Karvės pienas: nauda ar žala?
Įvadas
Karvės pienas nuo seno laikomas svarbiu maisto produktu, ypač vaikams, nėščioms moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms. Jis siejamas su stipriais kaulais ir gera sveikata. Tačiau pastaruoju metu atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, kurie kelia abejonių dėl karvės pieno naudos ir netgi įspėja apie galimą žalą sveikatai. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius aspektus, susijusius su karvės pienu, jo sudėtį, apdorojimo būdus ir poveikį žmogaus organizmui.
Pieno sudėtis ir nauda
Pienas iš tiesų yra puikus baltymų šaltinis, o baltymai - pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Sparčiai augančiam vaikui būtina suvartoti pakankamai baltymų, užtikrinančių greitą ląstelių augimą ir vystymąsi. Baltymų sudėtinės dalys aminorūgštys yra svarbios smegenų veiklai, tad jų trūkstant darosi sunkiau išlaikyti dėmesį. Vienas pagrindinių aminorūgščių šaltinių - išrūgų baltymai, todėl vaikams geriausia pirkti kokybišką pieną, kuriame gausu šių medžiagų.
Pieno produktuose gausu įvairių mineralų, visų pirma - kalcio. Jis yra itin reikalingas vaikui greitai augant, nes padeda formuotis tvirtiems kaulams ir dantims. Kalcio koncentracija pieno produktuose yra išties didelė ir lengvai patenka į organizmą. Pieno sudėtyje yra ir kitų mineralų, tokių kaip kalis ar fosforas. Kalis yra svarbus daugeliui gyvybinių organizmo funkcijų, tuo tarpu fosforas palaiko kaulų ir dantų struktūrą bei formuoja raumeninį audinį.
Pienas ir jo gaminiai turtingi vitaminais, ypač A, B2, B5, B12, kurie labai gerai patenka į organizmą. Šie vitaminai svarbūs sklandžiam vaiko organizmo sistemų ir organų darbui. Visgi, tai yra tik maža dalis piene aptinkamų naudingų medžiagų - iš viso jų priskaičiuojama apie 200.
Moksliniai tyrimai: ar pienas tikrai stiprina kaulus?
Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad pienas kaulus ne stiprina, priešingai - juos susilpnina. Karvės piene yra keturis kartus daugiau kalcio negu mamos piene, vis dėlto jo yra per daug, todėl mūsų organizmas ne visada jį įsisavina. Apskritai tikrasis kalcio šaltinis yra ne mėsa ir ne pienas, o dirva, nes kalcis yra žemėje randamas mineralas, kurį pasisavina augalai ir, aišku, žolę rupšnojanti karvė.
Taip pat skaitykite: Viskas apie saulėgrąžas su prieskoniais
Tyrimai rodo, kad tiems žmonėms, kurie valgo pakankamai daržovių - lapinių ir ankštinių, niekada neišsivysto kalcio deficitas. Pasaulyje yra milijonai žmonių, kurie nevartoja kalcio papildų, negeria pieno, nevartoja pieno produktų ir neturi bėdų dėl trapių kaulų, pavyzdžiui, Afrikos ar Azijos gyventojai nekenčia dėl osteoporozės.
Labai įdomus ir milžiniškas tyrimas buvo atliktas Švedijoje, kuriame dalyvavo menopauzės periodo moterys. Viena jų grupė gėrė po tris stiklines karvės pieno kasdien, kita grupė visai nevartojo pieno ir jo produktų. Paaiškėjo, kad kur kas dažniau ir daugiau kaulų lūžių patyrė pieną gėrusios moterys. Taigi šis tyrimas įrodė, kad karvės pienas anaiptol nėra kalcio šaltinis ir nestiprina kaulų, vis dėlto iki šiol jis rekomenduojamas vaikams, besilaukiančioms moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Rūgštingumas ir kalcio pasisavinimas
Pienas ir apskritai gyvūninės kilmės produktai yra rūgštinis maistas, daržovės ir vaisiai - šarminis. Mūsų organizmo balansas, arba pH, yra lengvai šarminis, tad jeigu vartojame rūgštinį maistą, organizmas bando išlaikyti pusiausvyrą ir pH pašarminti. Tam procesui prireikia paimti mineralus iš kaulų, kur ir yra didžiausia kalcio saugykla.
Tad, kai geriame pieną, organizmas bando išlaikyti šarminį pH ir tam panaudoja savo paties kalcio atsargas, susikaupusias kauluose. Tiksliau, kalcis atlieka svarbią funkciją pašalinant papildomą rūgštį iš organizmo ir todėl kaulai užuot stiprėję - tampa trapesni. Šią teoriją patvirtino ir kiti tyrimai - buvo skaičiuojama, kiek gauname kalcio su pienu, o paskui, kiek jo pašalinama su šlapimu ir išmatomis iš organizmo. Paaiškėjo, kad iš pieno ir jo produktų organizmas kalcio pasisavina mažiau, negu jo pašalina. Vadinasi, šalina savo paties kalcio atsargas. Tad galima teigti, jog pagrindinė kaulų retėjimo priežastis yra pieno ir jo produktų perteklius.
Augimo hormonas IGF1 ir vėžys
Karvės piene yra į insuliną panašaus augimo hormono, vadinamo IGF1, kuris skatina ląstelių augimą. Šio augimo hormono, kuris nežūsta net pasterizuojant pieną, kiekis nėra ribojamas, ir mes nežinome, kiek jo išgeriame kartu su pienu. Vis dėlto baisiausia tai, kad IGF1, skatinantis daugintis ląsteles ir slopindamas jų žūtį, yra tiesiogiai susijęs su krūties, prostatos, plaučių ir žarnyno vėžiu.
Taip pat skaitykite: Greitas marinuotų kopūstų receptas
Riebus ar liesas pienas?
Kadangi natūraliame karvės piene yra daug cukraus, laktozės ir riebalų, jis siejamas ir su nutukimu. Liesame arba nugriebtame piene riebalų yra 2 proc., baltymų - 41 proc., o angliavandenių - net 57 proc. Vadinasi, nugriebtas pienas yra ne kas kita, o angliavandenių šaltinis.
Kazeino pavojus
Pagrindinis karvės pieno baltymas yra kazeinas, kurio mūsų organizmas iki pabaigos neišskaido. Jeigu vėrinys „pagamintas“ iš kazeino, organizmas sukarpo jį trumpomis grandinėlėmis - po kelis perliukus, kurios yra laikomos pavojingu priešu, mat tokiomis grandinėlėmis į organizmą atkeliauja pavojingi virusai ar bakterijos. Tad pasirodžius kazeino grandinėlei, organizmas siunčia signalą ją nužudyti - gamina antikūnus, kurie puola ne tik karvės pieno baltymą kazeiną, bet ir mūsų organizmo baltymus.
Būtent todėl karvės pieno baltymas yra siejamas su pirmo tipo diabetu bei kitomis autoimuninėmis ligomis, tarp jų ir autizmo spektro sutrikimais, egzema, Krono liga, celiakija ir pan. Vis dėlto bet kokios ligos genas mūsų organizme nėra dominuojantis arba tas, kuris nulemia, kad būtinai susirgsime viena ar kita liga. Genai yra tarsi mygtukai, kuriuos galime paspausti arba ne. Gerdami karvės pieną tokį mygtuką ir spaudžiame.
Įdomų tyrimą atliko žymus mokslininkas Colinas Campbellas, knygos „Natūralus būdas išvengti ligų“, autorius. Jis atliko eksperimentą su žiurkėmis, kurias suskirstė į dvi grupes. Abiejų grupių žiurkėms kasdien duodavo aflotoksino - juodojo pelėsio, pačių stipriausių augalinių nuodų, kancerogeno, skatinančio kepenų, žarnyno vėžį. Abiejų žiurkių grupių mityboje buvo ir kazeino - viena grupė gavo jo mažiau, t.y. 10 proc. kaloringumo, kita grupė kasdien gaudavo po 25 proc. bendro kaloringumo. Pirmos grupės žiurkės liko gyvos, nė viena nesusirgo vėžiu, o visos antros grupės žiurkės, gavusios daugiau kazeino, susirgo vėžiu ir pastipo. Tad peršasi išvada, jog kazeino kiekis mūsų maiste neturėtų viršyti 10 proc. bendro kaloringumo, antraip jis tampa nesaugus.
Kiti galimi pavojai
Tiriant įvairių infekcinių ligų priežastis paaiškėjo, kad nuo pieno dažniausiai užsikrečiama salmonelioze, stafilokokų bakterijomis, listerijomis, ešerichija, koli bei tuberkuliozės mikobakterija. Be to, niekur neakcentuojami JAV duomenys, jog galvijai dažnai serga BIV (galvijų imunodeficito sindromu, kaip kad žmonių ŽIV) ir leukemija. Šiomis ligomis užsikrėtę apie 40-60 proc. galvijų. Argentinoje BIV virusu užsikrėtę 75 proc. galvijų. Kritusių karvių mėsa yra perdirbama į viščiukų, karvių bei kiaulių maistą, o visų šių gyvūnų mėsa patenka ant mūsų stalų.
Taip pat skaitykite: Kiškio kopūstų nauda sveikatai ir galimas pavojus
Na o žmonių leukemija yra labiausiai paplitusi tose grupėse, kurios suvartoja daug pieno. Nors nei galvijų BIV, nei leukemija žmonės tiesiogiai neužsikrečia, vis dėlto veikia vadinamieji autoimuniniai leukemijos mechanizmai. Taigi pastebėta, kad dažniau leukemija serga karves auginantys fermeriai.
Yra dar ir retrovirusai, sukeliantys žmonių ir daugelio gyvūnų ligas, kurie nedingsta net ir pasterizavus pieną. Pasterizuojant pieną šie virusai yra suskaidomi į mažus gabalėlius, ir virusų dalelės gali būti dar labiau pavojingos, nes paskatina žmogaus organizmo autoimuninius mechanizmus. Tad reiktų turėti omeny ir tai, jog pienas gali būti ir tokių virusų šaltinis.
Karvės pienas vaikams sukelia naktinį šlapinimąsi, medicinos literatūroje aprašytas ne vienas atvejis, kad vaiką nustojus girdyti karvės pienu išgydomas ir naktinis šlapinimasis. Pienas taip pat siejamas su aknės atsiradimu paauglystėje, vaikų nutukimu ir viduriniosios ausies uždegimu. Labai dažnai vėžiu sergantys žmonės, norėdami atsistatyti po chemoterapijos, geria karvės pieną - neturėtų to daryti, mat jiems kaip tik tai labai pavojingas, vėžį skatinantis produktas.
Karvės pienas ir kiti produktai
Kalbėdama apie karvės pieną, turiu omeny ne tik pieną, bet ir visus jo produktus. Dažnai galvojama, kad sveikesni yra fermentuoti produktai: sūriai, jogurtai, vis dėlto pieno cukrus, augimo hormonas, kazeinas išlieka net ir įvairiausiais būdais perdirbant pieną. Mūsų organizmui reikalingos laktobacilos, esančios piene, bet esu įsitikinusi, kad geriau jų gauti iš kitų šaltinių, kad ir raugintų kopūstų sunkos. Beje, dar viena bėda yra antibiotikų pėdsakai piene ir jo produktuose - mes net nevartodami antibiotikų jų gauname su pienu, sūriais, jogurtais.
Natūralus ir iš pakelių
JAV ant pieno pakelių yra užrašytas leistinų ląstelių skaičius piene - niekas nesusimąsto, kas tos ląstelės. Tai leukocitai, arba pūliai, kurie į pieną patenka karvėms sergant mastitu. Pienas parduotuvių lentynose nėra natūralus produktas, mat jis praeina ilgą kelią nuo karvės iki vartotojo.
Didžiosiose fermose auginamos karvės praktiškai nesigano laukuose, nejuda, o nuolatos stovi tvartuose, neretai ir šeriamos pačiais pigiausiais pašarais. Galbūt ir genetiškai modifikuotais, kuriuos ruošiant naudojamas glifosfatas. Tokios karvės gauna ir antibiotikų, kurie, be jokios abejonės, patenka į pieną. Beje, piene yra ir didelis moteriškų lytinių hormonų kiekis, mat yra melžiamos ir veršingos karvės. Šie hormonai gali turėti įtakos vyrų testosterono gamybai bei spermos kokybei.
Na, o pienas, prieš patekdamas į parduotuvių lentynas yra pasterizuojamas (kaitinamas) - taip sunaikinami potencialūs ligų sukėlėjai, tačiau kartu yra inaktyvuojami fermentai, padedantys virškinti pieną, sunaikinami piene esantys vitaminai bei pakeičiama baltymų struktūra. Pienas yra homogenizuojamas - šio proceso metu pasikeičia pieno riebalų struktūra, kitaip tariant, ir pieno baltymai, ir riebalai tampa sunkiai virškinami, gali skatinti įvairius autoimuninius procesus bei uždegimines reakcijas. Taigi pienas iš pakelio nėra natūralus produktas, jis toks pats tolimas nuo tikro natūralaus pieno kaip meduolis nuo medaus.
Piene tiesiai iš karvės taip pat yra minėto kazeino bei į insuliną panašaus hormono IGF1, kitų hormonų - vis dėlto jame riebalų ir baltymų santykis yra sveikesnis, o pats produktas organizmo lengviau įsisavinamas. Tad jeigu neįsivaizduojate gyvenimo be pieno - rinkitės natūralų, ne pramoninį, ir nevartokite dideliais kiekiais.
Pieno apdorojimo įtaka
Kad sunaikintų piene esančias bakterijas pieno pramonė pasterizuoja (kaitina) pieną, bet šis procesas pakeičia pieno struktūrą. Pasterizavimas pieno cukrų, kitaip žinomą kaip laktozę, paverčia į beta-laktozę, kuri yra daug griečiau įsisavinama ir to rezultatas - staigus gliukozės padidėjimas kraujyje ir po to sumažėjimas, dėl kurio jūs greitai pajuntate alkį ir norite vėl ko nors valgyti ir dažniausiai valgomi saldumynai, kurie veda į kitas sveikatos problemas. Tai ypač žalinga diabetikams.
Daugelis žmonių net nežino, kad pienas yra ne tik pasterizuojamas, bet dar ir homogenizuojamas. Homogenizavimas yra procesas, kurio metu pienas leidžiamas per labai tankų filtrą, kuris sumažina piene esančių riebalų ir baltymų molekules, kad riebalai lygiai pasiskirstytų visame butelyje ir nenusistotų ant paviršiaus. Deja, šis procesas pakeičia natūralią pieno struktūrą it taip jį padaro dar labiau nevirškinamu. Homogenizuojant piene esančios riebalų molekulės apgaubia ar prikimba prie piene esančių baltymų molekulių taip apsunkindamos jų virškinimą.
Pieno netoleravimas
70% suaugusiųjų populiacijos turi bent minimalų pieno netoleravimą (nevirškinimą). Pieno ir jo produktams virškinti reikalingas enzimas - laktazė. Su amžiumi jo mažėja ir daugelio suaugusiųjų organizmas šio enzimo nebegamina arba gamina nepakankamai. Dėl to pienas būna nesuvirškintas. O nesuvirškintas ar blogai suvirškintas maistas nuodija organizmą ir taip sukelia įvairias ligas ir alergijas.
Pieno įtaka gleivių susidarymui
Pieno vartojimas skatina gleivių produkciją organizme. Gleivės dažnai yra žuvusios baltosios kraujo ląstelės - leukocitai, taip pat muco polysaccharidai - angliavandenių, iš kurių organizmas gamina gleives, rūšis. O žūva jie atakuodami nesuvirškintus pieno baltymus, nes organizmas jų neatpažįsta ir laiko juos svetimkūniais - priešais - ir todėl juos atakuoja.
Pieno vartojimas paūmina plaučių ir kvėpavimo takų ligas ir visiems gerai žinomą slogą.
Modernūs pieno ūkiai
Modernūs pieno ūkiai išgauna daug didesnį pieno kiekį iš vienos karvės nei prieš kelis dešimtmečius. Bet dėl to labai suprastėja pieno kokybė ir tai labai sekina karves (vakarų šalyse daugelis gyvena vos 2-3 metus). Taip pat tokios karvės dažnai serga pieno takų uždegimais ir dėl to joms yra duodami antibiotikai, kurie patenka į pieną.
Dar blogiau, kad uždegimu sergančios karvės su pienu išskiria mirusius leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius) dar kitaip vadinamus pūliais. Taip pat Amerikoje, kad padidintų pieno produkciją, ūkininkai karvėms duoda sintetinių hormonų, kurie, žinoma, atsiduria piene ir yra manoma, kad tai labai skatina vėžines ligas.
Karvės sutvertos ėsti žolę, bet šiandien jos yra šeriamos grūdais, soja, kukurūzais, kurie yra genetiškai modifikuoti bei įvairiais papildais.
Pieno produktai ir priedai
Daugelis jogurtų yra su visokiais dažais, konservantais, cukrumi ir saldikliais, o tų gerųjų bakterijos tai greičiausiai nė kvapo arba jos dėl ilgo galiojimo laiko yra mirę. Tas pats pasakytina ir apie Actimel ir kitus pieno gėrimus su bakterijomis. Tai labai geras metodas parduoti šauktą pieno už litro kainą.
Post-dip: svarbi karvių sveikatos ir pieno kokybės užtikrinimo priemonė
Karvių sveikata ir pieno kokybė yra pagrindiniai veiksniai, tiesiogiai veikiantys ūkio pelningumą. Tinkama melžimo procedūra, įskaitant tešmens priežiūrą prieš ir po melžimo, gali ženkliai sumažinti mastito riziką, padidinti pieno kokybę ir pagerinti karvių gerovę. Vienas iš svarbiausių aspektų, kurio nereikėtų pamiršti, yra post-dip (pieno tešmens dezinfekavimas po melžimo). Ypač vasaros metu, kai karvių organizmas patiria daugiau streso, šis paprastas, bet itin efektyvus metodas gali turėti didelę įtaką viso ūkio veiklai.
Kas yra post-dip ir kodėl jis yra svarbus?
Post-dip - tai dezinfekavimo priemonė, kuri naudojama po melžimo, siekiant užkirsti kelią bakterijų patekimui į tešmenį ir sumažinti infekcijų, tokių kaip mastitas, riziką.
Post-dip svarba, ypač vasaros metu: kaip užtikrinti karvių gerovę ir pieno kokybę
Post-dip dezinfekantai dažniausiai būna skysti tirpalai, kuriuose naudojamos aktyviosios medžiagos, tokios kaip jodas, chlorheksidinas arba pieno rūgštis.
- Jodas: Jodas yra viena iš dažniausiai naudojamų veikliųjų medžiagų post-dip priemonėse. Jis pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu, sugeba greitai sunaikinti daugelį bakterijų ir grybelių, kurie gali sukelti mastitą ir kitas infekcijas. Jodas taip pat turi antiseptinį poveikį, todėl gali padėti išvengti uždegimų ir užkirsti kelią bakterijų įsiskverbimui į spenius.
- Chlorheksidinas: Chlorheksidinas yra vienas populiariausių antiseptinių ir antibakterinių komponentų, naudojamų post-dip priemonėse. Šis cheminis junginys pasižymi plačiu antimikrobiniu veikimu, veikdamas prieš daugelį bakterijų, virusų ir grybelių, kurie gali sukelti infekcijas, įskaitant mastitą. Chlorheksidinas yra ypač veiksmingas kovojant su Staphylococcus aureus ir Escherichia coli, dviejomis pagrindinėmis mastitą sukeliančiomis bakterijomis.
- Pieno rūgštis: Pieno rūgštis taip pat yra plačiai naudojama post-dip priemonėse dėl savo antibakterinio ir rūgštinančio poveikio. Ji padeda palaikyti natūralų spenių pH balansą, užkerta kelią bakterijų dauginimuisi ir apsaugo nuo infekcijų.
- Kenocidinas: Kenocidinas - tai baktericidinis ingredientas, kuris dažnai naudojamas post-dip tirpaluose. Jis pasižymi ilgalaikiu poveikiu, kuris leidžia ne tik užkirsti kelią infekcijoms, bet ir padeda ilgiau išlaikyti spenių švarumą.
Kaip post-dip priemonės veikia?
Post-dip priemonės veikia spenius keliais mechanizmais:
- Sumažinti bakterijų augimą: Pieno rūgštis, chlorheksidinas ir kitos veikliosios medžiagos veikia bakterijas tiesiogiai, užkirsdamos kelią jų dauginimuisi ir plitimui.
- Apsaugoti nuo uždegimų: Tešmens oda po melžimo tampa pažeidžiama, todėl bakterijos ir kiti patogenai gali lengvai patekti į audinius.
- Atkurti odos barjerą: Post-dip priemonės padeda išlaikyti spenių odos sveikatą ir stiprina natūralią odos barjerinę funkciją.
Kaip pasirinkti tinkamą post-dip savo ūkiui?
- Ūkio dydis ir melžimo įranga: Jei ūkyje naudojama automatizuota melžimo įranga (robotai), reikia pasirinkti post-dip priemonę, kuri būtų suderinama su šiuo įrenginiu ir nesukeltų jam žalos.
- Karvių odos jautrumas: Jei karvės turi jautrią odą, rekomenduojama pasirinkti post-dip priemones, kurios būtų švelnesnės ir nesukeltų dirginimo.
- Sezoniniai pokyčiai: Vasarą, kai karvės patiria papildomą stresą dėl karščio ir drėgmės, post-dip priemonės turėtų turėti papildomą raminantį poveikį, kad apsaugotų nuo sudirginimo.
- Priemonės veiksmingumas prieš mastitą: Pasirenkant post-dip priemonę, labai svarbu, kad ji būtų efektyvi prieš dažniausiai pasitaikančias mastito sukeliančias bakterijas būtent jūsų ūkyje.
Kaip teisingai naudoti post-dip?
Teisingas post-dip naudojimas yra būtinas norint užtikrinti maksimalų efektyvumą.
- Tepkite tolygiai: Priemonė turi būti paskirstyta tolygiai ant visų spenių paviršių.
- Sekite gamintojo rekomendacijas: Kiekvienas post-dip gamintojas pateikia savo produkto naudojimo instrukcijas.
Post-dip priemonės yra labai svarbios užtikrinant karvių gerovę ir pieno kokybę, ypač vasaros metu, kai karvės patiria papildomą stresą. Tinkamai pasirinktos ir teisingai naudojamos post-dip priemonės gali padėti užkirsti kelią mastito vystymuisi, sumažinti infekcijų riziką ir pagerinti bendrą karvių sveikatą. Pasirinkus tinkamą veikliąją medžiagą ir pritaikius ją pagal ūkio poreikius, galima pasiekti geresnių rezultatų ir užtikrinti ilgalaikį pelningumą.
Alternatyvos pienui
Jei negalite atsisakyti pieno, tai bent jau vartokite natūralų, ne pramoninį, ir nevartokite dideliais kiekiais.
Išvados
Karvės pienas, nors ir turi tam tikrų naudingų savybių, gali būti ir žalingas sveikatai. Moksliniai tyrimai rodo, kad pienas nebūtinai stiprina kaulus, o kai kuriais atvejais netgi gali juos silpninti. Be to, piene esantis augimo hormonas IGF1 siejamas su vėžio vystymusi, o kazeinas gali sukelti autoimunines ligas. Svarbu atsižvelgti į pieno apdorojimo būdus, kurie keičia jo struktūrą ir daro jį sunkiau virškinamu.
Rekomenduojama rinktis natūralų, ne pramoninį pieną, vartoti jį saikingai ir atkreipti dėmesį į savo organizmo reakcijas. Taip pat verta apsvarstyti alternatyvius kalcio ir kitų maistinių medžiagų šaltinius, tokius kaip daržovės, ankštiniai augalai ir kiti pieno produktai.
Senųjų tradicijų prisiminimas
Nykstant gyvulių kiekiui, kartu su juo nyksta ir apeigos, atliekamos gyvulių ūkyje per didžiausias kalendorines šventes.
Tradiciniam gyvulių ūkiui didelį smūgį suduoda XX a. pr. vykdyta žemės reforma, kai kaimai skirstomi į vienkiemius; vėliau - sovietizacija, atnešusi į Lietuvą kolektyvizacijos procesą. XX a. pabaigoje, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tradicinės gyvulių ūkio formos buvo galutinai palaužtos.
Šiame kontekste svarbu prisiminti senąsias tradicijas, susijusias su gyvulių ūkiu, kurios atspindi glaudų žmogaus ryšį su gamta ir gyvūnais. Dar XIX a. Lietuvos kaime vyravusi agrarinė kultūra, XX a. pr. perauga į industrinę. Išnykus vienkiemiams, žuvo ir dalis senųjų papročių, tačiau svarbu juos prisiminti ir išsaugoti ateities kartoms.
Gyvulių auginimo apeigos
Senovėje gyvulių auginimas buvo apipintas įvairiomis apeigomis ir tikėjimais. Pirmosios gyvulių išgynimo dienos apeigos, gyvulių apsaugos būdai, draudimai ir tikėjimai - visa tai sudarė svarbią kaimo gyvensenos dalį. Per Sekmines karvėms ant ragų būdavo užmaunami vainikai. Piemenys, ganydami gyvulius, laikėsi tam tikrų taisyklių ir elgesio normų.
#
tags: #kopūstai #karvėms #žala