais benzopireno kiekis normą viršijo net 1,5 karto. Vartotojai turi žinoti, kad benzopireno norma šaltai rūkytuose gaminiuose 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo sumažinta du kartus - dabar ji yra 2 µg/kg. Anksčiau buvo 3,5 µg/kg, 4,1 µg/kg.
Nitritai ir nitratai
Vidaus ligų gydytoja, gyvensenos medicinos specialistė Asta Jokubkienė sako, kad perdirbta mėsa kancerogenine medžiaga laikoma dėl specifinių cheminių junginių, kurie susidaro gamybos ir apdorojimo metu arba yra naudojami kaip priedai. Perdirbant mėsą pramoniniu būdu, kaip konservantai plačiai naudojami nitritai ir nitratai, kurie terminio apdorojimo ar virškinimo proceso metu virsta nitrozaminais, sukeliančiais stiprias uždegimines reakcijas bei galinčiais pažeisti ląstelių DNR.
Kiti žalingi priedai
A. Jokubkienė atkreipia dėmesį į kitus perdirbant mėsą naudojamus maisto priedus, tokius kaip fosfatai, naudojami kaip stabilizatoriai, skonio ir kvapo stipriklis mononatrio glutamatas, karminas bei kiti raudoną spalvą mėsai suteikiantys dažikliai, dirbtiniai saldikliai, tokie kaip aspartamas, dūmo skonį suteikiantys priedai. Uždegimines reakcijas sukelia ir didelis druskos kiekis.
Rūkytos mėsos ir lėtinės ligos
Gydytoja įspėja, kad perdirbtos mėsos vartojimas glaudžiausiai siejamas su storosios žarnos ir skrandžio vėžiu. Vos 50 gramų perdirbtos mėsos per dieną storosios žarnos vėžio riziką didina 18 proc.
Pasak jos, kadangi perdirbta mėsa yra stiprus uždegimą skatinantis veiksnys, teoriškai ji gali būti siejama su daugeliu lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, artritas, išeminė širdies ir kraujagyslių liga, nutukimas, kitų sričių onkologiniai susirgimai, įvairios neurodegeneracinės ligos, depresija, hepatitas, inkstų nepakankamumas, nevaisingumas ir t. t. Lėtinis uždegimas yra viena svarbiausių sudedamųjų šių ligų vystymosi mechanizmo dalių.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip rauginti kopūstus
Perdirbta mėsa neigiamai veikia ir žarnyno biotą bei yra reikšmingas transriebalų, perteklinių sočiųjų riebalų ir maistinio cholesterolio šaltinis maiste. Šie veiksniai silpnina imunitetą, skatina dislipidemijos vystymąsi.
Rekomendacijos ir alternatyvos
Nors normos, kiek galima suvalgyti rūkytų, sūdytų ar konservantų turinčių mėsos gaminių, nėra, tačiau, anot I. Gudanavičienės, šiuos maisto produktus rekomenduojama vartoti retai. Rekomenduojama vartoti kuo mažiau perdirbtus maisto produktus ir, kalbant apie mėsą, tai turėtų būti šviežia mėsa. SAM parengtose sveikos mitybos ir gyvensenos rekomendacijose taip pat minima, kad ir riebią mėsą, ir mėsos produktus reikėtų pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi paukštiena ar liesa mėsa.
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad rūkyta ar vytinta mėsa neturėtų būti kasdienis produktas: tokius gaminius reikėtų rinktis aukščiausios rūšies ir skanauti labai saikingai. Jos teigimu, vytinti gaminiai yra šiek tiek palankesni sveikatai nei rūkyti, nes jie neapdorojami dūmais ir aukšta temperatūra, o lėtai džiovinami.
Augalinės kilmės baltymų alternatyvos
A. Jokubkienė teigia, kad pagelbėtų ir kokybiškas produktų ženklinimas. Ne mažiau svarbu - didinti sveikatai palankių augalinės kilmės baltyminių produktų prieinamumą. Tai daryti būtų galima ne tik skatinant vartojimą subsidijomis, bet ir, pavyzdžiui, įvedant privalomą augalinės kilmės baltymų alternatyvą tose valstybinėse institucijose, kur žmonių maisto raciono pasirinkimą riboja aplinkybės - kariuomenėje, gydymo įstaigose, ugdymo institucijose.
Kaip sumažinti perdirbtos mėsos vartojimą?
