Kopūstų Įvairovė: Rūšys, Savybės Ir Auginimo Patarimai
Kopūstas - tai daržovė, turinti bene daugiausiai atmainų: visame pasaulyje suskaičiuojama maždaug 100 skirtingų kopūstų rūšių! Turguose galime įsigyti įvairiausių jų rūšių. Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausias kopūstų rūšis, jų naudingąsias savybes ir pateiksime patarimų, kaip jas auginti.
Kopūstų nauda sveikatai
Kopūstai yra ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai. Jie turi mažai kalorijų, bet daug vitaminų, mineralų ir kitų organizmui svarbių medžiagų. Štai keletas pagrindinių kopūstų privalumų:
- Mažina uždegimus: Kopūstuose esantys antioksidantai mažina galimybę susirgti ūmiomis ar lėtinėmis ligomis.
- Gerina kraujotaką ir mažina cholesterolį: Kopūstai stiprina kraujagyslių sieneles ir padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje.
- Padeda lieknėti: Kopūstai turi mažai kalorijų ir daug skaidulų, kurios suteikia sotumo jausmą.
- Reguliuoja gliukozės ir insulino lygį: Kopūstai gali padėti sumažinti diabeto riziką ir sušvelninti ligos pasekmes.
- Stiprina imunitetą: Didelis kiekis antioksidantų ir vitamino C padeda lengviau atsispirti virusams ir kitoms ligoms.
- Stiprina kaulus: Kopūstai padeda palaikyti tvirtus kaulus dėl juose esančio didelio kiekio vitamino K.
- Gerina atmintį: Kopūstuose esantis cholinas gerina smegenų kraujotaką ir mažina uždegimus.
- Gerina virškinimą: Kopūstų sultys didina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, o rauginti kopūstai turi probiotikų, kurie padeda palaikyti tinkamą žarnyno mikroflorą.
- Gerina regėjimą: Didelis kiekis vitamino A bei antioksidantų liuteino ir zeaksantino teigiamai veikia akis.
- Mažina vėžio riziką: Specifiniai antioksidantai ir sieros junginiai saugo organizmą nuo ląstelių mutacijos ir vėžinių ląstelių dauginimosi.
Populiariausios kopūstų rūšys
Baltagūžiai kopūstai
Tai pats populiariausias ir pigiausias kopūstas Lietuvoje. Baltagūžis kopūstas padeda gydyti įvairias ligas. Ši daržovė padeda veiksmingai kovoti su vidurių užkietėjimu, gydo skrandžio opas ir kitas virškinimo sistemos ligas. Šios daržovės yra puikus unikalaus vitamino U šaltinis, kuris padeda įveikti skrandžio uždegimą. Baltagūžiai kopūstai yra vienas geriausių antioksidantų šaltinių: vos vienoje porcijoje šių daržovių yra net pusė rekomenduojamos vitamino C normos. Taip pat baltagūžiuose kopūstuose gausu sieros, kuri padeda kovoti su infekcijomis ir spartina žaizdų gijimą. Reguliarus raugintų kopūstų valgymas padeda stabdyti vėžinių ląstelių formavimąsi.
Pagal vegetacijos laikotarpį baltagūžiai kopūstai skirstomi į:
- Ankstyvuosius: ‘Grienadier F1’, ‘Jetma’.
- Vidutinio ankstyvumo: ‘Destiny F1’, ‘Piton F1’.
- Vidutinio vėlyvumo: ‘Bagočiai’, ‘Dotnuvos baltarusiškieji’, ‘Megaton F1’.
- Vėlyvuosius: ‘Amager 611’, ‘Amtrak F1’, ‘Lennox F1’.
Raudongūžiai kopūstai
Raudongūžiai kopūstai forma panašūs į baltagūžius, tačiau skiriasi ir skoninės, ir maistinės savybės. Panašiomis savybėmis pasižymi ir raudongūžiai kopūstai, tačiau šios rūšies kopūstai dažniausiai naudojami tik salotų ruošimui. Lapai yra tamsiai raudoni, violetinio atspalvio. Gūžė kieta, gerai laikosi per žiemą. Lietuvoje auginama ‘Primero F1’ veislė.
