Kulinarijos Receptai, Kai Žmona Grįžta: Įkvėpimas iš Šefų ir Namų Virtuvės
Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius kulinarinius receptus, įkvėptus profesionalių šefų patirties ir asmeninių istorijų, kurie gali praversti, kai norisi nustebinti grįžtančią žmoną gardžiu ir originaliu patiekalu. Nuo tradicinių lietuviškų valgių iki modernių interpretacijų, nuo paprastų užkandžių iki įmantrių desertų - rasite idėjų kiekvienam skoniui ir progai.
Profesionalų Patirtis ir Įkvėpimas
Norint sukurti įsimintiną patiekalą, verta pasisemti įkvėpimo iš profesionalų. Šefas S. Kažiniauskas, sukaupęs 13 metų patirtį įvairiose virtuvėse, įskaitant darbą Prancūzijoje ir Anglijoje su geriausiais meistrais, pabrėžia, kad iš kiekvieno kolegos galima pasimokyti. Jis semiasi patirties iš "Michelin"* žvaigžde įvertinto restorano "Danesfield House Hotel" šefo Adam Simmons, Katalonijos meistrų ir prancūzų virtuvės legendos Žano Pliuženako (Jean Plouzennec), vadovaujančio dviem "Michelin" žvaigždėmis įvertintam Prancūzijos restoranui "Les Arbousiers". Svarbu, kad kiekvienas virėjas būtų "originalas" savo srityje.
S. Kažiniauskas siūlo prisiminti ir kuo dažniau paskanauti to, ką senovėje valgydavo mūsų protėviai, nes lietuvių kulinarinės tradicijos yra labai turtingos ir vertingos. Pavyzdžiui, avienos arba ėrienos patiekalai, kurie nepelnytai pamiršti, nors iki karo tokie valgiai buvo populiarūs. Jis rekomenduoja pamarinuoti 2-3 kg avienos gabalą su druska, pipirais, česnakais ir čiobreliais ir palikti marinuotis parai. Tuomet dėti į 65 laipsnių C karštumo orkaitę ir kepti apie 12 valandų. Garnyrui tinka lęšiai, pupos, daržovių salotos ir mėtų padažas.
Receptai įkvėpti kelionių
Kelionės po pasaulį gali tapti neįkainojamu įkvėpimo šaltiniu virtuvėje. K.Stumbrys, žinomas kaip Vaiduoklis iš televizijos laidos „Kibir tele vibir“, po apsilankymo brolių Rokų restorane "El Celler de Can Roca" Katalonijoje, kuris laikomas vienu iš geriausių pasaulyje, buvo sužavėtas žmonių, dirbančių virtuvėje, skaičiumi - vienam lankytojui tenka vienas virėjas.
Meilė Maistui ir Šeimos Tradicijos
K.Stumbrys meilę maisto gaminimui pajuto nuo 12 metų, kai mama parnešė ką tik išleistą knygą apie lietuviškus valgius. Jis prisimena, kad pirmasis jo pagamintas patiekalas buvo cibulinė sriuba. K.Stumbrys dalijasi savo kulinarinių gaminių receptais socialiniuose tinkluose ir aktyviai reiškiasi grupėje „Kirvio koto turnyras“, taip pat turi savo paskyrą „Kastis Kibirzz. Karkų Riterio virtuvėlė“.
Taip pat skaitykite: Anabelės Lengbein receptai
K.Stumbrys geriausiai atkaliau šaltibarščius. Jis virtus kiaušinius (litrui šaltibarščių - vienas kiaušinis) per sietelį susmulkina ir sudeda į paruoštus šaltibarščius. Dar vienas populiarus patiekalas - kiaulių odelių šaltiena. Jis taip pat mėgsta kepti duoną ir kugelį.
Šventiniai Patiekalai ir Kasdienybė
K.Stumbrys moka visus lietuviškus klasikinius patiekalus ir lengvai gali suruošti vaišių stalą. Jis teigia, kad jam dar neišmoko gaminti įvairių saldžių kepinių: tortų, keksų, pyragų, vyniotinių. K.Stumbrys pasakoja, kad anksčiau manė, jog kepti duoną yra sunku, bet kartą panaršęs internete susidomėjo vienos ukrainietės pateiktu greitai pagaminamo ragaišio receptu. Dabar jis jau gali pasakyti, kad kvietinių arba kvietinių ir ruginių miltų ragaišio hibridą jau atkaliau taip, kad kepinys išeina nesulipęs, ne per sausas. Iš saldumynų moku pagaminti „Tinginį“.
