Gūžinių kopūstų auginimas: išsamus vadovas

Gūžiniai kopūstai - viena populiariausių daržovių, plačiai naudojama įvairiuose patiekaluose. Tinkamai pasodinti ir prižiūrėti šie augalai duoda gausų derlių. Šiame straipsnyje pateikiami naudingi patarimai, kaip užauginti sveikus ir tvirtus gūžinius kopūstus, pradedant sėklų pasirinkimu ir baigiant derliaus nuėmimu.

Sėklų pasirinkimas ir sodinimo laikas

Sėklų pasirinkimas yra pirmas ir labai svarbus žingsnis siekiant gero derliaus.

Sėklų pasirinkimas

Rinkitės veisles, kurios geriausiai tinka jūsų klimato zonai ir norimam naudojimui. Gūžiniai kopūstai skirstomi į ankstyvas, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvas veisles.

  • Ankstyvos veislės: Tinka greitam vartojimui, bet mažiau atsparios laikymui. Pavyzdžiui, ‘Golden Acre’, ‘Greyhound’.
  • Vidutinės ir vėlyvos veislės: Puikiai tinka laikymui ir rauginimui. Pavyzdžiui, ‘Brunswick’, ‘Krautman’.

Sodinimo laikas

Sodinimo laikas priklauso nuo veislės ir norimo derliaus laiko.

  • Ankstyvos veislės: Sėjamos nuo vasario pabaigos iki kovo vidurio (šiltnamyje) ir sodinamos į daržą gegužės pradžioje.
  • Vėlyvos veislės: Sėjamos nuo balandžio vidurio iki gegužės pradžios, o į dirvą sodinamos birželio mėnesį.

Dirvožemio paruošimas

Gūžiniai kopūstai mėgsta derlingą, purią ir neutralios reakcijos dirvožemį (pH 6.5-7.5). Jie blogai auga rūgščioje ar skurdžioje žemėje. Jei dirva rūgštesnė (PH 3,5-4,5), tai ji ruošiama iš rudens.

Taip pat skaitykite: Greitas marinuotų kopūstų receptas

  • Dirvožemio praturtinimas: Rudenį, prieš sodinimą, įterpkite komposto arba gerai perpuvusio mėšlo. Organinio tręšimo šalininkai gali drąsiai naudoti mėšlą - 6-8 kg/m2. Tokiu atveju mineralinių trąšų kiekis mažinamas arba jų iš viso atsisakoma.
  • Kalkinimas: Jei dirvožemis rūgštus, įterpkite kalkių arba dolomitmilčių. Prieš kasant į dirvą įterpiama dolomitmilčių arba kalkių, kreidos, priklausomai nuo rūgštingumo 1-2 stiklinės į kv. metrą.
  • Pasodinimo vieta: Pasirinkite saulėtą vietą, kur anksčiau nebuvo auginami kryžmažiedžiai augalai (kopūstai, ridikai, brokoliai).

Rudeninis perkasimas naudingas ir kaip dezinfekcijos priemonė - šaltis sunaikins kenkėjų lervas ir ligų sukėlėjus.

Pavasarį į dirvą įterpiama organinių ir mineralinių trąšų. Iš organinių - mėšlo puvinys arba mėšlo ir durpių kompostas - 3-4 kg 1 kv. metrui.

Gūžinių kopūstų sodinimas

Gūžiniai kopūstai į daržą sodinami daigais. Prieš sodinant reikia gerai apžiūrėti šaknis, kad jos nebūtų pažeistos juodosios kojelės, nes tokie daigai nunyksta (šaknelė būna patamsėjusi ir suplonėjęs jos kaklelis).

Daigų auginimas

Sėjama į specialius mišinius arba galima paruošti mišinį pačiam iš dirvos ir komposto (1/1) pridedant smėlio, durpių arba durpinio komposto, optimalus dirvos PH daiginimui 6,5-6,7. Kibirui mišinio pridedama 15 g superfosfato. Žemės mišinys sudrėkinamas, sudedamas į 5-6 centimetrų aukščio dėžutes, paviršius išlyginamas.

  • Sėjimas: Į dėžutes arba šiltnamio vagas sėkite sėklas 1 cm gylyje, laikydami 2 cm atstumą tarp sėklų. Sėklos sėjamos 1 cm gyliu, kas 1 cm, atstumai tarp vagelių 3 cm.
  • Daiginimas: Palaikykite 18-20 °C temperatūrą, o po daigų sudygimo ją sumažinkite iki 12-15 °C. Daigai turėtų pasirodyti po 4-5 dienų, optimali daigų auginimo temperatūra 15-18 laipsnių. Aukštesnėje temperatūroje, ypač jei didesnė drėgmė, daigai gali susirgti juodąją kojele.
  • Pikavimas: Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapui daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius, pilnus tos pačios sudėties žemės mišinio. Daigas įdedamas iki sėklaskilčių. Indeliai laikomi šviesoje, pirmas 2-3 dienas temperatūra 16- 18 laipsnių, kai prigyja sumažinama iki 13-14 dieną, ir 10-12 naktį.
  • Papildomas tręšimas: Papildomai tręšiama 2 kartus: kai pasirodo antrasis tikrasis lapas ir 3-5 dienos prieš išsodinant į gruntą. Tręšiama skystu tirpalu iš 10 l vandens, 20 g amoniako salietros, 20-30 g superfosfato, 20-40 kalio chlorido.
  • Grūdinimas: Atėjus šiltam orui, kuo dažniau daigus išneškite į gryną orą. Jei įmanoma, išneškite į šiltnamį, uždarą balkoną ar panašiai. Likus savaitei iki persodinimo daigus galite perkelti į šiltnamį ar kitą saulėtą vietą. Be to, prieš sodinimą į pastovią augimo vietą, tai yra likus 5-7 dienoms, laistymas turi būti sumažinamas nuo kasdienio iki 1 karto per 2-3 dienas, o diena prieš sodinimą visai nelaistoma (kad daigai nelūžtų išimant iš daigų augimo vietos).
  • Persodinimas: Kai daigai pasiekia 10-15 cm aukštį ir turi 4-6 tikruosius lapelius, jie pasiruošę būti perkelti į dirvą. Daigai išsodinami į dirvą apie 12-15 centimetrų aukščio su 4-5 tikraisiais lapais.

Prieš sodinant dirva papildomai apdirbama. Nutirpus sniegui iš išėjus įšalui reikėtų saugoti dirvoje esančią drėgmę. Supurenamas viršutinis dirvos sluoksnis - mažiau išgaruos drėgmės, dirva greičiau įšils. Dažniausiai ima sparčiai augti ir piktžolės, jas pašalinkite purendami grėbliu . Išsodinami daigai į paruoštą dirvą balandžio pabaigoje (tinka išsodinti iki gegužės pabaigos).

Taip pat skaitykite: Kiškio kopūstų nauda sveikatai ir galimas pavojus

Sodinimas į dirvą

Daigai išsodinami nesaulėtą dieną arba vakare. Daigai įkasami iki pirmųjų tikrųjų lapų. Geriau prigis, jeigu pirmas 5-6 dienas lapus drėkinsite, pirmas 2 dienas lapus verta saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

  • Atstumai:
    • Ankstyvos veislės: 40 x 40 cm.
    • Vėlyvos veislės: 50 x 50 cm. Atstumai tarp eilių - 50-70 centimetrų, tarp augalų 30-50 centimetrų. Vėlyvieji kopūstai išsodinami gegužės antrojoje pusėje, atstumai tarp eilių 60-70 centimetrų, o tarp daigų 40-60 centimetrų.
  • Sodinimo gylis: Daigus sodinkite taip, kad pirmieji lapai būtų vos virš dirvos paviršiaus.
  • Laistymas: Pasodinus gerai palaistykite, kad šaknys greitai prigytų. Pasodinus daigus gausiai juos paliekite,vidutiniškai 3-5 l/m². Jeigu naktimis vis dar būna šalnos, denkite augalus agroplėvele. Be to, ši plėvelė apsaugo dirvą nuo išdžiūvimo ir neleidžia augalų užpulti kenkėjams.

Sodinami kopūstai, ypač vėlyvųjų veislių, ir į atvirą dirvą. Sodinama balandžio pabaigoje ar gegužę, į 1,5-3 centimetrų gylį.

Priežiūra augimo metu

Pagrindinis rūpestis auginant šias daržoves yra laistymas, papildomas tręšimas ir paviršinis dirvos purenimas.

Laistymas

Kopūstai labai reiklūs drėgmei.

  • Laistykite 2-3 kartus per savaitę, ypač sausros metu. Po išsodinimo laistoma kas 3-4 dienos po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/1 kv. m. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m2). Ankstyvuosius kopūstus daugiau laistyti reiktų birželį, vėlyvuosius - rugpjūtį.
  • Laistykite šaknis, o ne lapus, kad išvengtumėte grybelinių ligų. Laistoma ryte arba vakare, vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė negu 18 laipsnių.

Geriausia būtų įsigyti ir susimontuoti laistymo sistemą, kuri purkšdama tolygiai paskirstys vandenį visame kopūstų augimo plote. Jeigu tokios sistemos neturite, teks laistyti rankiniu būdu.

Taip pat skaitykite: Garbanotieji lapiniai kopūstai: viskas, ką reikia žinoti

Tręšimas

Pirmą kartą papildomai tręšiama, kai daigai prigyja (200 g amonio salietros į 10 m² 10 cm atstumu nuo kopūsto), antrą kartą - po 30 dienų (200 g amonio salietros į 10 m²; beriama į tarpueilius).

  • Pirmas tręšimas: Praėjus 2 savaitėms po pasodinimo, naudokite azoto turinčias trąšas (pvz., amonio salietrą).
  • Antras tręšimas: Kai pradeda formuotis gūžės, naudokite kompleksines trąšas su fosforu ir kaliu.

Dirvožemio purenimas ir mulčiavimas

  • Purenimas: Reguliariai purenkite dirvą, kad pagerintumėte oro patekimą prie šaknų. Purenti 5-8 centimetrų gyliu reikėtų kas 6-7 dienos arba palaisčius, po stipraus lietaus. Jei mažai drėgmės ir lengvesnės dirvos, tai purenama sekliau, esant daugiau drėgmės ir sunkiose dirvose - giliau.
  • Apkaupimas: Po 20 dienų pirmą kartą apkaupiama. Kartojama po 8-10 dienų. Veisles su trumpu kotu reikia apkaupti 1 kartą, su ilgesniu 2-3 kartus.
  • Mulčiavimas: Naudokite šiaudus arba žolės mulčią, kad sulaikytumėte drėgmę ir sumažintumėte piktžolių augimą.

Apsauga nuo kenkėjų ir ligų

Gūžiniai kopūstai dažnai kenčia nuo kenkėjų ir ligų, todėl svarbu imtis prevencinių priemonių. Nuo daugumos ligų ir kenkėjų apsisaugoma taikant teisingą agrotechniką: išlaikoma sėjomaina, naikinami užsikrėtę augalų likučiai, be to, tręšimas, laistymas ir žemės paruošimas pagal taisykles leis išvengti daugelio ligų. Sisteminė kova su įvairiais kenkėjais leis išauginti didesnį ir sveikesnį derlių.

Kenkėjai

  • Kryžmažiedžių kopūstiniai balti drugiai: Purškite augalus biologiniais insekticidais arba naudokite plonus tinklus, kad apsaugotumėte nuo jų lervų.
  • Augalų amarai: Naudokite muilo tirpalą arba natūralius repelentus, tokius kaip česnako purškalas.
  • Šaknų musės: Sodinant įterpkite dirvožemyje esančius kenkėjų repelentus.

Ligos

  • Juodoji dėmėtligė: Sodinant venkite per tankaus išdėstymo, reguliariai purenkite dirvą.
  • Šaknų puvinys: Nepersistenkite laistydami ir užtikrinkite tinkamą drenažą.

Derliaus nuėmimas

Gūžinių kopūstų derliaus laikas priklauso nuo veislės. Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, gūžiniai kopūstai skirstomi į ankstyvuosius (65-115 dienų), vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo(115-160 dienų) ir vėlyvas veisles (160 ir daugiau dienų).

  • Ankstyvos veislės: Paruoštos derliui po 60-80 dienų.
  • Vėlyvos veislės: Brandina gūžes 120-150 dienų.

Kaip nuimti?

Nukirpkite gūžes prie pagrindo, palikdami keletą išorinių lapų, kurie apsaugos jas laikant.

Laikymas

  • Vėlyvos veislės tinkamos ilgalaikiam laikymui vėsioje, sausoje vietoje (0-2 °C temperatūroje). Vėlyvųjų veislių kopūstai šalčio nelabai bijo - pakenčia 5° šalčio. Bet peraugusios gūžės ima plyšti. Kopūstus galima pradėti imti rugsėjo viduryje. Tuo metu parenkamos kietos ir su­augusios gūžės, kurios ir kertamos. Kopūstai kertami kirvukais arba pjaunami peiliais ir kraunami į krūvas maždaug po 0,5 t. Esant mechanizuotai kopūstų auginimo technologijai gūžiniai kopūstai nuimami kopūstų nuėmimo kombainais.

tags: #kopūstai #guziniai #auginimas

Populiarūs įrašai: