Vištienos Kepimo Temperatūra: Paslaptys, Kaip Gauti Sultingą ir Skanią Vištieną

Lietuviai kone kasdien pietums ar vakarienei renkasi mėsą, dažniausiai kiaulieną, tačiau ant stalo atsiranda vietos ir patiekalams iš vištienos. Dėl itin universalių paruošimo galimybių, vištienos ar jos produktų galime rasti kone kiekvieno pirkėjų krepšelyje. Tačiau žinių, kaip teisingai paruošti vištieną, dažnai trūksta. Tam, kad išvengtumėte klaidų, šiame straipsnyje aptarsime vištienos paruošimo patarimus ir jos sultingumo paslaptis.

Vištiena - universalus produktas

Paukštiena yra valgoma nuo senų laikų: viduramžių didikai mėgavosi retų paukščių patiekalais, Amerikoje jau daugiau nei keturis šimtus metų per Padėkos dieną kepamas kalakutas, o Azijoje populiariausia antiena. Lietuvių skonis kiek skiriasi - jie dažniausiai renkasi vištieną, todėl ir parduotuvėse jos pasirinkimas gausiausias. Be jau vartojimui paruoštų vištienos produktų, pavyzdžiui, dešrelių, kepsnelių ar maltinukų, prekybos tinklai pirkėjams siūlo ir šaldytą bei šviežią vištieną. Patogiai supakuotas vištienos krūtinėles, šlauneles, blauzdeles, sparnelius ar petelius pirkėjai renkasi dažniau nei visą paukštį.

Išmokite panaudoti viską

Išdarinėjus vištą, žmonės yra linkę kaulus išmesti, tačiau jie puikiai tinka sultiniams ir sriuboms virti. Neretai išmetamos ir nuluptos vištienos odelės, kurias teisingai paruošus, įtrynus prieskoniais ir paskrudinus, galima mėgautis vištienos odelių traškučiais. Įdėjus šiek tiek meilės ir kūrybiškumo, galima suvartoti net mažiau populiarias vištienos dalis.

Amžinoji vištienos paruošimo dilema

Nesvarbu, kokią vištienos dalį pasirinksite gaminti, šių patiekalų paruošimo taisyklės yra vienodos visiems. Svarbiausia jų paaiškina kone amžinąją vištienos paruošimo dilemą - reikia plauti šviežią vištieną prieš pradedant gaminti ar ne? Manoma, kad po tekančiu vandeniu nuplauta vištiena yra švaresnė, kartu pašalinamos bakterijos, tačiau jokiu būdu nedarykite šios klaidos. Plaunant vištieną vandens lašeliai pateks ant šalia esančių paviršių ir taip gali nepastebimai patekti į jūsų maistą.

Dėl tos pačios priežasties vištienos negalima laikyti tame pačiame inde kartu su kitais produktais. Ją ruošiant taip pat reikėtų naudoti naujus, švarius įrankius, peilius ar pjaustymo lenteles, o pereinant prie sekančio maisto produkto, įrankius privalu vėl nuplauti. Be to, prieš gaminant vištieną ją papildomai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.

Taip pat skaitykite: Duonos apžvalga

Temperatūros svarba

Vištieną saugu valgyti tik tada, kai ji yra termiškai apdorota. Ją galima kepti, virti, troškinti bei skrudinti, tačiau svarbiausia prieš valgant kąsnį įsitikinti, kad vištienos vidinė temperatūra yra pasiekusi 70-72°C. Esant tokiai temperatūrai bakterijos žūsta, o vištiena išlieka sultinga. Ši temperatūros taisyklė galioja ruošiant vištienos filė, o kitas dalis bei visą vištą reikėtų patiekti ant stalo tik tuomet, kai vidinė temperatūra siekia 82°C. Kadangi plika akimi temperatūros nepamatuosite, rekomenduojama naudoti mėsos termometrą.

Paprasti patarimai nepaprastam skoniui

Skoniai

Ruošdami vištieną nepagailėkite druskos ir kitų prieskonių, berkite juos ne tik ant iškeptų patiekalų, bet ir marinuojant. Kepant visą vištą, būtinai prieskoniais ištrinkite jos vidų. Kadangi vištiena nepasižymi išskirtinėmis skonio savybėmis, ji puikiai dera su citrinomis, čiobreliais, rozmarinu, šalaviju ir kitais pagardais. Jeigu ieškote naujų vištienos patiekalų variacijų, išbandykite medaus ir garstyčių, čili, sūrio, grietinėlės ir žalumynų padažus.

Laikas

Neskubėkite ruošti sušalusios vištienos, leiskite jai pilnai atšilti. Marinuojant vištieną naudokite jogurtą ar actą, kurie dar labiau suminkštins vištieną, o šiam procesui skirkite bent 20 minučių. Kepdami visą vištą, nepulkite jos iškart pjaustyti - apdenkite vištieną folija ir palaukite bent 15 minučių. Netaupykite laiko ir šildydami vištienos patiekalų likučius, todėl maistą šildykite ne mikrobangų krosnelėje, o orkaitėje.

Ruošimas keptuvėje

Keptuvę gerai įkaitinkite ir tik tada dėkite į ją vištieną. Ausiai mielas čirškėjimas reiškia, kad vištienos odelė bus traški, o pati mėsa - sultinga. Į vieną keptuvę nesistenkite sutalpinti visos vištienos, verčiau leiskite jai erdviai kepti. Suspaudus vištieną, po ja kaupiasi karštis ir garai, todėl turint didelį kiekį vištienos, kepkite ją per kelis kartus.

Ruošimas orkaitėje

Paprastesniam vištienos kepimui orkaitėje naudokite keramikinius indus. Galite juos uždengti folija ar į ją suvynioti atskiras vištienos dalis kartu su pagardais. Dar greitesniam pietų ar vakarienės paruošimui išbandykite vištienos kepimą plastikinėje rankovėje.

Taip pat skaitykite: Orkaitėje keptos dešrelės: receptai

Vištienos ir itališkų bulvių virtinukų Gnocchi troškinys

Štai vienas receptas, kaip skaniai paruošti vištieną:

Ingredientai (4 porcijos):

700 g vištienos (3-4 krūtinėlės)
1 nedidelio svogūno
200 g pievagrybių
2 skiltelių česnako
200 ml vištienos sultinio
250 ml grietinėlės
pusė kilogramo itališkų bulvių virtinukų Gnocchi
150 g mocarelos sūrio
100 g parmezano sūrio
šakelės čiobrelio
šakelės raudonėlio
gniužulo špinatų
2 šaukštų gryno alyvuogių aliejaus
druskos, pipirų

Gaminimo eiga:

Gausiai įtrinkite vištieną druska ir pipirais, gilioje keptuvėje įkaitinkite šaukštą alyvuogių aliejaus.
Įdėkite vištieną ir abi krūtinėlių puses kepkite apie 4-5 min., išimkite ir atidėkite į šalį.
Šiek tiek sumažinkite ugnį ir į tą pačią keptuvę supilkite likusį alyvuogių aliejų, sudėkite sutrupintą svogūną ir supjaustytus grybus, kepkite apie 5 min.
Įdėkite česnaką, čiobrelio ir raudonėlio šakeles, kepkite kol pradės sklisti malonus aromatas.
Tada į keptuvę supilkite sultinį ir mentele nuo keptuvės kraštų atkelkite pridegusias vištienos daleles, neskubėdami supilkite grietinėlę.
Leiskite padažui burbuliuoti ir pagardinkite jį prieskoniais.
Tuomet atsargiai įmaišykite bulvių virtinukus ir į keptuvę grąžinkite vištieną, kepkite iki vidinė vištienos temperatūra pasieks 72°C (tai turėtų užtrukti apie 8-10 minučių). Nepamirškite reguliariai pamaišyti padažą ir laikui praėjus išimkite vištieną, atidėkite.
Į keptuvėje burbuliuojantį padažą sudėkite tarkuotą mocarelą ir parmezaną, maišykite kol ištirps, tada sudėkite špinatus.
Vištieną supjaustykite gabalėliais ir sudėkite atgal į keptuvę, pagardinkite prieskoniais.

Kaip iškepti sultingą vištieną orkaitėje?

Vištienos šlaunelės, filė ir sparneliai orkaitėje, taip pat visa vištiena, kurią mėgsta daugelis, yra skani ir dietinė mėsa, kuri, tiesa, pasirinkus netinkamą kepimo būdą, praranda sultingumą.

Marinatas ir druska

Marinatas gali būti bet koks - galite įtrinti druska, prieskoniais, augaliniu aliejumi, majonezu, sojų padažu, medumi, grietine ir kefyru (su druska, pipirais, česnaku, prieskoniais vištienai ir t. t.). Naudodami tinkamą technologiją, kepdami vištieną galite pasiekti ne tik sultingumo, bet ir gražios bei traškios plutelės. Druskos įtrinti nereikia, nes kitaip patiekalas gali būti per sūrus - ją reikia tik tolygiai paskleisti po visą paviršių. Druskos paskirtis - sulėtinti skysčio garavimą iš paukščio (todėl jis išlieka sultingas). Yra ir kitas būdas kepti vištą orkaitėje sveiką, kad ji būtų sultinga ir su plutele, - uždėkite ją ant druskos sluoksnio. Tam ant kepimo skardos pilama druskos, o ant jos išdėliojama vištiena.

Temperatūros svarba kepant mėsą

Nusipirkote sultingą kepsnį ir ketinate jį išsikepti kepsninėje? O gal ketinate ant grotelių pačirškinti gardžios vištienos arba visą lašišą? Turint įsmeigiamą termometrą nekils jokių problemų. Temperatūros nurodytos tokios, kokios turėtų būti iškeptą mėsą, jei reikia, palaikius prieš pjaustant. Tai, kiek truks produktams tobulai iškepti, lemia įvairūs faktoriai. Pavyzdžiui, produkto rūšis, jo storumas ir kepimo temperatūra. Štai jei recepte nurodytas 175 g svorio jautienos kepsnys, kepimo trukmę lems jo storis. Kartais storis netgi svarbiau už svorį. Pradinė produkto temperatūra taip pat daug ką lemia. Jis ką tik ištrauktas iš šaldytuvo ar jau spėjo pasiekti kambario temperatūrą? Dar vienas svarbus dalykas - grotelių tipas. Jei ketinate produktą tik trumpai apkepti, nerūdijančio plieno grotelės išspinduliuos mažiau karščio nei ketaus grotelės. Netinkamos grotelės net ir nustačius tinkamą kepimo temperatūrą gali paveikti galutinį rezultatą.

Svarbų vaidmenį atlieka ne tik pradinė produkto temperatūra, bet ir temperatūra kepsninėje, ypač jei valgio gaminimo trukmė ilgesnė. Gaminant patiekalą dvi valandas dešimties laipsnių skirtumas kepsninės viduje gali lemti net kelių laipsnių skirtumą produkto viduje. Todėl būtina retkarčiais sukalibruoti kepsninės termometrą. Jei recepte nurodyta jautienos vyniotinį kepti 100 °C temperatūroje, bet svečiai jau atvyko, galite atsargiai padidinti temperatūrą kepsninėje, kad mėsa iškeptų greičiau.

Taip pat skaitykite: Ekologiškos mėsos standartai

Skirtingų mėsų temperatūros

Skirtingų maisto produktų vidaus temperatūra skiriasi. Kai restorane užsisakote jautienos kepsnį, jūsų beveik visada paklausia, kokio pageidaujate: žalio, pusžalio, vidutiniškai ar visiškai iškepusio. Pamatuoti kepsnio iškepimo lygį galima pasitelkus gerai žinomą gudrybę - naudojant plaštaką. Tačiau šis būdas nurodo tik apytikslį iškepimo lygį. Be to, tam reikalinga patirtis, o ir naudoti jį galima tik su kepsniais. Minkštam kepsniui galima nustatyti 42 °C temperatūrą, tačiau taip daroma retai, be to, tokiu atveju mėsa viduje bus tik šilta. Kepant jautieną reikėtų orientuotis į tokią temperatūrą: 48-50 °C žaliam kepsniui, 51-53 °C pusžaliam, 54-57 °C vidutiniškai iškepusiam, o 63 °C ir daugiau - visiškai iškepusiam. Norint gardaus kietesnio pjausnio, reikalinga mažiausiai 85 °C temperatūra. Taip yra todėl, kad tokioje mėsoje yra kieto jungiamojo audinio, kurio struktūra pasikeičia tik pasiekus 74 °C - tuomet mėsa tampa minkšta ir sultinga. Gaminant, pavyzdžiui, troškinį, gana lengva nustatyti, ar mėsa pakankamai minkšta.