K.Stumbrys išankstinis planavimas - ne jo kryptis. Paprastai jis atsidaro šaldytuvą, pasižiūriu, ko ten yra, ir imu kurpti būsimą patiekalą galvodamas, ką seniai valgėme. Alkanam ten negalima kojos kelti. Jis valgo tada, kada užsimanau. Pusryčių jam gali nebūti. Mėgstu valgyti antroje dienos pusėje.
K.Stumbrys yra nusistatęs prieš visokius sraigių kankinimus, nors už daržinės galima rasti daugybę didelių vynuoginių sraigių. Bet man ranka nekyla jų rinkti ir valgyti. Kartą esu ragavęs varlių šlaunelių, bet nepatiko. O šiaip kad ko nevalgyčiau - labai reta išimtis. Beje, mes šeimoje visi mėgstame valgyti aštriai.
Receptai Žvejams ir Gamtai
K.Stumbrys mėgsta žvejoti ir kurį laiką žvejams skirtam žurnalui ruošdavo žuvų patiekalų receptus. Juos sudėjo į knygą „Žvejo dirbtuvė ir virtuvė“. Jis mėgsta gaudyti aukšles, tai geriausia lietuviška žuvis - jas galima užsisūdyti, marinuoti, išrūkyti. Dukra prisiskaičiusi, kokius grybus galima valgyti. Daugelis nevertina kelmučių kotų, o Gintarė pernai prisirinko kelmučių su visais kotais. Iš kotų ir kotletus galima kepti, ir į sriubą įsidėti.
Taip pat skaitykite: Gardūs batono receptai
K.Stumbrys daržų nesodina, bet turi šiltnamį. Ant palangės žaliuoja gražgarstės ir bazilikai. Pridengiau žoleles nuo katinų, kad nenuėstų.
Kaimo Virtuvės Paslaptys
Raimonda, jauna gaspadinė iš rajono pakraštyje esančio kaimo, atskleidžia, kad gyvenimas privertė ją išmokti ruošti maistą. Ji maistą pradėjo ruošti būdama penkerių metų. Daug maisto gamybos subtilybių ją išmokė senelė ir tetos iš tėčio pusės.
Raimonda pirmą kartą teko ruošti gedulingus pietus būdama dvylikos metų. Ji teigia, kad geriausia reklama „iš lūpų - į lūpas“. Mane rekomenduoja vieni kitiems. Kiti būna dalyvavę mano ruoštame pokylyje. Matyt, patiko, tai kviečia kitur.
Raimonda niekada neturėjo padėjėjų. Visada dirba savarankiškai - ruošia maistą vestuvėms, kitoms progoms, laidotuvėms. Ji viską ragauja pati, juk turiu žinoti ką valgys svečiai. Tačiau pagaminusi patiekalus jau nieko nebevalgau. O grįžusi namo noriu tik paprastos kiaušinienės.
Raimonda yra tradicinio lietuviško maisto šalininkė, todėl gaminu mėsos kepsnius, kotletus, įdarytus vyniotinius, ruošiu žuvį, pyragus, tortus ir t.t. Pastebėjau, kad mėsa su egzotiškais vaisiais tautiečiams nusibodo, nes pasibaigus iškilmėms tokių patiekalų lieka nemažai. Lietuviai jau „atsikando“ sintetinių saldumynų. Žmonės, ypač miestiečiai, kaimišką medaus tortą „sušveičia“ akimirksniu. Jie pasiilgo tikro, gero ir natūralaus maisto. Todėl puotoms kepu įvairius sausainius, pyragus ir tortus.
Taip pat skaitykite: Geriausios kulinarijos mokyklos Lietuvoje
Raimonda teigia, kad dabar tapo tradicija pirmiau patiekti karštą patiekalą, o tik po to skanaujama šaltųjų užkandžių. Žmonės ėmė taupyti. Jeigu svečiai pirma valgys šaltus patiekalus, tuomet karštus teks išmesti. Juk pusės kepsnio nei pats valgyti, nei kitam duosi… Todėl dabar pirmiausia siūlomas karštas maistas, o tik po užkandžiai.
Raimonda receptus kuria pati. Pastebėjau, kad neretai iš senų receptų, įdėjus pastangų ir išradingumo, gimsta naujas puikus patiekalas. Pasitaikydavo, jog gaminu vieną patiekalą, o išeina - kitas. Taip ir gimsta nauji „kūriniai“.
Grilio Magija ir Šeimos Džiaugsmas
M. Žymanto gyvenimas ir darbas nieko bendra su kulinarija neturi - pagal specialybę jis yra renginių ir verslo vadybos bei viešo administravimo specialistas. Nesvarbu, kieno gimtadienis, kokia šventė, - šašlyką visada kepdavo jis. Jam patiko dūmo kvapas, pats kepimo procesas. Negana to, visada gerai iškepdavo mėsą. Visi žinojo, kad šis darbas jam - malonumas.
M. Žymanto pirmas mėginimas buvo ant specialaus stovo keptas viščiukas, kurį iškepti užtrunka pusantros-dvi valandas, bet rezultatas - puikus. Ilgiausiai teko kepti jautienos šonkaulius - apie šešias valandas. Jis sako, kad labai daug ką jau esu išbandęs ir pavyksta, sakyčiau, puikiai. Vienintelis nelabai nusisekęs patiekalas, vyro teigimu, buvo antis.
Anot Mindaugo, tiesą sakant - labai labai retai. "Kai kurie žmonės sako, kad rudenį grilio sezonas baigiasi, o pas mus jis net žiemą nebuvo pasibaigęs. Net tomis šalčiausiomis šios žiemos dienomis, pamenu, kepdavau - grilis karštas, sklinda šiluma, gera. O bene didžiausias džiaugsmas - Mindaugo žmonai Kristinai, mat darbų virtuvėje jai dabar gerokai sumažėjo - 95 proc. patiekalų jis paruošia pats.
M. Žymantas jau išbandė gausybę marinatų, tad marinuoja pats. Jis turi susikūręs instagramo paskyrą, kur įkelia savo patiekalų nuotraukų, aprašo, kaip ir ką gamina. "Žmona laiminga, tikrai džiaugiasi, nes karštais patiekalais jai rūpintis beveik niekada nebereikia. Yra nemažai mano žmonai pavydinčiųjų, - šypsosi M. Žymantas. - Kai atvyksta svečių, leidžiu pasirinkti, kas ko nori, o man malonumas viską gaminti. Turime grilinimo erdvę terasoje, tai visi galime linksmai leisti laiką. Kadangi aš tai darau savo noriu, o ne nugintas, man tai malonumas, niekada neatsibosta.
M. Žymantas teigia atradęs ir šaltą rūkymą - galima ir sprandinę, ir nugarinę išrūkyti. Jis stengiasi vis išbandyti naujus skonius ar naują įrangą, kuri pasirodo specializuotose parduotuvėse. Štai neseniai išbandė specialų ketaus indą, vadinamąjį kazaną - gamino plovą. Ir procesas buvo smagus, ir rezultatas puikus. Daugiau Mindaugas dabar žino ir apie maisto produktus, kur ką pirkti, kokie produktai netinkami ruošti ant grilio. Pabandai viena, pabandai kita, ir jau žinai, iš kokių produktų net ir naudodamas geriausią grilį neišgausi gero skonio.
Julia Child: Įkvėpimas ir Paprastumas
Julia Child šioje srityje padarė perversmą: per savo televizijos laidas ir knygas ji parodė, kad įmantriausius prancūziškus patiekalus gali gaminti kiekvienas. Ji visuomet entuziastinga ir trečdalį gyvenimo apskritai nemokėjusi gaminti moteris pasauliui pademonstravo, kad gaminimas nėra toks sunkus užsiėmimas, o klaida virtuvėje dar nereiškia nesėkmės. Julios istorija - įkvėpimas ir gyvenime, ir virtuvėje.
