Augalai, nereikalaujantys laistymo Pietų Europoje: Gražus sodas be didelių pastangų

Pietų Europa pasižymi karštu ir sausu klimatu, todėl norint išlaikyti vešlų ir žydintį sodą, reikia pasirinkti tinkamus augalus, kurie nereikalauja dažno laistymo. Šiame straipsnyje aptarsime keletą augalų, puikiai tinkančių auginti Pietų Europoje ir nereikalaujančių didelių laistymo pastangų. Taip pat aptarsime lenktasėkles pupeles, eleborus ir pelargonijas, kurios taip pat gali būti auginamos Pietų Europoje, tačiau joms reikia skirti daugiau priežiūros.

Lenktasėklės pupelės: Daržo karalienės, reikalaujančios šiek tiek dėmesio

Lenktasėklės pupelės (Phaseolus lunatus), dar vadinamos Limos arba sviestinėmis pupelėmis, yra kilusios iš Pietų Amerikos. Jos išsiskiria dideliu dydžiu ir skoniu. Šių pupelių sėklose gausu baltymų, maistinių skaidulų ir vitaminų, taip pat riebalų (net iki 2 proc.). Lenktasėklės pupelės gali būti krūminės arba vijoklinės. Krūminės pupelės yra kompaktiški augalai, nereikalaujantys didelės priežiūros, tačiau vijoklinės pupelės yra derlingesnės, bet joms reikia daugiau dėmesio: tvirtų atramų, tręšimo ir laistymo. Kadangi lenktasėklės pupelės mėgsta šilumą ir saulę, joms labiausiai tinka saulėta ir nuo vėjų apsaugota vieta.

Eleborai: Žiedai pavėsyje, džiuginantys ilgus metus

Eleborai (Helleborus) - daugiametės žolinės gėlės, priklausančios vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai. Tai vieni iš nedaugelio augalų, kurie gali augti pavėsyje. Tinkamai pasodinti eleborai gali puošti gėlyną net iki 20 metų. Eleborai žydi gražiais, žalsvos, gelsvai baltos ar rausvos spalvos žiedais, susitelkusiais į kekes ar išsidėsčiusiais pavieniui. Yra apie 25 eleborų rūšys, o gėlynuose labiau paplitę hibridai. Eleborai auginami pavėsyje arba daliniame pavėsyje, jiems geriausiai tiks vieta po medžiu ar krūmu. Jiems reikalinga derlinga, puri ir laidi vandeniui dirva, kurios pH neutralus ar silpnai šarminis. Eleborai sodinami pavasarį arba ankstyvą rudenį. Iš karto pasodinti augalai laistomi gausiai apie 15-20 dienų, o sausuoju vasaros laikotarpiu vandens taip pat nereikėtų pagailėti. Rekomenduojama eleborus kasmet mulčiuoti durpėmis, smulkintais lapais ar kompostu.

Populiariausios eleborų rūšys ir veislės:

  • Baltažiedis eleboras (Helleborus niger) - neaukštas augalas, užaugantis iki 20-30 cm aukščio. Rūšis pasižymi pavieniais nusvirusiais stambiais žiedais, kurie keičia spalvą - iš pradžių balti, vėliau rausvi, galiausiai žali. Šis eleboras žydi anksti - kovą ar balandį.
  • Dvokiantysis eleboras (Helleborus foetidus) - iki 50 cm užauganti rūšis visžaliais lapais, panašiais į palmę. Žiedai nusvirę ir primena varpelį, susitelkę į kekę, žaliai purpurinės spalvos ir bekvapiai, žydi pavasarį (balandį-gegužę).
  • Kaukazinis eleboras (Helleborus orientalis) - visžalių gėlių rūšis užauga iki 40 cm ūgio. Šie eleborai žydi kovo-balandžio mėnesiais įvairių spalvų žiedais.
  • Korsikos eleboras (Helleborus lividus ssp. corsicus) - šie visžaliai, iki 60 cm užaugantys eleborai yra stambiausi šios genties atstovai. Jie turi dubens formos šiek tiek nusvirusius stambius žiedus, kurie yra gelsvai žalios spalvos su tamsesniu viduriuku, žydintys pavasarį.
  • Rytiniai hibridiniai eleborai (Helleborus x hybridus) - tai populiariausi ir lengviausiai auginami eleborai, kurių galima rinktis iš šimtų veislių. Jų žiedai yra baltų, kreminių, rausvų ar rubino atspalvių, žalios, violetinės arba dūminės violetinės spalvos, dažnai su dėmelėmis ar taškeliais.

