Kokia mėsa vertingiausia maistine verte?

Sveika ir subalansuota mityba išlieka vienu iš pagrindinių siekių, kuriuos žmonės sau kelia pradėdami naujus metus. Siekiant šio tikslo, būtina peržiūrėti ir pakeisti senus mitybos įpročius. Mitybos specialistai rekomenduoja didžiąją maisto raciono dalį sudaryti augalinės kilmės produktams, įskaitant viso grūdo produktus, daržoves, vaisius, uogas, riešutus ir sėklas. Rekomenduojama per dieną suvartoti apie 300-400 g daržovių, 100-200 g vaisių, taip pat įtraukti ankštinius produktus, tokius kaip lęšiai, pupelės, avinžirniai, ir saują nesūdytų riešutų. Vis daugiau sveikatos ekspertų sutaria, kad reikėtų riboti perdirbto maisto vartojimą.

Žmogaus organizmui būtinos visos pagrindinės maisto medžiagų kategorijos: baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Subalansuotoje mityboje svarbu užtikrinti tinkamą šių makroelementų santykį. Lėtieji angliavandeniai, tokie kaip viso grūdo produktai ir kruopos, turėtų sudaryti apie 50-60 proc. dienos normos, riebalai iš riebių žuvų, avokadų ir riešutų - apie 15-20 proc., o baltymai iš liesos mėsos ir ankštinių daržovių - dar apie 15-20 proc. Organizmui negaunant reikalingų medžiagų, mikro ir makro elementų, gali sumažėti energijos lygis, darbingumas, o ilgainiui atsirasti sveikatos sutrikimų.

Gaminant maistą namuose, subalansuota mityba tampa sąmoningu pasirinkimu, kuriam labai svarbus planavimas, pavyzdžiui, meniu sudarymas savaitei. Tai padeda išvengti kasdienio klausimo "ką valgyti šiandien?", sutaupyti laiko ir pinigų.

Jūros gėrybių nauda

Jūros produktai yra vertingas maisto šaltinis, teikiantis daugybę naudingų maistinių medžiagų, reikalingų sveikam ir aktyviam gyvenimui. Įtraukiant žuvį ir jūros gėrybes į mitybą, galima pagerinti sveikatą, užtikrinant, kad organizmas gautų reikiamų omega-3 riebalų rūgščių, aukštos kokybės baltymų, vitaminų ir mineralų.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jūros produktai yra tokie vertingi, yra didelis omega-3 riebalų rūgščių kiekis. Omega-3 riebalų rūgštys, ypač eikozapentaeno rūgštis (EPA) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHA), yra būtinos smegenų funkcijai, širdies sveikatai ir bendram uždegimo mažinimui organizme. Šios riebalų rūgštys padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja kraujo spaudimą ir mažina širdies ligų riziką.

Taip pat skaitykite: Duonos apžvalga

Žuvyje ir jūros gėrybėse esantys baltymai yra aukštos kokybės, turintys visų būtinųjų amino rūgščių, kurios yra būtinos organizmo audinių statybai, raumenų masės palaikymui ir imuninės sistemos funkcijai. Jūros produktai yra puikus kelių svarbių vitaminų šaltinis, įskaitant vitaminus D, A ir B12. Vitaminas D yra būtinas kalcio ir fosforo įsisavinimui, todėl padeda palaikyti stiprius kaulus ir dantis. Jūros produktai taip pat turtingi įvairių mineralų, tokių kaip jodas, selenas, cinkas, magnis ir kalcis. Jodas yra būtinas skydliaukės funkcijai ir medžiagų apykaitos reguliavimui, selenas veikia kaip antioksidantas, padedantis apsaugoti organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, o cinkas yra svarbus imuninės sistemos funkcijai. Kalcis ir magnis yra svarbūs kaulų sveikatai ir raumenų funkcijai.

Jūros produktuose esantys maistiniai elementai reikšmingai prisideda prie įvairių kūno funkcijų palaikymo ir bendros sveikatos gerinimo. Širdies, smegenų ir sąnarių sveikata yra ypač glaudžiai susijusios su tam tikromis maistinėmis medžiagomis, randamomis žuvyje ir jūros gėrybėse.