Taip pat skaitykite: Mėsos audinių rūšys ir sudėtis
Lapiniai kopūstai (Kale)
Lapiniai kopūstai, kitaip dar vadinami Kale kopūstais, neretai vadinami žalumynų karaliais. Šiose daržovėse yra kone visų organizmui būtinų medžiagų, todėl šiuos kopūstus ypatingai rekomenduojama valgyti vegetarams ir veganams, kuriems neretai stinga mėsoje aptinkamų vitaminų ir mineralų. Lapiniuose kopūstuose gausu vitaminų A, B1, B2, B6, C ir K, magnio, folio rūgšties, fosforo, geležies, cinko, magnio, kalcio ir natrio, tad nieko keisto, kad šie kopūstai vertinami kone labiausiai.
Žiediniai kopūstai
Tai - viena vertingiausių daržovių, kurią mitybos specialistai rekomenduoja valgyti bent 2-3 kartus per savaitę. Jei žiediniai kopūstai valgomi reguliariai, šis maisto produktas gali užkirsti kelią storosios žarnos, prostatos ir kiaušidžių vėžiui. Tai labai nestebina, nes žiedinių kopūstų sudėtyje yra dviejų svarbiausių antioksidantų - vitamino C ir mangano, kurių duetas yra itin naudingas sveikatai. Taip pat šiose daržovėse gausu Omega riebalų rūgščių ir vitamino K, kurie teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.
Derlingi vidutinio vėlyvumo žiediniai kopūstai skirti vasaros ir rudens derliui. Lapija stipri, plati, iki pat derliaus nuėmimo gerai dengia žiedyną nuo saulės. Labai stipri šaknų sistema. Puikiai pakelia sausą, karštą orą, drėgmės trūkumą. Vidutinio ankstyvumo (75 d.) veislė, auginama po priedangomis ar lauke. Žiedynai patrauklios baltos spalvos, tankios struktūros, 1,2-1,5 kg svorio, kokybe prilygstantys vėlyvesnėms veislėms. Vėlyviausi žiediniai kopūstai skirti rudeniniam derliui. Augalai labai gyvybingi ir tvirti, gerai pakelia nepalankias augimo sąlygas bei yra atsparūs grybinėms ir bakterinėms ligoms. Žiedynai dideli ir sunkūs, užaugantys iki 1,5-3,0 kg svorio, gerai apgaubti lapais, visiškai balti, neturintys polinkio į kitos spalvos intarpus.
Brokoliai
Visų pirma, šiose daržovėse gausu sulforafano, kuris pasižymi priešvėžinėmis savybėmis ir padeda veiksmingai kovoti su uždegimu. Jei siekiama sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, rekomenduojama valgyti apvirtus brokolius - jei juos pavirsite bent tris minutes, šiose daržovėse esančios skaidulos bus įsisavinamos kur kas geriau. Taip pat svarbu paminėti, kad brokoliai yra puikus geležies šaltinis, be to, reguliariai valgant šias daržoves galima sustiprinti imunitetą ir sumažinti sklerozės vystymosi riziką.
Briuselio kopūstai
Briuselio kopūstai yra tiesiog idealus maistas besilaikantiems dietos, nes šiose daržovėse itin gausu organizmui reikalingų medžiagų ir vitaminų, o kalorijų kiekis yra labai nedidelis. Briuselio kopūstai ypatingai vertinami dėl mažiau žinomų, tačiau labai naudingų antioksidantų, tokių kaip kofeinas, kaempferolas ar izoramnetinas. Jei Briuselio kopūstus valgysite reguliariai, galėsite apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso, kuris yra vienas svarbiausių vėžio rizikos faktorių.
Taip pat skaitykite: Ką daryti viduriuojant?
Kaliaropės (Ropiniai kopūstai)
Nors savo išvaizda ropiniai kopūstai primena ropes, tačiau iš tiesų tai yra baltagūžių kopūstų „giminaitės“. Šios daržovės pasižymi kopūstams būdingomis savybėmis ir yra itin naudingos sveikatai: kaliaropėse gausu vitamino C (ropiniuose kopūstuose šio vitamino kiekis didesnis nei apelsinuose), B grupės vitaminų, biotino, geležies, magnio, mangano, kalio, ir t.t.
Pekino kopūstai
Pekino kopūstai yra nekaloringos, bet labai naudingos daržovės, kurios padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, mažina peršalimo ligų ir infekcijų riziką, veiksmingai kovoja su laisvaisiais radikalais ir skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Pekino kopūsto sultys yra ypač naudingos kenčiantiems nuo artrito: šis gėrimas mažina skausmą ir veiksmingai slopina uždegimą. Šias daržoves naudinga ne tik valgyti, bet taip pat naudoti išoriškai: šviežiai spaustos Pekino kopūstų sultys gali būti naudojamos kaip jauninanti veido kaukė.
Jūros kopūstai
Jūros kopūstai yra turtingi organizmui būtinais mineralais, tokiais kaip cinkas, kalis, magnis ir geležis. Taip pat šiose daržovėse gausu vitaminų А, В1, В2, В12, С, D ir Е, todėl šiais kopūstais tikrai verta praturtinti savo mitybą. Šios daržovės yra puikus baltymų šaltinis, todėl jūros kopūstus rekomenduojama valgyti vegetarams ir veganams. Dėl sudėtyje esančio jodo jūros kopūstai gali padėti palaikyti normalią skydliaukės veiklą: jei nuolat skundžiatės raumenų silpnumu ar be priežasties sparčiai didėjančiu svoriu, tikėtina, kad taip nutinka būtent dėl skydliaukės sutrikimų.
Savojiniai kopūstai
Vidutinio ankstyvumo olandų firmos „Bejo Zaden“ savojinių kopūstų hibridas, skirtas auginti vasaros ir rudens derliui. Vegetacijos trukmė apie 80 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės standžiai susuktos, geros vidinės struktūros, užauga 1,5-2,5 kg svorio. Lapai gofruoti, susiraukšlėję, šiek tiek kitokios konsistencijos nei baltagūžių kopūstų - turi daugiau baltymų ir vitaminų, švelnaus skonio. Tinka salotoms, pyragų įdarams ir balandėliams gaminti. Esant poreikiui galima sodinti tankiau, kad užsiauginti smulkesnių, kompaktiškų gūžių. Gerai auga įvairiose dirvose, nereiklūs tręšimui. Atsparūs fuzariozei. Vėlyvas savojinių kopūstų hibridas, skirtas auginti rudens derliui ir ilgam sandėliavimui. Gūžės apvalios, standžiai susuktos, užauga 2-3 kg svorio, patrauklios išvaizdos.
Kaip sumažinti pilvo pūtimą nuo kopūstų
Kopūstai turi net tris medžiagas dėl kurių mums pučia pilvą:
Taip pat skaitykite: Nereceptinių vaistų gidas
- Skaidulos: Jei mes vartojame jų per daug, arba blogai sukramtome skaidulomis turtingus produktus - imą pūsti pilvą.
- Rafinozė: Angliavandenis, kuriam suskaidyti reikia specifinio fermento α-galaktozidazės, kuris nėra išskiriamas nei skrandyje, nei plonajame žarnyne.
- Sieros junginiai: Prisideda prie meteorizmo (pilvo pūtimo).
Patarimai kaip sumažinti pilvo pūtimą:
- Valgykite mažesniais kiekiais, maišant su kitomis daržovėmis.
- Termiškai apdorokite, bet darykite tai saikingai.
- Smulkiai supjaustykite ar sutarkuokite.
- Pafermentuokite valandą ar daugiau su rūgščiomis sultimis, pavyzdžiui, citrinos, greipfruto.
- Kartu vartokite prieskonius ir žoleles nuo kmynų, pankolių iki krapų.
Kam reikėtų vengti kopūstų?
- Esant dirgliosios žarnos sindromui (DŽS), Krono ar kitos žarnyno ligoms.
- Žindančioms, priklausomai nuo situacijos.
- Dėl skydliaukės veiklos sulėtėjimo, kryžmažiedžiai (kopūstai, brokoliai ir briuselio kopūstai) gali mažinti jodo pasisavinimą organizme.
- Po aukštos temperatūros ar viduriavimo.
- Daržovės, kuriose gausu vitamino K (kale ir briuselio bei brokolio), silpnina kraują skystinančių vaistų, pavyzdžiui, varfarino, veikimą.
Su kokiais vaistais kopūstai gali būti nesuderinami?
- Kraują skystinantys vaistai: Kopūstuose yra didelis kiekis vitamino K, kuris naudojamas organizme kraujui tirštinti.
- Skausmą ir karščiavimą mažinantys vaistai: Kopūstai gali padidinti acetaminofeno skilimą.
- Vaistai, kuriuos metabolizuoja kepenys: Kopūstai gali paskatinti kepenis pagreitinti vaistų suskaidymą ir keisti jų efektyvumą.
- Vaistai, kuriuos keičia kepenys: Kopūstai gali pagreitinti kai kurių kepenyse metabolizuojamų vaistų skaidymą.
- Raminantys vaistai nuo nerimo: Kopūstai gali padidinti tai, kaip greitai organizmas skaido oksazepamą (Serax), taigi sumažina jo efektyvumą.
Kopūstų auginimo patarimai
Ūkininkas Justinas Zokaitis dalijasi patirtimi, kaip auginti kopūstus Lietuvos sąlygomis:
- Sodinkite po agroplėvele: Iš karto uždengti kopūstinių daržovių daigai greičiau įsišaknija, tik svarbu juos sodinti neperaugusius.
- Laistykite sausringuoju periodu: Ilgą laiką ūkyje naudotasi visiško padengimo sistema, kai purkštukai sujungti vamzdžiais, kurie paliekami visam sezonui, bet tai brangi sistema.
- Apdengti žiedinius kopūstus nuo saulės: Lenkai sugalvojo labai paprastą apsaugą: lysvėje jų lapus apsuka gumytėmis, kad neišsiskleistų ir nenukentėtų daržovės spalva.
- Rinkitės tinkamas veisles: Kiekviena kopūstų rūšis turi labai aiškų tikslą, ir jei nori gero rezultato, turi iš anksto apsispręsti, kam tą kopūstą naudosiu.
- Grupuokite kopūstus pagal rūšį ir augimo tempą: Taip pat svarbu atminti, kad kopūstai labai sekina dirvą, todėl jokiu būdu nesodinu jų toje pačioje vietoje kasmet.
- Naudokite apsauginius tinklus: Viena didžiausių bėdų vasarą - kopūstiniai baltukai. Jie vos per savaitę gali sunaikinti visą plantaciją. Ūkininkai dažnai dengia kopūstus tinklais ar plėvele.
- Laikykitės sėjomainos taisyklių: Kopūstai - labai reiklūs dirvai, ir jei juos sodinsi toje pačioje vietoje kasmet, susidursi su šaknų ligomis, puviniais ir derliaus kritimu.
- Nepamirškite mulčiuoti: Mulčas - tai ne tik drėgmės saugotojas, bet ir natūrali kliūtis piktžolėms bei apsauga nuo dirvos perkaitimo.
Sėjos ir sodinimo laikas
- Ankstyvieji baltagūžiai: Sėju į daigyklas nuo vasario pabaigos iki kovo vidurio, kad sodinukus į šiltnamį ar atvirą gruntą galėčiau perkelti balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje.
- Baltagūžiai (vėlyvieji): Sėju kovo pabaigoje-balandį, sodinu lauke nuo gegužės vidurio.
- Raudongūžiai: Sėju kovo viduryje, sodinu lauke gegužės pradžioje.
- Žiediniai kopūstai: Pirmus sėju vasario pabaigoje-kovo pradžioje, vėlesnius - balandį-gegužę. Į lauką sodinu nuo balandžio pabaigos, kai žinau, kad nebus šalnų.
- Briuseliniai kopūstai: Juos sėju kovo pradžioje, nes nuo sėjos iki derliaus gali praeiti net 180 dienų. Į dirvą sodinu gegužės pradžioje.
- Garbanotieji (kale): Sėju balandžio pabaigoje-gegužę, o jei daigai - sodinu gegužės pradžioje.
- Kiniški kopūstai: Geriausia sėti liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje, į atvirą gruntą.