Pelargonijos: Spalvingi žiedai, reikalaujantys priežiūros

Pelargonijos (Pelargonium) yra populiarios gėlės, priklausančios snaputinių (Geraniaceae) šeimai. Jos mėgstamos dėl ryškių spalvų ir gebėjimo gerai augti vazonuose bei lysvėse. Pelargonijos nėra lepios ir nereikalauja išskirtinės priežiūros, tačiau norint sulaukti įspūdingesnių žiedų, jas reikia tinkamai prižiūrėti. Pelargonijoms reikia 4-6 valandų per dieną tiesioginių saulės spindulių, todėl saulėtą dieną jų saulėkaitoje palikti nevertėtų. Optimalios sąlygos daugumai pelargonijų rūšių - tiesioginiai saulės spinduliai ryte ir švelnus pavėsis nuo vidudienio. Pelargonijas būtina aprūpinti reikalingomis maistinėmis medžiagomis, kad jos puikiai augtų ir turėtų stiprią šaknų sistemą.

Kaip išlaikyti pelargonijas per žiemą?

Lietuvių pamiltos gėlės pelargonijos nežiemoja lauke, tad svarbu užtikrinti joms tinkamas sąlygas, kad kitais metais vėl galėtumėte jas sodinti ir džiaugtis žiedai. Vos tik pasirodžius pirmiesiems šalčiams rudenį, rekomenduojama augalus iškasti, nukratyti dirvą nuo šaknų, padėti augalus vėsioje vietoje ir leisti jiems išdžiūti kelias dienas. Tai padės išvengti pelėsio ar miltligės ligos per žiemą.

Taip pat skaitykite: Geriausi padažai prie troškinių

Sausrai atsparūs augalai: Gėlynas, nereikalaujantis didelio laistymo

Jei norite sukurti gėlyną, kuris nereikalautų didelio laistymo, rinkitės sausrai atsparius augalus. Šie augalai pasižymi ne tamsiai žaliais mėsingais lapais, o gražia elegantiška struktūra ir smulkiais žiedeliais. Jei jūsų gėlynas puikiai apšviestas saulės, jeigu dominuoja smėlis, o ne molis, tada turite nederlingą ir vandens nesulaikančią dirvą, kuri nuolat sausa. Tačiau net tokiomis sąlygomis galite išsirinkti nuostabių daugiamečių augalų.

Sausrai atsparių augalų pavyzdžiai:

  • Bandrenis (lot. Echinops) - žiedas neįprastos formos - nedidelis rutuliukas. Jis suteikia žavesio gėlynui. Bandrenis pradeda žydėti liepos mėnesį. Iš pradžių rutuliukai (jo žiedynai) būna žali, o žydėjimo piko metu - melsvi.
  • Kraujažolė (lot. Achillea) - nereikalauja derlingų žemių, nereikia daug drėgmės ir daug lepinimo.
  • Notra (lot. Stachys) - visai nereiklus augalas, pakenčiantis ir nederlingą žemę, ir kaitrą.
  • Šilokas (lot. Sedum) - jų lapai tikrai puošnūs, o kai kurios veislės išvis išskirtinės. Žydi jie antroje metų pusėje, bet gėlynus gali papuošti kone ištisus metus.
  • Levanda (lot. Lavandula) - kilusi iš saulėtų vietų, todėl tokios ir jūs turėtumėt savo kieme paieškoti.