Gaminant avieną viskas taip pat priklauso nuo pageidaujamo iškepimo lygio. Aviena yra minkšta ir turi labai nedaug jungiamojo audinio. Štai jei kepdami avienos šonkaulius pasieksite maždaug 60 °C temperatūrą, mėsa bus vidutiniškai žalia (rausva) ir labai gardi.

Kiauliena yra išskirtinė. Kadangi joje gali būti stafilokokų ir salmonelių, būtina pasiekti bent 60 °C temperatūrą. Nors šiais laikais dėl griežtų reikalavimų mėsai rizika užsikrėsti beveik neegzistuoja, geriau apsidrausti. Priklausomai nuo to, ką mėgstate, kepdami mėsą stenkitės pasiekti 60-70 °C temperatūrą. Išimtis - plėšyta kiauliena, kuriai naudojama visa mentė, sprandinė arba kumpis. Rūkinta kiauliena gali įgyti rausvą atspalvį. Panašiai nutinka ir kitoms mėsos bei paukštienos rūšims.

Paukštienos temperatūra

Paukštienoje, pavyzdžiui, vištienoje ir kalakutienoje, taip pat gali būti bakterijų. Vartotojai perspėjami šių produktų nelaikyti drauge su kitais, pavyzdžiui, daržovėmis, tačiau ši taisyklė galioja visoms mėsos, paukštienos ir žuvies rūšims. Kepant vištieną ir kalakutieną geriausia pasiekti 70-72°C temperatūrą. Tuomet paukštiena bus visiškai iškepusi, o visos bakterijos - žuvusios. Be to, paukštiena išliks gardi ir sultinga. Kepant visą vištą arba kalakutą, reikia atsižvelgti į tai, kad skirtingos dalys yra nevienodo dydžio. Todėl matuojant temperatūrą termometro daviklį reikia smeigti į šlaunies sąnarį. Tai storiausia paukščio dalis, taigi, jei ji bus pakankamai iškepusi, galėsite būti tikri, kad ir kitos dalys iškepė. Įsitikinkite, kad termometro daviklis nesiliečia su kaulu. Kepant kaulo temperatūra pakyla greičiau nei mėsos, todėl matavimo rezultatai gali būti nepatikimi.

Žuvies temperatūra

Nustatyti, ar žuvis iškepė, galima pasitelkus kelias gudrybes. Kepdami visą žuvį patikrinkite, ar lengvai atsiskiria nugaros pelekas - tai ženklas, kad žuvis iškepė. Kepant filė, pavyzdžiui, lašišą, pakraščiuose matyti sukietėję ir išsiskyrę baltymai. Tai - ženklas, kad žuvis iškepė ir ją galima išimti iš kepsninės. Bet ir šiuo atveju bus lengviau turint įsmeigiamą termometrą. Kepant tokias žuvis kaip tunas ir lašiša, neverta temperatūros užkelti. Visiškai pakanka 50 °C, antraip žuvis taps sausa. Tuo tarpu baltas žuvis, pvz., menkę, galima kepti iki aukštesnės temperatūros, maždaug 58 °C.

Daržovių temperatūra

Daržovių temperatūra įprastai nematuojama. Be to, ji ir nėra tokia svarbi kaip kepant mėsą, žuvį ar paukštieną, nes nėra pavojaus užsikrėsti. Juk daugelį daržovių galima valgyti žalias, o minkštumas ir iškepimo lygis - asmeninio pasirinkimo reikalas. Kepant nepjaustytas šaknines daržoves galima pamatuoti vidaus temperatūrą, kad paaiškėtų, iškepė jos ar ne.

Kaip teisingai matuoti temperatūrą?

Norint tinkamai pamatuoti temperatūrą produktų viduje, būtina termometro daviklį įsmeigti kuo giliau. Visada smeikite į storiausią dalį. Jei ketinate kepti visą jautienos išpjovą, rekomenduojama plonesnį galą sulenkti ir surišti virtuviniu siūlu. Tuomet turėsite vienodo storio mėsos gabalą, kuris iškeps tolygiai. Kaip jau minėjome, įsitikinkite, kad termometro daviklis nesiliečia su (žuvies) kaulu. Jei mėsoje gausu riebalų, turėkite omenyje, kad jie sulaiko šilumą.

Termometrai

Galima rasti įvairiai pavadintų įsmeigiamų termometrų - mėsai, virtuvinių arba maistinių. Terminas „mėsos termometras“ tikriausiai siekia tuos laikus, kai į mėsą būdavo smeigiami paprasti analoginiai termometrai. Jie tinka tik dideliems mėsos gabalams. Dabar galima įsigyti kur kas patogesnių skaitmeninių termometrų. Termometrą rinkitės pagal tai, ką ketinate gaminti. Dvigubas įsmeigiamas nuotolinis termometras tinka dideliems mėsos gabalams. Įsmeikite daviklį į mėsą, uždarykite kepsninės dangtį ir nustatykite pageidaujamą vidaus temperatūrą. Vos ją pasiekus, gaviklis supypsės. Kepsniams ir filė pjausniams, taip pat plonesniems produktams, kuriuos galima kepti ant grotelių apverčiant, geriau naudoti momentinį skaitmeninį termometrą. Jei numanote, kad temperatūra produkto viduje jau pasiekė pageidaujamą lygį, įsmeikite termometrą į mėsą arba žuvį, ir per kelias sekundes ekrane pasirodys skaičiai.

Po kepimo

Gerai žinoma, kad iškeptą mėsą palaikius kelias minutes ją pjaustant išteka mažiau sulčių. Tačiau ne visi žino, kad pastovėjusios mėsos vidaus temperatūra padidėja dar 2-3 °C! Norėtumėte sužinoti, kaip lengvai reguliuoti kepsninės temperatūrą? Temperatūros nurodytos tokios, kokios turėtų būti iškeptą mėsą, jei reikia, palaikius prieš pjaustant.

Mėsos, paukštienos ir žuvies vidaus temperatūra daug pasako apie iškepimo lygį, produkto saugumą ir minkštumą. Būtent todėl termometras - svarbus kiekvieno grilio entuziasto įrankis. Pastaba: Temperatūros nurodytos tokios, kokios turėtų būti iškeptą mėsą, jei reikia, palaikius prieš pjaustant. Kitaip tariant, tai galutinės produktų temperatūros.

Orkaitėje kepta vištiena

Orkaitėje kepta vištiena - tai patiekalas, tinkantis visiems metų laikams. Vasarą ji patiekiama su traškia duona ir žalumynų salotomis, o žiemą - su bulvėmis, morkomis ir žirneliais. Svarbu tik žinoti, kokioje temperatūroje ir kiek laiko kepti vištieną.

Receptas

Ingredientai:

citrina
truputis šviežių čiobrelių
1-1,5kg svorio viščiukas, geriausia - ekologiškas
2-3 skiltelių česnako
1 v.š. alyvuogių aliejaus
jūros druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų, pagal skonį

Gaminimo būdas:

Orkaitę įkaitinkite iki 200 °C (180 °C, jei orkaitė ventiliuojama).
Citriną išilgai įpjaukite iki pusės. Į citrinos vidų įdėkite šakelę čiobrelių ir tuomet citriną įstatykite į viščiuko ertmę.
Nuo likusių čiobrelių nuskinkite lapelius ir sudėkite juos į dubenį. Česnako skilteles kiek suspauskite delnu, kad jos įskiltų. Nuimkite česnako žieveles ir skilteles taip pat sudėkite į dubenį. Įpilkite alyvuogių aliejaus.
Trintuvu sumalkite čiobrelius, česnaką ir aliejų. Turėtumėte gauti skystą padažą. Šaukštu laistykite visą vištieną, kad padažas patektų į visas, net ir sunkiai pasiekiamas vietas. Viščiuką įdėkite į kepimo indą ir ant jo supilkite padažo likutį. Dosniai viščiuką pagardinkite jūros druska ir pipirais.
Viščiuką uždenkite aliuminio folija, jos neprispausdami, ir kepkite orkaitėje 30 minučių. Tuomet foliją nuimkite ir kepkite dar 30 minučių.
Temperatūrą sumažinkite iki 180 °C (160 °C ventiliuojamoje orkaitėje) ir kepkite dar 25 minutes, kol viščiukas bus visiškai iškepęs. Tai galima patikrinti peiliu įbedus į šlaunelę - sultys turi būti skaidrios.
Tuomet orkaitę išjunkite ir viščiuką joje palikite dar 10 minučių.
Dabar viščiuką iš orkaitės galite išimti ir pradėti pjaustyti. Dar kartą aplaistykite vištieną kepimo inde likusiomis sultimis. Patiekite didelėse lėkštėse.

Vištienos kepimo orkaitėje pagrindai

Vištiena yra vienas populiariausių mėsos produktų pasaulyje, o kepimas orkaitėje - vienas dažniausių jos ruošimo būdų. Tačiau, norint, kad višta būtų sultinga, skani ir saugi valgyti, svarbu žinoti tinkamą kepimo laiką ir temperatūrą.

Pagrindiniai veiksniai, įtakojantys kepimo laiką

Kepimo laikas ir temperatūra priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių, į kuriuos būtina atsižvelgti:

Vištos svoris: Kuo didesnė višta, tuo ilgiau ją reikės kepti.
Vištos dalis: Skirtingos vištos dalys (pvz., krūtinėlė, šlaunelės, sparneliai, visas viščiukas) kepa skirtingai.
Kaulai: Vištiena su kaulais kepa ilgiau nei be kaulų.
Orkaitės temperatūra: Aukštesnė temperatūra sutrumpina kepimo laiką, tačiau gali išsausinti mėsą.
Kepimo būdas: Ar višta kepama atvirai, uždengta folija, kepimo maiše ar rankovėje, taip pat turi įtakos kepimo trukmei.

Rekomenduojamos kepimo temperatūros

Optimali vištos kepimo temperatūra priklauso nuo to, kokio rezultato siekiate. Aukštesnė temperatūra (apie 200°C - 220°C) užtikrins traškią odelę, tačiau gali išsausinti vidų. Žemesnė temperatūra (apie 160°C - 180°C) leis vištienai tolygiai iškepti ir išlikti sultingai, tačiau odelė nebus tokia traški. Dažnai naudojamas kombinuotas metodas: kepama žemesnėje temperatūroje didžiąją laiko dalį, o kepimo pabaigoje temperatūra padidinama, kad odelė apskrustų.

Konkrečios temperatūros rekomendacijos:

Visas viščiukas: 175°C - 190°C.
Vištienos krūtinėlė (be kaulų): 175°C - 180°C.
Vištienos šlaunelės (su kaulais): 180°C - 190°C.
Vištienos sparneliai: 190°C - 200°C.

Rekomenduojamas kepimo laikas

Štai apytikslis vištos kepimo laikas orkaitėje, priklausomai nuo svorio ir dalies:

Visas viščiukas (1 kg): Apie 1 valandą 180°C temperatūroje.
Visas viščiukas (1.5 kg - 2 kg): 1.5 - 2 valandos 180°C temperatūroje.
Vištienos krūtinėlė (be kaulų): 25-30 minučių 175°C - 180°C temperatūroje.
Vištienos šlaunelės (su kaulais): 35-45 minutes 180°C - 190°C temperatūroje.
Vištienos sparneliai: 15-20 minučių 190°C - 200°C temperatūroje.

Svarbu: Šie laikai yra tik apytiksliai. Visada patikrinkite, ar vištiena iškepė, naudodami termometrą arba įbestdami peilį į storiausią vietą. Sultys turi būti skaidrios, o vidaus temperatūra turi siekti bent 74°C.