Julia Child, mergautine pavarde McWilliams, gimė 1912 m. Kalifornijoje, finansininko šeimoje. Šeima turėjo savo virėją, kurio darbu būsima kulinarijos žvaigždė nesidomėjo - ji verčiau skyrė laiką mokslams ir sportui.
1934 m. Julia baigė istorijos studijas universitete ir išvyko į Niujorką, kur ėmė dirbti reklamos agentūroje. Kadangi Julia buvo pernelyg aukšta - 1,88 m ūgio, - jos prašymas tarnauti kariuomenėje buvo atmestas. Tuomet, norėdama padėti tėvynei, Julia įsidarbino saugumo tarnyboje, kuri dabar daugeliui gerai žinoma sutrumpinimu CŽV. 1941 m. dar niekam nežinoma gastronomijos guru buvo išsiųsta dirbti su slaptais dokumentais į dabartinę Šri Lanką, vėliau į Kiniją. Ten ji ir sutiko savo būsimą vyrą Paulą Child, netrukus Julia atvedusį į kulinarijos pasaulį.
Pora susituokė iškart pasibaigus karui, o po to išvyko į Prancūziją - Paulo ir, žinoma, gastronomijos tėvynę. Iki pasirodymo Prancūzijoje Julios niekaip nebūtum galėjęs pavadinti sėkminga kulinare. Tačiau jau pirmąjį savo patiekalą Ruano mieste - prancūzišką „sole meunière“, gaminamą iš austrių - Julia apibūdino kaip kulinarinį nušvitimą.
Paryžiuje Julia ėmė lankyti garsiąją Le Cordon Bleu kulinarijos mokyklą, vėliau mokėsi privačiai su žymiais to meto šefais. Įstojusi į moterims skirtą kulinarijos klubą, Julia netrukus susipažino su Simone Beck, tuo metu, kartu su kolege Louisette Bertholle, rašiusią knygą apie Prancūzijos virtuvę. Simone pasiūlė Juliai prisijungti prie projekto, kadangi knyga buvo skirta amerikiečiams - pati būdama iš JAV, Julia galėjo padėti padaryti knygą kuo patrauklesnę savo tautiečiams. Knyga „Mastering the Art of French Cooking“ susilaukė milžiniškos sėkmės, o po beveik 10 metų išėjo ir antra dalis. Šios knygos skaitomos iki šiol - sudėtingos prancūzų kulinarinės paslaptys jose perteikiamos paprastai ir labai aiškiai, tad nesuprasti ir negaminti tiesiog neįmanoma.
Knygos sėkmė paskatino į Julią kreiptis televizijos atstovus. Pirmasis jos kulinarinis pasirodymas ekrane įvyko kiek netikėtai. Pakviesta į tuometinę pokalbių laidą pristatyti savo knygą, vietoje ramaus atsakinėjimo į klausimus ir užsiiminėjimo receptų semantika, Julia sumaišė kelis kiaušinius ir, plepėdama apie knygą, parodė žiūrovams, kaip iškepti prancūzišką omletą. Kad žiūrovams tai patiko, būtų per menkai pasakyta - televiziją tiesiog užplūdo laiškai, reikalaujantys daugiau Julios.
Taip 1963 m. gimė laida „The French Chef“, rodyta daugiau nei 10 metų. Julia buvo žmogiška - kadangi šeštajame dešimtmetyje technologijos dar nebuvo itin pažengusios, laidos pasirodydavo niekaip nesutvarkytos, ir virtuvės liapsusai buvo matomi visoje šalyje. Būtent tai ir darė kulinarijos žvaigždę artimą paprastoms moterims - jeigu gali klysti Julia, vadinasi, galiu ir aš.
Surinkusi laidos receptus, Julia išleido knygą „The French Chef Cookbook“, o po pirmosios sekė ir daug kitų laidų: „Julia Child and Company“, „Dinner at Julia’s“, „Baking with Julia“, „In Julia’s Kitchen with Master Chefs“. Televizijoje Julia sukosi net tada, kai jai buvo jau gerokai per 70 metų.
Kulinarijos žvaigždė užgeso 2004 m., prieš pat savo 92-ąjį gimtadienį. Kaip pasakojama, vakarą prieš mirtį ji valgė ne ką kitą kaip tradicinę prancūzišką svogūnų sriubą.
Julios gyvenimo filosofiją geriausiai apibūdina gyvenimo gale knygoje „My Life in France“ užrašyti žodžiai: „…atsigręžusi atgal suprantu, kad ant stalo, o taip pat ir gyvenime atsirandantys malonumai yra begaliniai, todėl toujours bon appétit (pranc.
Saldūs Akcentai ir Meilės Receptai
Tomas Narkevičius-Free Finga ir jo žmona Patricija Budaitė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ atskleidė savo mėgstamiausių ir neatsivalgomai skanių amerikietiškų sausainių su degintu sviestu ir šokolado gabaliukais receptą. Tomas ir Patricija prisipažįsta turintys bendrą aistrą saldumynams. „Turbūt labiausiai mūsų draugystė užsimezgė vienoje kavinėje M. K. Čiurlionio gatvėje Vilniuje. Mes ten visą laiką tiesiog valgydavome saldumynus“, - šypsosi P. „Realiai valgydavome „Tinginį“, - patikslina T. Narkevičius. - Ten ir pirmasis bučinys prie tos kavinės buvo. Labai daug dalykų susiję su kava.
Sausainiai su šokolado gabaliukais skamba kaip lengvas desertas, tačiau smaližiauti mėgstanti pora tikina norėjusi kiek patobulinti šio deserto receptą. „Pademonstruosime jums kelių mėgstamiausių sausainių receptų kombinaciją. Šiuos sausainius skanius padaro ilgai kepintas sviestas. 140 g juodojo šokolado (mažiausiai 70 proc.
Receptai, Įkvėpti Senovės Lietuvių Virtuvės
Kulinarijos knygelė "Lietuvos gaspadine, arba Pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti Dievo dovanas" buvo išleista 1893 m. kaip "Ūkininko" laikraščio priedas. Autorė Liudvika Nitaitė-Didžiulienė (1856-1925), aukštaitė, dešimties vaikų mama, rašytoja, aktyvi moteris, propagavusi tautinio atgimimo idėjas. Įdomu tai, kad kai kuriuos žodžius autorė palydi paaiškinimais (germanizmais bei slavizmais), to meto šeimininkėms geriau suprantamais. Pavyzdžiui, rašydama "virienė isz vuogų" skliaustuose nurodo "konfiturus", prie "arbatos" prideda "tija", prie svogūnų - "cibuliai" ir t. t. Šeimininkėms patariama "dėti ant skardies (blekės)"; "plakti kuo smagiausiai medinėmis šakelėmis (videlczium)"; "pridėti rūgščios grietinės (smetonas)" ir t.
Žinia, lietuviai virtinius įdarydavo įvairiais priedais: uogomis, grybais, mėsa etc. Jums reikės: 5 kiaušinių, 6 šaukštų pieno, miltų, 400 g varškės, druskos, šviežių mėtos lapelių, sviesto. 1. Paruoškite tešlą: 4 kiaušinius išplakite su pienu ir miltais. 2. 3. 4. Šaltanosius dėkite į verdantį vandenį. 5. 1. Varškę sutrinkite su kiaušiniais ir grietine, įberkite miltų ir minkykite. 2. Jums reikės: 1 stiklinės pieno, 2 šaukštų sviesto, 2 šaukštų cukraus, 4 kiaušinių, 3 stiklinių pieno. 1. 2. 3. Jums reikės: 6 kiaušinių, 12 rūgščių obuolių, 2 šaukštų cukraus. 1. 2. Obuolius iškepkite orkaitėje, sutrinkite per sietą, pridėkite du šaukštus cukraus ir plakite smagiai kartu su baltymų plakiniu. Tikra gira cukrumi nesaldinama. Jums reikės: apie 1,2 kg obuolių krituolių, virinto vandens, mielių. 1. Obuolius nulupkite, supjaustykite (sėklalizdžius išimkite) ir padžiovinkite orkaitėje, užpilkite vandeniu. 2. 3. 4. Perkoškite, supilstykite į butelius, užkimškite ir laikykite šaltai.
Sūrio Įkvėpti Receptai
Netoli Rokiškio dvaro gyvenantys Saulius ir Žydrūnė savo ūkyje laiko net 600 galvijų, o per dieną ceche perdirba virš tonos pieno. Laidoje žiūrovai pamatys, kaip auginami galvijai, o vėliau išvys ir tai, kaip darbai vyksta ceche.
Galiausiai šeimos ūkio gaminamų sūrių Gian Luca paragavo ir pats. Tiek tradicinio varškės sūrio, tiek su česnaku ir žolelėmis, kepto sūrio bei vieno perkamiausių - saldaus pieno sūrio su spanguolėmis. Viso to įkvėptas, Gian Luca nusprendė pasidalinti nesudėtingu, tačiau taip lietuvių pamėgto kepto sūrio receptu. „Jei namuose kepu sūrį, žmona tą dieną į mane žiūri su šypsena ir visai kitokiu nusiteikimu“, - kaip visuomet progos pajuokauti nepraleido Gian Luca.
Norėdami receptą pakartoti namuose, pirmiausiai keptuvėje ištirpinkite lydytą sviestą. Tuomet suberkite pjaustytas saldžias bulves, česnaką, suberkite šviežius čiobrelius ir leiskite viskam gerai apkepti. Nepamirškite pagardinti druska ir pipirais. Tiesa, Gian Luca patars, kad visa tai galima padaryti ir orkaitėje! Tuomet keptas saldžiąsias bulves perkelkite ant folijos, o į keptuvę suberkite pjaustytą raudonąjį svogūną. Apkepus svogūnui, suberkite ir pupeles. Vėliau ant keptų bulvių uždėkite sūrį, jį įpjaukite ir įtrinkite kario prieskoniais. Ant viršaus suberkite svogūnus, pupeles ir gerai užlankstykite foliją. Galiausiai sūrį įdėkite kepti į orkaitę arba tam naudokite grilį. Sūrį ištraukę, papildomai pagardinkite jį riešutais ir čiobreliu.
Meilės Meniu
Leidinyje „Argumentai ir faktai" rašoma, kad tik kas ketvirta moteris dėl meilės netenka apetito. O vyrų apetitas ne sumažėja, o atvirkščiai - padidėja! Taigi, kad širdžiai plakant meilės ritmu neužmirštume ir skrandžio, siūlau vasarinį įsimylėjėlių meniu.
Manoma, kad įsimylėjėliai yra linkę persūdyti maistą. Tai netiesa. Mokslininkai neseniai išsiaiškino, kaip susiję jausmai ir druska. Žmonės, kurių širdį pervėrė Amūro strėlės, kitaip jaučią maisto skonį: sūrus maistas jiems sūresnis. Taip yra todėl, kad hormonų veikiamas, įsimylėjėlio liežuvis tampa jautresnis, tiksliau, jautresni yra liežuvio šoniniai receptoriai, kurie yra atsakingi už sūdyto maisto skonį. Kuo labiau žmogus įsimylėjęs, tuo stipriau keičiasi jo skonio pojūčiai. Štai kodėl įsimylėjusiems atrodo, kad maistas yra persūdytas. Tiesa, mokslininkai ramina - skonio savybės paaštrėja ne visam laikui. Vėliau organizmas susitvarko su stresine situacija ir grįžta prie įprasto skonio pajautimo. Meilės jausmui šie skonio svyravimai neturi jokios įtakos…
Dribsniai pakelia nuotaiką. Kaip ir bet kokiuose grūduose, dribsniuose yra daug B grupės vitaminų, kurie kovoja su stresu ir bloga nuotaika. Tačiau svarbiausia, kad B grupės vitaminai yra atsakingi už gilų miegą, kurio taip dažnai trūksta įsimylėjėliams. Ypač dribsnių turėtų valgyti tie, kurie liūdi dėl nelaimingos meilės. Pasirodo, kad sausi pusryčiai geba pakelti nuotaiką! Mokslininkai atliko tokį eksperimentą: 4 savaites kas rytą dalyviams davė 50 g dribsnių. Jau po savaitės tiriamųjų nuotaika pagerėjo, jų nebekankino baimės bei vienatvės pojūtis.
Avokadas suteikia energijos. Beje, įsimylėjusios merginos greičiau lieknėja. Tokia buvo britų mokslininkų išvada. Jų nuomone, santuokoje laimingoms ar įsimylėjusioms moterims yra lengviau atsisakyti kaloringų maisto produktų, todėl jos retai skundžiasi dėl svorio problemų. Taip atsitinka, nes romantiški jausmai yra stiprus dopamino (atsakingas už malonumus ir motyvaciją) gamybos stimuliatorius. Be to, įsimylėjusios moterys net nesistengdamos išvengia papildomų kalorijų. Moterys netenka iki 95 kcal per minutę, kai prieš pasimatymą rengiasi ir dažosi. Vyrai tokiais atvejais sudegina ne daugiau kaip 70 kcal. Tam, kad išdrįstų pakviesti potencialų partnerį į pasimatymą, moterys sudegina vidutiniškai apie 95 kcal, o vyrai - 37. Bendraudamos per pasimatymą moterys sudegina 11 kcal per minutę, o vyrukai - tik 3. Bet kai taip meti svorį, energijos juk privalai gauti. Čia pagelbės avokadas. Jis - pats kaloringiausias vaisius pasaulyje, o tam, kad visą naktį gatvelėmis vaikščiotumėte su mylimuoju, jums prireiks energijos. Pagal maistingumą avokadas prilyginamas neriebiai jautienai. Be to, šiame vaisiuje yra daug riebiųjų nesočiųjų rūgščių, todėl avokado mėgėjai turi stiprius nervus, sveiką širdį ir stiprų imunitetą, o tai reiškia, kad jiems nebaisūs nei nusivylimai meilėje, nei peršalimai.
Šokoladas - tikras meilės saldėsis. Šokolade tiesiog apstu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios priverčia mūsų smegenis išskirti krūvą hormonų, nuo kurių pajuntame malonumą ir pasitenkinimą. Išmanieji actekai, kurie pirmieji sumąstė naudoti šokoladą maistui, žinojo apie šią kakavos pupelių savybę. Todėl prieš apsilankydamas savo hareme, didysis actekų vadas Montesuma išgerdavo net penkis puodelius karšto šokolado! Sako, kad žmonos buvo juo patenkintos, o pats Montesuma jautėsi devintam danguj. Nieko nuostabaus: šokolade yra fenamino - medžiagos, kuri sukuria įsimylėjimo pojūtį.
Nė dienos be silkės! Žuvis - dar vienas produktas tiems, kas nenori liūdėti dėl meilės be atsako. Tyrimai parodė, kad tose šalyse, kur gyventojai valgo daug žuvies, depresija ir savižudybės yra retesnės nei ten, kur dauguma gyventojų yra mėsėdžiai. Svarbios čia riebiosios omega-3 rūgštys, kurios būtinos gerai nuotaikai. Tačiau įsidėmėkite, kad šildant žuvį, naudingosios medžiagos suardomos, todėl kepta ar virta žuvis nebegali būti vadinama antidepresantu. Geriau rinkitės paprastą silkę. Be naudingų riebiųjų rūgščių, silkės mėgėjai gauna dar vieną svarbų geros nuotaikos elementą - vitaminą D.
Svogūnas ir spermatozoidai. Iš visų daržovių svogūnas turi daugiausia cinko. Cinko stygius neigiamai veikia moterų vaisingumą, o normaliam seksualiniam vyro gyvenimui jis tiesiog būtinas. Šis mikroelementas dalyvauja išsiskiriant vyriškam hormonui testosteronui ir veikia spermatozoidų aktyvumą.
Burokėliai sušvelnins išsiskyrimą. Juose yra daug medžiagų, kurios apsaugo širdies ir kraujagyslių sistemą. Meilės romano pabaiga palieka ne tik nemalonias emocines nuosėdas, tačiau ypač kenkia atstumtojo širdžiai. Medikams pavyko įrodyti, kad tokių peripetijų metu širdis tiesiogine prasme sustingsta. Po žodžių „mums reikia išsiskirti" atstumtojo pulsas sulėtėja tam tikrą laiką. Atsisakymas gali tiesiogiai „sudaužyti" mūsų širdį, mano mokslininkai.
Receptai
tags: #kulinarija #receptai #kai #žmona #grįžta