A. Jokubkienė sako, kad iš dalies galima mokytis iš patirčių, kuriomis pavyko sumažinti kitų dviejų I grupės kancerogenų, tabako ir alkoholio, vartojimą. Vienas efektyviausių būdų, gydytojos manymu, būtų perdirbtos mėsos prieinamumo mažinimas keičiant mokesčių ir subsidijavimo tvarką. Kitos šalys jau svarsto žengti šia linkme. Ne tik dėl neigiamo poveikio sveikatai, bet ir dėl ekologinių, klimato kaitos priežasčių papildomus mokesčius mėsai, tarp jų ir perdirbtai, garsiai svarsto tokios šalys kaip Danija, Vokietija, Švedija, Kinija, Ispanija ir Kanada.
Taip pat skaitykite: Duonos reikšmė lietuvių kultūroje
Patarimai renkantis mėsą
- Rinkitės šviežią mėsą: Vietoj perdirbtos mėsos, rinkitės šviežią mėsą ir ją ruoškite patys.
- Ribokite perdirbtos mėsos vartojimą: Jei vis dėlto nusprendėte valgyti perdirbtos mėsos, darykite tai saikingai ir ne kasdien.
- Skaitykite etiketes: Atkreipkite dėmesį į produktų sudėtį ir venkite gaminių su dideliu kiekiu nitritų, nitratų, druskos ir kitų priedų.
- Rinkitės liesesnę mėsą: Vietoj riebios mėsos, rinkitės liesesnes jos rūšis, tokias kaip vištiena be odos, kalakutiena ar liesa jautiena.
- Gaminkite sveikiau: Venkite mėsos kepimo ant atviros ugnies ar rūkymo, nes šie būdai gali padidinti kancerogeninių medžiagų kiekį. Verčiau rinkitės virimą, troškinimą ar kepimą orkaitėje.
- Derinkite mėsą su daržovėmis: Valgykite mėsą kartu su dideliu kiekiu daržovių, kurios padeda neutralizuoti kai kuriuos žalingus mėsos komponentus.
Ispaniška dešra "Fuet": skanauti saikingai
Viena iš geriausiai žinomų dešrų Ispanijoje yra "Fuet". Šios dešros paprastai gaminamos iš smulkiai supjaustytos kiaulienos šoninės, pridedant druskos ir prieskonių - skirtinguose Ispanijos regionuose jie parenkami skirtingi. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pataria, kad vytinta ar rūkyta dešra neturėtų būti kasdienis pasirinkimas. Rekomenduotina rūkytos ar vytintos mėsos gaminių norma gana griežta - tik 50 g ir net ne per dieną, o per savaitę.
Kiauliena: nauda ir pavojai
Kiauliena - viena populiariausių ir mėgstamiausių lietuvių mėsos rūšių, valgoma įvairiais metų laikais. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, kiaulienoje rasime daugiau vitamino B1 nei jautienoje ar avienoje, ji taip pat yra gyvūninių baltymų šaltinis. Tačiau, pasak dr. Editos Gavelienės, kiauliena, lyginant su baltos mėsos rūšimis, turtingesnė sočiaisiais riebalais. Gydytoja dietologė atkreipia dėmesį ir į rūkytą, vytintą mėsą bei kitus perdirbtos mėsos gaminius. Šiuose produktuose yra nitratų, benzpirenų, nemažai druskos, todėl juos skanauti reikėtų dar rečiau.
Istorinis kontekstas ir šiuolaikinės tendencijos
LSMU VA prof. V. Kurpienė pasakoja: „Daugelis galvoja, kad anksčiau žmonės valgydavo daug mėsos, lašinių ir visiems viskas buvo gerai. Tai iš tikrųjų nebuvo labai gerai, nes vidutinė gyvenimo trukmė buvo ganėtinai trumpa, o sveikata - prasta. Be to, žmonės mėsos ir lašinių vartodavo santykinai mažai, susidarydavo bent jau trys pilni mėnesiai pasninko (Gavėnia ir Adventas). Vyresni arba vargingesni žmonės labai dažnai išvis neturėdavo pakankamai mėsos, gal tik turtingi žmonės valgydavo mėsą tris kartus per dieną, kaip dabar valgo dažnas: ryte - dešra, pietums, vakarienei - mėsa, o užkandžiams dar ir pieno produktai. Tai suvartojama tikrai daug gyvūninės kilmės produktų“. Dietistė teigia, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog anksčiau buvo įprastas labai didelis fizinis aktyvumas. „Žmonės nuo aušros iki sutemų dirbdavo fizinį darbą, septynias dienas per savaitę.
tags: #rūkyta #mėsa #nauda #sveikatai