Vienmetės gėlės, žydinčios visą vasarą:

Už darbą, kurį įdėsite sodindami augalus pavasarį ir prižiūrėdami juos visu vegetaciniu laikotarpiu, laukia didžiulis atpildas - be perstojo trunkantis žydėjimas. Vienmečių augalų daigų galima įsigyti parduotuvėje arba turguje - nebūtina patiems daigintis, jei nėra tokios galimybės.

Populiariausios vienmetės gėlės:

  • Žydrūniai (Ageratum) - tai nekaprizingas astrinių šeimos atstovas. Žiedai gali būti mėlyni, balti, violetiniai arba rausvi.
  • Siauralapės sprigės (Impatiens hawkeri) - tai spriginių šeimos hibridas, vertinamas dėl efektingai suvešančių lapų ir gausių, ryškių žiedų.
  • Valerio sprigės (Impatiens walleriana) - dailiais krūmeliais suvešantys dekoratyviniai augalai.
  • Serenčiai (Tagetes) - tikrai nelepūs, tvirti astrinių šeimos atstovai.
  • Begonijos (Begonia tuberhybrida ir Begonia semperflorens) - daugiamečiai begoninių šeimos augalai, tačiau auginti juos kaip vienmečius daug paprasčiau.
  • Siauralapiai lakišiai (Bidens ferulifolia) - ne tik puošniai atrodo klombose ir vazonuose, bet ir nepalankaus oro nepabūgsta, o žydi iki pat šalnų.
  • Verbenos (Verbena tenuisecta) - pražysta dar sodinukų auginimo laikotarpiu.
  • Pelargonijos (Pelargonium) - ypač populiarios tik vieną, užtat visą vasarą žydinčios sodo puošmenos.
  • Pentas (Egipto žvaigždės) (Pentas Lanceolata) - į sodą vilioja bites ir peteliškes.
  • Petunijos (Petunia) - puikiai ištveria kaitrą ir įspūdingai žydi visu vegetaciniu laikotarpiu, užpildydamos spalvomis vazonus ir klombas.
  • Portulakos (Portulaca grandiflora) - puiki balkonų ir terasų puošmena. Jos mėgsta saulėtas vietas ir netgi sausmetis joms nebaisus.
  • Šalavijai (Salvia splendens) - neretai auginami ir soduose, nors čia įsitvirtinusi ir kita rūšis - vaistiniai šalavijai (Salvia officinalis).
  • Sanvitalijos (Sanvitalia) - tai šliaužiantys augalai, apsipilantys miniatiūrines saulėgrąžas primenančiais ryškiai geltonais žiedais.
  • Skeptrenės (Scaevola) - ypač simpatiški vienmečiai augalai, be to, garbingi konkurentai tokiems mėlynžiedžiams kaip lobelijos, verbenos, šalavijai.
  • Gvaizdūnės (Zinnia violacea) - žydi įvairiausių formų ir spalvų žiedais.

Natūralistinis sodo stilius:

Natūralistinis sodo stilius, dar kitaip vadinamas olandiškąja banga arba prerijų sodu, Lietuvoje išpopuliarėjo neseniai. Tokiuose gėlynuose didelėmis pasikartojančiomis grupėmis pasodintos gėlės žydi pakaitomis, o juose daug vietos užimančios dekoratyvinės žolės gražiai atrodo ne tik vasarą, bet ir visą žiemą. Pagrindinis principas renkantis augalus yra sugrupuoti juos pagal augimo sąlygas ir atsižvelgti į pasirinkto dizaino tipą pagal augalų buveines. Būtina įvertinti, ar augalams užteks saulės, kaip bus sprendžiamas laistymo klausimas, kas želdyną prižiūrės - šeimininkai ar samdomas sodininkas.

Taip pat skaitykite: Kopūstų rauginimas: ką reikia žinoti

Taip pat skaitykite: Šunų mitybos principai

tags: #augalai #nereikalaujantys #laistymo #pietų #europoje

Populiarūs įrašai: