Šiaurės ir Pietų Amerikos kalnų sistemos
Šiaurės ir Pietų Amerika pasižymi įspūdingomis kalnų sistemomis, turinčiomis didelę įtaką regionų klimatui, biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui. Šiaurės Amerikos Kordiljeros ir Pietų Amerikos Andai yra du didžiausi ir svarbiausi kalnų masyvai Amerikos žemynuose.
Šiaurės Amerikos Kordiljeros
Šiaurės Amerikos Kordiljeros - tai didžiulė kalnų sistema, besidriekianti per visą Šiaurės Amerikos vakarinę dalį. Jos ilgis siekia daugiau nei 9000 km, pradedant nuo Aliaskos pakrančių ir baigiant Centrinės Amerikos pietuose, kur pereina į Andus. Kordiljeros pasižymi geologine įvairove, apimančia prekambro masyvus, nuosėdines ir metamorfines paleozojaus uolienas, mezozojaus batolitus ir vulkaninius masyvus.
Kordiljerų struktūra
Šiaurės Amerikos Kordiljeros beveik per visą ilgį susideda iš trijų pagrindinių juostų:
- Rytinė Kordiljera (Uoliniai kalnai): Ši juosta apima Brukso kalnagūbrį, Makenzio kalnus, Uolinius kalnus ir Rytų Siera Madrę. Aukščiausia viršūnė - Elberto kalnas (4399 m).
- Vakarinė Kordiljera (Ramiojo vandenyno juosta): Ši juosta pasižymi aukštais vulkaniniais kalnagūbriais, tokiais kaip Aliaskos kalnai (aukščiausia viršūnė - Makinlio kalnas, 6193 m), Aleutų, Beringo kalnagūbriai, Kaskadiniai kalnai, Pakrantės kalnai, Siera Nevada, Vakarų Siera Madrė, Vulkaninė Siera, Pietų Siera Madrė ir Šv. Elijo kalnai. Vakaruose Kordiljeros priartėja prie Ramiojo vandenyno, suformuodamos Aleksandro salas ir Vankuverio salą.
- Vidinė Kordiljerų juosta: Tarp šių dviejų juostų yra Vidinė Kordiljerų juosta, kurią sudaro plokščiakalniai ir plynaukštės: Jukono plynaukštė, Freizerio plynaukštė, Didysis Baseinas, Kolorado plokščiakalnis, Meksikos kalnynas.
Klimatas ir augmenija
Šiaurės Amerikos Kordiljerų klimatas ir augmenija labai įvairūs, priklausomai nuo platumos ir aukščio. Šiaurinėje dalyje vyrauja kalnų tundros ir taiga, o pietinėje dalyje - įvairūs miškai, krūmynai ir dykumos.
Didysis Kolorado kanjonas
JAV pietvakariuose esantis Kolorado plokščiakalnis yra unikalus geologinis darinys, kurį kerta upė, suformuojanti Didįjį Kolorado kanjoną. Tai vienas giliausių ir įspūdingiausių kanjonų pasaulyje, pasižymintis stačiomis uolomis ir įvairiaspalviais geologiniais sluoksniais.
Taip pat skaitykite: Korėjos susivienijimo perspektyvos
Augmenija ir gyvūnija
Šiaurės Amerikos Kordiljerose galima rasti įvairiausių augalų ir gyvūnų rūšių. Šiaurėje vyrauja amžino įšalo sąlygos ir tundra, kur auga samanos ir kerpės. Pietuose plyti didelės spygliuočių miškų juostos, kuriose auga pušys, eglės ir maumedžiai. Vidurio vakaruose yra didelės pievų prerijos, o rytuose - klevų ir karijų miškai. Kordiljerose gyvena kilnieji ereliai, rudieji lūšys, kojotai, kaktusai ir milžiniškos sekvojos.
Aliaska
Aliaska yra didžiausia JAV valstija, pasižyminti aukščiausiais Šiaurės Amerikos kalnais, giliausiais ežerais ir didžiausiais lokiais. Šiaurinėje Aliaskos pakrantėje stūkso Katamajaus ugnikalnis, kurio didžiausias išsiveržimas įvyko 1912 m., išmesdamas didžiulį kiekį pelenų.
Grenlandija
Šiaurės Amerikos šiaurės vakaruose yra Grenlandija - didžiausia sala Žemėje. Didžiąją salos dalį dengia ledas, kurio storis vietomis siekia 3 km. Svarbiausia Grenlandijos vietovė - Gothobas, o pagrindinis salos gyventojų verslas - žvejyba.
Andų kalnų sistema
Andai - ilgiausia pasaulyje kalnų grandinė, besidriekianti palei visą vakarinę Pietų Amerikos pakrantę. Jos ilgis siekia apie 7500 km, plotis - iki 600 km, o vidutinis aukštis - apie 4000 m. Andai driekiasi per septynias šalis: Venesuelą, Kolumbiją, Ekvadorą, Peru, Boliviją, Čilę ir Argentiną.
Andų susidarymas
Andai susiformavo destruktyviajame tektoninių plokščių pakraštyje, kur okeaninė Naskos plokštė ir Antarktidos plokštės fragmentas, nerdamos po žemynine Pietų Amerikos plokšte, kelia ją aukštyn. Pietiniame žemyno gale Andų kalnų grandinė panyra ir vėl iškyla Antarktidos pusiasalyje.
Taip pat skaitykite: Charakteristikos: Pietų Amerikos savanos
Andų struktūra
Pietinėje Kolumbijos dalyje, ties siena su Ekvadoru, Andus sudaro tik viena vulkaninių kūgių grandinė, kuri piečiau išsišakoja į tris grandines - vakarinę (isp. Occidental), Centrinę (isp. Central) ir rytinę (isp. Aukščiausia Andų viršūnė - Akonkagva (isp. Aconcagua), bet labiausiai nuo Žemės centro nutolusiu tašku laikoma Čimboraso (isp. Chimborazo) viršūnė.
Klimatas ir biologinė įvairovė
Andai driekiasi per šešias klimatines zonas, todėl ir klimatas juose labai įvairus. Šiaurinėje dalyje dominuoja tropikų miškai, subtropiniuose Anduose - sausi subtropiniai miškai ir krūmynai, aukštikalnėse žaliuoja ekvatorinės pievos (páramo) ir sausos aukštikalnių stepės (chalka), o Čilės ir Peru teritorijose tarp Andų ir Ramiojo vandenyno plyti sausiausia Žemėje Atakamos dykuma.
Andų įtaka kultūrai
Andų kalnų pavadinimas įdomiai įtakojo ispanų kalbos leksiką: žmones, mėgstančius laipioti po kalnus, Pietų Amerikos gyventojai vadina andinistais (andinista), o ne alpinistais.
Aukščiausi kalnai Amerikoje ir pasaulyje
- Akonkagva: Aukščiausias Pietų Amerikos kalnas, siekiantis 6961 m.
- Denalis (Makinlio kalnas): Aukščiausias Šiaurės Amerikos kalnas, siekiantis 6190 m.
- Everestas: Aukščiausias pasaulio kalnas, siekiantis 8848,86 m.
Kalnai Lietuvoje
- Aukštojas: Aukščiausias Lietuvos kalnas, siekiantis 293,84 m.
Taip pat skaitykite: Koordinatės laivyboje
tags: #šiaurės #ir #pietų #amerikos #kalnų #sistemos