Kaip patikrinti, ar vištiena iškepė?

Yra keli būdai, kaip patikrinti, ar vištiena tinkamai iškepė:

Mėsos termometras: Tai patikimiausias būdas. Įbeskite termometrą į storiausią vištos dalį (krūtinėlės ar šlaunelės), vengdami kaulų. Vidaus temperatūra turi siekti bent 74°C.
Peilio testas: Įbeskite peilį į storiausią vietą. Jei sultys bėga skaidrios, vištiena iškepė. Jei sultys rausvos, reikia kepti toliau.
Išvaizda: Vištiena turi būti gražiai apskrudusi, o mėsa lengvai atšokti nuo kaulų.

Patarimai, kaip kepti sultingą vištieną

Norint, kad vištiena būtų sultinga ir skani, svarbu laikytis kelių patarimų:

Sūrymas: Prieš kepant, pamirkykite vištieną sūryme (vandens ir druskos tirpale) keletą valandų arba per naktį. Tai padės išlaikyti drėgmę.
Marinatas: Marinuokite vištieną prieskoniuose ir aliejuje bent 30 minučių, o geriausia - per naktį. Marinatas suteiks vištienai skonio ir padės jai išlikti sultingai.
Kepimo maišas ar rankovė: Kepant vištą kepimo maiše ar rankovėje, ji išliks sultinga, nes maišas sulaikys drėgmę.
Folija: Jei vištiena pradeda per greitai ruduoti, uždenkite ją folija.
Po kepimo: Iškepusią vištieną palikite "pailsėti" 10-15 minučių prieš pjaustydami. Tai leis sultims pasiskirstyti po visą mėsą ir ji bus sultingesnė.
Reguliarus laistymas: Kepant didelį viščiuką, reguliariai laistykite jį kepimo sultimis. Tai padės išvengti išsausėjimo.

Vištienos kepimas su daržovėmis

Vištieną orkaitėje galima kepti kartu su daržovėmis, tokiomis kaip bulvės, morkos, svogūnai, česnakai ir kt. Daržovės sugers vištienos sultis ir taps labai skanios. Daržoves reikėtų sudėti aplink vištieną kepimo pradžioje arba likus 30-40 minučių iki kepimo pabaigos, kad jos nesudegtų.

Kepimas skirtingose orkaitėse

Skirtingos orkaitės gali kepti šiek tiek skirtingai, todėl svarbu stebėti vištieną kepimo metu. Kai kuriose orkaitėse karštis paskirstomas netolygiai, todėl gali prireikti pasukti vištieną kepimo metu, kad ji apskrustų tolygiai. Orkaitės su konvekcine funkcija (ventiliatoriumi) kepa greičiau, todėl kepimo laiką gali reikėti šiek tiek sumažinti.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos kepant vištieną

Štai kelios dažniausiai pasitaikančios klaidos, kurias reikėtų vengti kepant vištieną:

Per didelis kepimas: Per ilgai kepama vištiena tampa sausa ir beskonė.
Per žema temperatūra: Kepant per žemoje temperatūroje, vištiena gali tapti guminė ir nesaugi valgyti.
Nepakankamas prieskoniavimas: Vištiena be prieskonių bus beskonė.
Pamirštama patikrinti vidaus temperatūrą: Tai svarbu, norint užtikrinti, kad vištiena būtų saugi valgyti.
Kepimas šaldytos vištienos: Šaldytą vištieną reikia visiškai atšildyti prieš kepant, kitaip ji keps netolygiai.

Vištienos kepimas folijoje

Kepimas folijoje yra puikus būdas išlaikyti vištieną sultingą ir minkštą. Folija sulaiko drėgmę, todėl vištiena kepa savo sultyse. Galima kepti tiek visą vištą, tiek atskiras jos dalis. Prieš kepant, vištieną reikėtų įtrinti prieskoniais ir įdėti šiek tiek sviesto arba aliejaus. Kepimo pabaigoje foliją galima atidaryti, kad vištiena apskrustų.

tags: #vištos #kepimo #temperatūra

Vištienos kepimo temperatūra: kaip iškepti sultingą ir skanų patiekalą