  • Omega-3 riebalų rūgštys: Ypač EPA ir DHA, yra labai naudingos širdies sveikatai. Jos padeda mažinti trigliceridų lygį kraujyje, reguliuoti kraujo spaudimą ir mažinti blogojo cholesterolio (LDL) kiekį. Tai, savo ruožtu, mažina aterosklerozės - arterijų sukietėjimo ir siaurėjimo - riziką. Omega-3 taip pat mažina uždegiminius procesus organizme, kurie gali prisidėti prie širdies ligų vystymosi, ir gali padėti apsaugoti nuo aritmijų (nereguliaraus širdies ritmo).
  • Vitaminas D: Kurio gausu riebioje žuvyje, padeda reguliuoti kalcio ir fosforo kiekį kraujyje, o tai svarbu širdies raumens funkcijai.
  • Omega-3 riebalų rūgštys: DHA yra ypač svarbi smegenų struktūrai ir funkcijai. Ji sudaro didelę dalį smegenų ląstelių membranų, todėl būtina normaliam smegenų vystymuisi ir veiklai. DHA padeda pagerinti atmintį, mokymosi gebėjimus ir gali sumažinti neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, riziką. Omega-3 riebalų rūgštys taip pat gali padėti sumažinti depresijos ir kitų psichikos sutrikimų simptomus.
  • Vitaminas B12: Šis vitaminas yra būtinas nervų ląstelių sveikatai ir mielino apvalkalo, kuris dengia nervų skaidulas, formavimui.
  • Omega-3 riebalų rūgštys: Turi priešuždegiminių savybių, kurios yra ypač naudingos sąnarių sveikatai. Šios riebalų rūgštys padeda sumažinti uždegimą sąnariuose, kuris yra dažna artrito ir kitų sąnarių ligų priežastis. Reguliarus omega-3 turtingų maisto produktų vartojimas gali sumažinti sąnarių skausmą, sustingimą ir pagerinti judrumą žmonėms, kenčiantiems nuo reumatoidinio artrito.
  • Selenas: Jūros produktuose esantis selenas taip pat turi priešuždegiminių savybių ir padeda apsaugoti sąnarius nuo oksidacinio streso, kuris gali pažeisti audinius ir sukelti uždegimą.

Reguliarus jūros produktų vartojimas suteikia organizmui daugybę būtinų maistinių medžiagų, kurios ne tik palaiko širdies, smegenų ir sąnarių sveikatą, bet ir padeda išlaikyti bendrą gerovę. Šie maistiniai elementai veikia sinergiškai, padedant apsaugoti organizmą nuo lėtinių ligų, gerinti imuninę funkciją, reguliuoti medžiagų apykaitą ir užtikrinti sveiką senėjimą.

Žuvis ir burnos sveikata

Žuvis ir jūros gėrybės vaidina svarbų vaidmenį ne tik bendrai sveikatai, bet ir konkrečiai dantų sveikatai. Žuvis, ypač mažesnės rūšys, kurias valgome su kaulais, pavyzdžiui, sardinės, yra puikus kalcio ir fosforo šaltinis. Kalcis yra esminis mineralas, kuris sudaro pagrindinę dantų emalio dalį - stipriausią mūsų kūno audinį. Fosforas, kuris yra būtinas kalcio pasisavinimui ir metabolizmui, taip pat prisideda prie dantų struktūros stiprumo.

Riebioje žuvyje, tokioje kaip lašiša, tunas ar skumbrė, gausu vitamino D, kuris yra būtinas kalcio įsisavinimui organizme. Vitaminas D ne tik padeda kalciui įsisavinti kauluose, bet ir užtikrina, kad šis kalcis būtų efektyviai panaudojamas dantų stiprinimui.

Taip pat skaitykite: Orkaitėje keptos dešrelės: receptai

Omega-3 riebalų rūgštys, ypač esančios žuvyse, turi priešuždegiminių savybių, kurios gali būti naudingos dantų ir dantenų sveikatai. Uždegiminės dantenų ligos, tokios kaip gingivitas ir periodontitas, yra pagrindinės dantų praradimo priežastys suaugusiems.

Vitaminas A, kuris randamas tam tikrose jūros gėrybėse, pvz., žuvų kepenėlėse, padeda palaikyti sveikas dantenas, nes skatina seilių gamybą. Seilės yra būtinos dantų sveikatai, nes jos padeda neutralizuoti rūgštis, kurios gali sukelti dantų ėduonį, ir padeda skalauti burną, pašalindamos maisto likučius ir bakterijas. Kai kurios jūros gėrybės ir žuvis, ypač jūros dumbliai, natūraliai turi fluoro, kuris yra esminis dantų mineralas. Fluoras stiprina dantų emalį ir padeda apsaugoti nuo ėduonies, remineralizuodamas ankstyvus dantų emalio pažeidimus.

Kaip išsirinkti kokybišką žuvį ir jūros gėrybes?

  • Kvapas: šviežia žuvis turėtų skleisti švelnų jūros ar šviežio vandens kvapą. Bet koks stiprus, nemalonus kvapas rodo, kad žuvis nešviežia.
  • Išvaizda: žuvies oda turi būti blizganti, šlapi, su natūraliomis, ryškiomis spalvomis. Akys turėtų būti skaidrios ir šiek tiek išsikišusios, o žiaunos - ryškiai raudonos arba rausvos. Jūros gėrybės, tokios kaip krevetės ar midijos, taip pat turi būti blizgios ir drėgnos, be išblukusios spalvos.
  • Laikymas: šviežią žuvį ir jūros gėrybes reikia laikyti šaldytuve 0-4°C temperatūroje ir suvartoti per 1-2 dienas.
  • Atvėsintos žuvies pasirinkimas: atvėsinta žuvis turėtų būti laikoma ant ledo. Atkreipkite dėmesį į žuvies išvaizdą - ji turi būti šviežios išvaizdos, o mėsa - tvirta ir elastinga. Atvėsintos jūros gėrybės taip pat turi būti laikomos ant ledo, kad būtų išlaikytos jų maistinės savybės.
  • Laikymas: laikykite atvėsintą žuvį ir jūros gėrybes sandariuose induose arba vakuuminiuose maišeliuose šaldytuve.
  • Šaldytos žuvies pasirinkimas: perkant šaldytą žuvį ar jūros gėrybes, atkreipkite dėmesį į pakuotę - ji turi būti sandari, be ledo kristalų viduje, nes tai gali rodyti, kad produktas buvo netinkamai laikomas arba atitirpęs. Žuvis turi būti tvirtos tekstūros, be matomų spalvos pokyčių, padengta plonu glazūros sluoksniu arba sauso šaldymo žuvis be glazūros sluoksnio. Kokybiška žuvis, ypač šaldyta, neturėtų skleisti stipraus kvapo. Jeigu tokį kvapą jaučiate net per pakuotę, tai rodo, kad žuvis užšaldyta nešviežia ar buvo laikoma netinkamai. Atkreipkite dėmesį ir kilmės vietą, stenkitės rinktis žuvį, kuri yra sugauta švariuose, kontroliuojamuose vandens telkiniuose. Taip pat atkreipkite dėmesį ir į žvejybos metodus, kurie dažnai yra nurodyti ant pakuotės - tvarūs žvejybos būdai padeda išsaugoti aplinką.
  • Laikymas: šaldytą žuvį laikykite šaldiklyje -18°C temperatūroje. Dabartinė smūginio šaldymo technologija, šaldytą žuvį ir jūros gėrybes galima laikyti leidžia išlaikyti 1-2 metus nuo užšaldymo dienos, neprarandant jų maistinių savybių.
  • Atitirpinimas: geriausias būdas atitirpinti šaldytą žuvį yra lėtai šaldytuve per naktį.
  • Minimalus apdorojimas: norint išsaugoti žuvies ir jūros gėrybių maistines savybes, naudokite švelnius terminio apdorojimo metodus, tokius kaip garinimas, kepimas folijoje, troškinimas arba trumpas kepimas ant grotelių. Per ilgas kepimas ar per didelė temperatūra gali sumažinti omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų kiekį.
  • Naudokite mažai aliejaus: jei kepate žuvį keptuvėje, naudokite sveiką aliejų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejų, ir venkite didelio aliejaus kiekio, kad išsaugotumėte žuvies skonį ir maistingumą.
  • Marinavimas: švelnūs marinatai su citrina, alyvuogių aliejumi, česnaku ir prieskoninėmis žolelėmis ne tik pagerins žuvies skonį, bet ir padės išlaikyti jos maistines savybes.
  • Kokybė yra svarbiausia: visada pirmenybę teikite kokybiškai žuviai ir jūros gėrybėms, jei įmanoma - iš patikimo tiekėjo, kuris laikosi aukštų kokybės standartų. Tai padės užtikrinti, kad jūsų valgomas maistas būtų maksimaliai maistingas, sveikas ir skanus.
  • Sąmoningas pasirinkimas: pasakykite klientams apie tvarios žvejybos svarbą ir skatinkite juos rinktis tvariai sugautą žuvį.

Žuvies nauda

Pagrindinis žuvies privalumas - didelis baltymų ir vertingų riebalų kiekis. Nors skirtingos žuvų rūšys skiriasi riebalų kiekiu raumeniniame audinyje, liesų žuvų baltoje mėsoje yra mažiau riebalų nei kituose gyvūninės kilmės maisto produktuose. Riebalų sudėtis žuvyse priklauso nuo jų rūšies, amžiaus, gyvenamųjų vietų, lytinio ciklo. Vienose žuvyse pastebimi riebalų sudėties svyravimai: nuo 3-4 iki 14-16 proc. (atlantinė silkė), kitose - 5-8 proc. (dauguma gėlavandenių žuvų). Pagal riebalų kiekį žuvys skirstomos į liesas (visos menkinės, dauguma ryklių, tunas, lydekos), vidutinio riebumo ir riebias (dauguma silkinių, skumbrių ir sardinės). Atskirų rūšių žuvų riebalų kiekis jose gali siekti 27 ar net 35 proc. (unguriai, nėgės, Ramiojo vandenyno silkė). Tokios žuvys kartais išskiriamos į ypač riebių žuvų grupę.

Žuvys ypač vertinamos dėl jų riebalų sudėtyje esančių nepakeičiamų omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių. Iš žuvies išskirtos omega-3 riebalų rūgštys, tokios kaip eikozapentaenois, dokozaheksaeno ir dokosapentaeno rūgštys, kurios įeina į ląstelių membranų sudėtį ir pasižymi antitromboziniu, priešuždegiminiu, antioksidaciniu, priešvėžiniu poveikiu.

Valgant 2-4 žuvies porcijas per savaitę mirtingumas nuo koronarinių širdies ir širdies kraujagyslių ligų mirtingumas sumažėja atitinkamai 12 proc. ir 21 proc. Moksliniais tyrimais yra patvirtinta iš žuvies išskirtų peptidų nauda - pasižymi antioksidaciniu, hipocholesteroleminiu poveikiu bei gali būti angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriais. AKF inhibitoriai naudojami širdies ir inkstų nepakankamumo ligoms gydyti bei mažinti arteriniam kraujospūdžiui. Žmogaus organizmas geba pasisavinti net iki 90-98 proc. visų žuvų baltymų.

Taip pat skaitykite: Ekologiškos mėsos standartai

Kaip ir kiekvieno maisto produkto, žuvų maistinė vertė priklauso ne tik nuo jų cheminės sudėties, bet ir nuo naudingų elementų santykio - nepakeičiamų amino rūgščių, kurias žmogaus organizmas gauna tik su maisto produktais. Viena iš vertingiausiu aminorūgščių, randama žuvyse - taurinas. Manoma, kad taurinas dalyvauja tulžies rūgščių sintezėje, lipidų metabolizmo procesuose, svarbus tinkamam kalcio kiekio palaikymui bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.

Be to, valgant žuvį žmogaus organizmas gauna ir įvairių vitaminų bei mineralinių medžiagų: vitamino D, A ir B12, cholino, kuris dažnai prilyginamas vitaminui B4, jodo, seleno, kalcio bei fosforo. Tačiau žuvis linkusi kaupti organinės bei neorganinės kilmės teršalus - net ir naudingiausia žuvis sveikatos nepridės, jeigu joje bus didesni kiekiai kadmio, gyvsidabrio, chloro junginių, dioksinų ir kitų žalingų elementų, kurių kiekis žuvyse yra griežtai reglamentuotas ir nuo 2013 m. vykdoma jų kiekio stebėsena žuvyse bei jų gaminiuose. Nustatyta, kad daugiausiai sunkiuosius metalus kaupia dugne gyvenančios bei riebiosios jūrinės žuvys: kardžuvėse, rykliuose, tunuose dažniausiai randamos gyvsidabrio, o sepijose ir kalmaruose - kadmio dalelės.

Buriažuvės, ešeržuvės, Europinės lydekos, ežerų upėtakiai linkę kaupti didesnius gyvsidabrio kiekius nei kitos žuvys. Tokių žuvų nerekomenduojama valgyti nėščioms moterims, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, ligoniams. Kita šių dienų problema - mikroplastikas, kuris patenka į mitybos grandines. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad mikroplastikas akumuliuojamas įvair…

Pati vertingiausia - marmuriška mėsa

Vertingiausios kiaulienos dalys yra tos, kurios turi didžiausią procentą raumeninio audinio - tai yra nugarinė, sprandinė, kumpis. Taip pat vertingos dalys, kurios atitinkamai paruošus tinka kepti ar troškinti. Svarbūs yra ir mėsos riebalai, kaip žmogaus organizmui būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis. Labai vertinama ir tinka daugeliui apdorojimo būdų vadinamoji marmuriška mėsa, kurioje riebalinis audinys yra tolygiai pasiskirstęs raumeniniame audinyje. Mėsos marmuriškumas yra saikingas, tolygus riebalinio audinio išsidėstymas tarp jos raumeninių skaidulų - tokia mėsa laikoma pačia vertingiausia.

Atskirų dalių naudojimas maisto gamyboje

  • Sprandas - raumenys iš pomentės dalies, esantys prie kaulo 1-4 krūtinkaulio slankstelių ir viršutinio šonkaulio pusės. Sprandinė gali būti šalto arba karšto rūkymo, iš jos gaminami šašlykai, kepsniai, tinka troškinimui.
  • Nugarinė - nugaros ir juosmens dalys, pradedant nuo 5-o šonkaulio ir iki pirmo kryžminio slankstelio, be krūtinės ir juosmens slankstelių, kurių ilgis ne daugiau 80 mm. Nugarinę galima kepti dideliais gabalais, galima prismaigstyti lašinukų arba prieskoninių daržovių. Kad audinys suminkštėtų ir gaminys būtų trapesnis, mėsą galima marinuoti. Muštas kotletas (karbonadas) gaminamas iš nugarinės nuo pirmojo iki 6 šonkaulių. Gali būti šalto ir karšto rūkymo, kepta, prismaigstyta lašinukų ir prieskoninių daržovių.
  • Išpjova - tai nugarinės mėsa be jokio lašinio ir kaulų (nugarinė gali būti su lašiniu ir paliktu kaulu).
  • Šoninė - raumenys su šonkauliais, pasilikusiais po nugarinės atskyrimo be krūtinkaulio. Iš jos gaminama kepti arba karšto ir šalto rūkymo gaminiai, mėsos vyniotiniai.
  • Kumpis - raumenys, atskirti nuo dubens kryžkaulio ir šlaunies kaulų bei raumenų ir jungiamojo audinio, esančio prie blauzdikaulio. Jį galima kepti dideliais gabalais, iš kumpio gaminami šašlykai, guliašas, ragu, taip pat jis dedamas gaminant įvairias dešras, vyniotinius.
  • Mentė - raumenys, nuimti nuo mentės ir raumenų, esančių prie alkūnkaulio ir sprandikaulio. Iš mentės gaminamas guliašas, plovas, šašlykai, tinka malimui į kotletus, maltus kepsnius, Ragu gaminti naudojama krūtininė mentė su plačiuoju kaulu, sukapojant keturkampiais 30-40 mm storio gabaliukais.
  • Kotletinė mėsa - įvairaus didumo ir masės mėsos minkštimas iš apatinės šonkaulių dalies stipinkaulio, alkūnkaulio gabaliukai, gauti valant stambiagabalinius pusfabrikačius. Iš jos gaminama malta mėsa, faršas, pjausniai, maltinukai, kotletai šniceliai, vyniotiniai, gamyboje dedama į dešras.
  • Lašiniai - gali būti šalto ir karšto rūkymo, spirginami, gaminamas vyniotinis, lašiniuotis, taip pat lašiniai dedami į dešras.
  • Pažandė - karšto ir šalto rūkymo, dedama į dešreles, dešras, kepeninę.
  • Ausys - rūkomos, dedamos į liežuvio-ausų vyniotinį.
  • Kojos - verdamos valandą, pusantros ant mažos ugnies, kol mėsa lengvai atsiskiria nuo kaulų.
  • Liežuviai - virti liežuviai naudojami šaltiems užkandžiams, vyniotiniams, rūkomi.
  • Uodegos - rūkomos, naudojamos šaltienai gaminti.
  • Kepenys - gaminama kepeninė, gali būti troškinamos.

Kiaulienos išpjaustymas

Kiaulių, kaip ir kitų gyvūnų, skerdenos yra išpjaustomos į pagal poreikius atitinkamas anatomines dalis, todėl vartotojui jas renkantis rekomenduojama atsižvelgti į ženklinimo etiketėje nurodytos mėsos anatominės dalies pavadinimą, įvertinti mėsos sudėtį - raumenų, riebalų, jungiamojo audinio procentą - bei išpjaustymo kokybę. Rekomenduojama rinktis švarius, be pašalinių medžiagų, nešvarumų, kraujo krešulių ar matomų kraujo dėmių, be išsikišusių sulaužytų kaulų ar sumušimo žymių, kiaulienos mėsos gabalus.

Iš priekinės kiaulės dalies atskiriama sprandinė tampa stambių gabalų mėsos gaminiais ir įvairiais pusgaminiais. Iš mentės taip pat gaminami stambių gabalų mėsos gaminiai ir dešros. Kiaulės skerdenos užpakalinis trečdalis naudojamas pusgaminių ir mėsos produktų gamybai. Dešroms gaminti naudojama malimui atskirta mėsa, kiaulių odelės, galvų puselės be ausų. Dešros gaminamos iš gyvulių subproduktų, maistinio kraujo, gyslų ir kiaulių odelių. Subproduktams priklauso kepenys, smegenys, liežuviai, širdys, inkstai, plaučiai, tešmenys.

Pavojingiausi figūrai - rūkyti šonkauliai

Lašinių valgymas nepadidins rūbų dydžio, tačiau tai tiesa tik tuo atveju, kai jie valgomi saikingai, nedideliu kiekiu ir ne kasdien. Per dieną rekomenduojama suvalgyti ne daugiau nei 30 gramų. Tai, kiek galime suvalgyti lašinių per dieną, priklauso ir nuo žmogaus amžiaus. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms tikrai reikėtų rečiau valgyti, o daug judantys ir fiziškai aktyvūs žmonės gali daugiau suvalgyti. Saugojantiems figūrą reikėtų rinktis kuo liesesnę kiaulieną, o saugojantiems sveikatą reikėtų vengti rūkytų mėsos gaminių. Daugelio mėgstami riebūs ir rūkyti šonkauliukai - ir figūros, ir sveikatos priešas. Taip pat daug kas mėgsta kartu su lašiniais valgyti ir odeles - nenorintiems uždegiminių reakcijų ir nemalonių pojūčių geriau to nedaryti.

Mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę.

Pirkdami smulkintą mėsą turite suprasti, kad ją ruošiant buvo iškaulinėta ir susmulkinta mėsa, į kurią galėjo būti įdėta mažiau nei 1% druskos. Taip pat smulkintos mėsos gamyboje negali būti naudojama mėsa turinti odos atplaišų. O faršas, tai jau yra mėsos pusgaminis, pagamintas iš šviežios mėsos, įskaitant smulkintą mėsą, į kurią pridėta maisto produktų, prieskonių ar priedų, kurios vidinė struktūra apdorojus nepakito - neprarado šviežios mėsos savybių. Smulkinta mėsa visada yra natūralesnis produktas, todėl perkant visada prioritetą teikite smulkintai mėsai, o ne faršui.

Konservavimo šalčiu būdai

Konservavimo šalčiu konservuota mėsa ilgai išlaiko savo pradines savybes. Žinoma konservuotos mėsos kokybė labai priklauso nuo pirminio jos užterštumo mikroorganizmais, jų rūšies ir savybių. Nustatyta, kad kai kurios patogeninės bakterijos nesidaugina žemesnėje kaip +10°C, o E. coli, Salmonella žemesnėje kaip +5°C. Jeigu nusiperkate užšaldytą mėsą ar užšaldytą mėsos produktą svarbu atšildžius vėl pakartotinai neužšaldyti. Užšaldytos mėsos maistinė vertė visada yra žemesnė nei atšaldytos mėsos.

Atšildant mėsą atsinaujina didžioji dalis jos savybių turėtų iki užšaldymo. Ant atšildomos mėsos buvę mikroorganizmai taip pat pradeda daugintis. Jų aktyvumą lemia oro temperatūra ir drėgmė, todėl kuo aukštesnėje temperatūroje laikysime mėsą atšildymo metu, tuo bus palankesnės sąlygos mikroorganizmas pradėti savo veiklą. Namuose planuokite iš anksto, dėkite atšildomą mėsą į dubenį ir patalpinkite į šaldytuvą, apie +6° temperatūrą. Svarbu, atkreipkite dėmesį, kad būtų apsaugoti nuo taršos kiti šaldytuve esantys produktai. Renkantis mėsos rūšį, dažnai susiduriame su dilema - tai visgi kuri sveikesnė - balta ar raudona? Tiek balta, tiek raudona mėsos reikalingos mityboje, tik raudonos mėsos rekomenduojama truputį mažiau. Liesesnė mėsa dažnu atveju balta mėsa, bet ne visuomet. Tai priklauso nuo pasirinktos mėsos dalies. Kiaulienos ar jautienos išpjova tikrai bus liesesnė nei vištienos sparneliai, kur faktiškai tik riebi oda, todėl renkantis mėsą pirmenybę derėtų teikti liesesnei, liesesnėms jos dalims, tačiau tikrai ne vien vištienos krūtinėlę, būtina įvairovė. Tiesa, paukštienos baltymai lengviau pasisavinami. Taip pat nepamiršti ir gaminimo - nepridėti papildomų riebalų, neapskrudinti ir pan.

Šviežios, kokybiškos paukštienos paviršius sausas, balsvai gelsvos spalvos su rausvu atspalviu. Raumenų pjūvis vos drėgnas, balkšvai rausvos spalvos vištų ir kalakutų, raudonos - žąsų ir ančių. Raumenys stangrūs, įdubimas po paspaudimo greitai išsilygina. Nešviežios paukštienos raumenys po paspaudimo neišsilygina. Pjūvio paviršius drėgnas, lipnus, tamsus. Kitų gyvūnų mėsos paviršius turi būti be gleivių, nepakitusios, gyvulio rūšiai būdingos spalvos. Nešviežios, pradėjusios gesti mėsos paviršius pilkos, žalsvos spalvos, gleivėtas arba net matomi pelėsiai. Pjūvio paviršius labai lipnus, mėsa suminkštėjusi, įdubimai paspaudus neišsilygina. Kvapas jaučiasi stiprus rūgštus, puvimo kvapas. Jeigu mėsa buvo supakuota modifikuotoje dujų atmosferoje, tai kartais atidarius pakuotę gali jaustis silpnas lyg gedimo kvapas, tačiau per pora minučių jis turi išgaruoti, pauosčius mėsą jis turi nesijausti. Kai jaučiasi gedimo, puvimo kvapas mėsos gilesniuose sluoksniuose, tai tokia mėsa tikrai nėra šviežia ir negalima jos vartoti. Perkant visada atidžiai apžiūrėkite pakuotę iš visų pusių. Jeigu perkate paukštieną iš ledo vitrinos ar sveriamą mėsą, tai padavus pardavėjai dar kartą pasižiūrėkite ką jums supakavo. Kilus įtarimui, nedvejokite tyliai ir kalbėkite su pardavėju, mandagiai išsakykite savo abejones dar neišėjus su produktu iš prekybos vietos. Jeigu taip nutiko, kad nusipirkote, parsinešėte namo ir tik tada supratote įsigiję nekokybišką produktą, aš siūlau neišmesti ir pasiėmus, grįžti į prekybos vietą. Tik mūsų atsakingumas ir neabejingumas skatina tobulėti tiek prekybos atstovus, tiek gamintojus.

tags: #kokia #mėsa #vertingiausia #maistine #verte

Populiarūs įrašai: