Kodėl paukščiai migruoja į pietus?
Artėjant rudenį, ornitologai praneša apie prasidedančią paukščių migraciją - natūralų reiškinį, kurio metu didelė dalis paukščių rudenį skrenda į šiltesnius kraštus, o pavasarį grįžta atgal. Šias migracijas stebi ir tiria ornitologai savo stotyse, pavyzdžiui, Ventės rage, kur paukščiai yra žieduojami. Paukščių migracijos skirstomos į rudenines (sparnuočiai skrenda žiemoti į šiltus kraštus) ir pavasarines (paukščiai grįžta į Lietuvą perėti ir praleisti šiltojo metų sezono).
Migracijos priežastys: maisto trūkumas ir klimato sąlygos
Pagrindinė priežastis, dėl kurios paukščiai palieka Lietuvą, yra maisto trūkumas. Anot specialistų, ne visi paukščiai bijo šalčio, o ir žiemos Lietuvoje nebėra tokios atšiaurios, tačiau sparnuočiai negali išgyventi be maisto, pavyzdžiui, vabzdžių, kurių žiemą gamtoje nėra.
Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos specialistas Remigijus Karpuška yra išskyręs rugpjūčio 24-ąją - šv. Baltramiejaus, arba Gandrų išskridimo, dieną - kaip paukščių migracijos pradžią. Pasak jo, vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai yra artėjančio rudens pranašai, o netrukus danguje pasirodo išskrendančių žąsų būriai ir girdisi su gimtosiomis pelkėmis atsisveikinančių gervių trimitai.
Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys teigia, kad iš Lietuvos intensyviai išskrenda didžioji dalis mums pažįstamų paukščių, įskaitant baltuosius gandrus, kurių likę tik pavieniai. Šiomis dienomis prasideda šiaurinių pilkųjų, juodųjų, didžiųjų ir mėlynųjų zylių migracija, o spalio antroje pusėje išskrenda įvairūs grūdlesiai.
Lietuvos paukščiai pasiskirsto po Pietų Europą, Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus. Kadangi Europoje žiemos švelnėja, kai kurie sparnuočiai žiemoja visai šalia - Lenkijoje. Ornitologas pažymi, kad paukščių migracijos keliai susiklostė evoliucijos eigoje.
Taip pat skaitykite: Ilgai išliekanti šviežia duona: patarimai
Paukščių srautų mažėjimas ir klimato šiltėjimo įtaka
Ornitologas V. Jusys, sužiedavęs šimtus tūkstančių paukščių, teigia, kad vienas didžiausių paukščių migracijos kelių eina palei Lietuvos pajūrį. Anot jo, Baltijos rytiniu krantu anksčiau praskrisdavo nuo 1 iki 3 milijonų paukščių per dieną, tačiau pastaraisiais metais paukščių srautai pastebimai sumažėjo.
V. Jusys pastebi, kad sužieduotųjų paukščių mažėja. Nors tikėtasi, kad po pernykščio lietingo sezono, kuris pražudė dalį paukščių jauniklių, šiemet jų bus daugiau, tačiau, pavyzdžiui, pernai per birželį-liepą buvo sugauta 28 tūkst. paprastųjų varnėnų, o šiemet - tik 6 tūkst. Ornitologas teigia, kad mūsų paukščiai kitose šalyse žudomi dėl maisto: jie šaudomi, gaudomi tinklais ir valgomi Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Vis dėlto, ornitologas neneigia, kad paukščių migracijos įpročiams įtakos galėjo turėti ir šiltėjantis klimatas. Anot V. Jusio, rudeninė migracija prasideda šiek tiek vėliau, kai kurie sparnuočiai keičia migracijos kryptis ir apsistoja šiek tiek arčiau Lietuvos. Dalis paukščių žymiai anksčiau grįžta, pavyzdžiui, juodgalvė vienbalsė, o dalis net žiemoti pasilieka. Pavyzdžiui, gulbės anksčiau skrisdavo net į Didžiąją Britaniją ir Olandiją, o dabar yra tokių, kurios žiemoti skrenda į Kauną, prie Kauno hidroelektrinės.
Dėl šiltėjančio klimato paukščiai anksčiau grįžta į Lietuvą. Jeigu pavasaris nešaltas (kovo mėnuo), paukščiai, pavyzdžiui, varnėnai, grįžta ir vasario mėnesį, kai kurie net sausio pabaigoje, pavyzdžiui, pilkosios žąsys, pempės, tie patys varnėnai.
Ornitologai įspėja gyventojus dėl Lietuvoje žiemoti pasilikusių paukščių. Anot jų, sparnuočiai gali lengvai išgyventi mūsų dabartines žiemas, jie tikrai nešals. Tačiau, norintys padėti paukščiams peržiemoti, turėtų žinoti, kad žmogus įsipareigoja visą žiemą maitinti sparnuotį, nes pastarasis greitai įpranta gauti maisto.
Taip pat skaitykite: Kaip tinkamai virškinti duoną ir sūrį?
Paukščiai, kurie pasilieka žiemoti Lietuvoje
Kai kurie paukščiai dėl klimato kaitos Lietuvą palieka itin vėlai ir sugrįžta labai anksti. Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius išskiria pempes, kurios pastaraisiais metais mūsų šalį palieka vos mėnesiui-dviem.
S. Karalius teigia, kad didžiausi pempių būriai, dešimtys tūkstančių, pamaryje matomi gruodžio-sausio mėnesiais iki atšalimo. Palaukusios, kol šalčiai praeis, jos grįžta į Lietuvą jau vasario antroje pusėje. Tačiau pašnekovas akcentuoja, kad yra paukščių, kurie į klimato šiltėjimą reaguoja ne taip stipriai - tai ankstyvieji migrantai, tokie kaip kregždutės, gandrai ir gegutės, kurie visą šiltą ar šaltą žiemą praleidžia svetur.
Šiltėjančios žiemos lemia ir tai, kad kai kurie paukščiai visai nebenori apskritai Lietuvos palikti. Jie surado jiems palankę buveinę peržiemojimui - teritoriją palei Kauno hidroelektrinę. Tiesa, paukščiams toks peržiemojimas gali būti pavojingas, nes dažniausiai tokiais atvejais jie maitinami žmonių ir sparnuočių instinktai pasirūpinti maistu labai susilpnėja ar net dingsta. Tokiu atveju, žmonėms nustojus paukščius maitinti, jie labai greitai gali žūti.
S. Karalius aiškina, kad puikios sąlygos žiemoti gali būti ties Kauno hidroelektrine, kur žiemoja dideli kiekiai ančių ir gulbių. Tokių paukščių migraciniai instinktai yra labai atbukę: kam skristi, jei maisto pakanka? Apie klimato kaitą liudija ir pietinės rūšys, kurios po truputį atrandą vietą mūsų šalyje.
Paukščių pažinimo galimybės Lietuvoje
Ilgametis paukščių žieduotojas V. Jusys teigia, kad stebint sparnuočius, galima ne tik juos pažinti, bet ir suprasti gamtoje vykstančius procesus bei jų tarpusavio ryšius. Be to, stebintys paukščius turi unikalią galimybę susipažinti su jų migracijos įpročiais ir užfiksuoti įdomiausius sparnuočių migracijos faktus.
Taip pat skaitykite: Kodėl nėščiųjų traukia kopūstai?
V. Jusys dalinasi keletu įdomių faktų:
- Toliausiai į šiaurę (1737 km) yra nuskridusi pilkoji pečialinda, kuri Ventės rage buvo žieduota 2002 metais, o kitais metais vasarą sugauta jau šiaurės Norvegijoje.
- Toliausiai į vakarus nuskridusi margasparnė musinukė, sužieduota 1975 metais, tais pačiais metais, praėjus mėnesiui, jau aptikta už 2903 km - Portugalijoje.
- Toliausiai į pietus nuskrido upinė žuvėdra - 1999 metų vasarą sužieduota, o po metų sugauta ir vėl paleista Pietų Afrikos Respublikoje (9976 km).
- Į rytus toliausiai yra nulėkęs svirbelis - 2001 metų kovo pirmąją sužieduotas, o po metų jis nušautas Sibire (4393 km).
Technologijos paukščių stebėjimui
Šiuo metu paukščių sekimą palengvina technologijos. Užsienyje ir Lietuvoje jau naudojami GPS siųstuvai, kurie uždedami ant paukščio nugaros. Tiesa, šie prietaisai labai brangūs, todėl ornitologai negali jais paženklinti kiekvieno paukščio. Be to, mažiausiems paukščiams dabartiniai GPS siųstuvai per dideli ir per sunkūs.
Pasak V. Jusio, stotis kai kuriems paukščiams deda siųstuvus, kuriuos uždėjus galima sekti kiekvieną paukščio įveiktą kilometrą. Pavyzdžiui, vienas stoties sektas gandras, kaip rodo siųstuvas, išskrido prieš devynias dienas, po savaitės jau buvo Rumunijoje, o kitą dieną - jau Turkijoje. Kai kurie siųstuvai net duoda duomenis, kokiame aukštyje paukštis skrenda, kokiame gylyje neria, temperatūrą ir pan.
GPS siųstuvai paukščiams pradėti dėti įgyvendinant projektą „Paukščiai - Lietuvos ambasadoriai“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui paminėti. Projekto tikslas - garsinti Lietuvos vardą pasitelkiant migruojančius paukščius, o kartu prisidėti prie saugomų paukščių rūšių tyrimų bei atkreipti visuomenės dėmesį į paukščių apsaugą.
Paukščių migracijos stebėjimo vietos Lietuvoje
Žmonės dažnai galvoja, kad paukščių migracija prasideda tada, kai pagelsta lapai ir dangų pradeda raižyti žąsų ir gervių trikampiai. Tačiau, anot ornitologų, tuo metu šalį jau būna palikę didžioji dalis migrantų, o paukščių kelionės prasideda dar birželį, vos tik anie išsiperi jauniklius.
Ornitologas Marius Karlonas teigia, kad paukščių migracija trunka didžiąją metų dalį. Pavasarinė migracija prasideda jau žiemos pabaigoje, kuomet neretai dar vasario pradžioje registruojamos pirmosios pilkosios gervės, dirviniai vieversiai ar pempės. Nuo birželio vidurio prasideda rudeninė migracija, o pirmieji jos apreiškėjai - varnėnai. Rugsėjo mėnuo ir spalio pirmoji pusė - tai pats rudeninės migracijos pikas, kuomet pro mūsų šalį praskrenda paukščiai iš Skandinavijos ir Vakarų Sibiro.
Lietuva yra unikalioje geografinėje lokacijoje, kadangi pro mus driekiasi intensyviausia Baltijos migracijos kelio atkarpa. Vietų, tinkamų stebėti paukščių migracijai, šalyje taip pat gausu: Ventės rago ornitologijos stotis, Čepkelių raistas, Žuvinto ežeras, Tyrulių pelkė, Paukščių Takas (Baltosios Vokės tvenkiniai Šalčininkų rajone) bei įvairūs, specialiai tam pritaikyti stebėjimo bokšteliai, kuriuos galima rasti visoje Lietuvoje. Vis tiktai ornitologas Marius Karlonas pabrėžia, jog unikaliausia vieta rudeninei paukščių migracijai stebėti - tai Kuršių Nerija.
Nerimą keliančios tendencijos
Artėjant 40 metų Ventėje sparnuočius žieduojantis V. Jusys pastebi nerimą keliančias tendencijas. Anot jo, šiemet didžioji paukščių migracija pasibaigė labai anksti. Ornitologinėje stotyje dirbant nuo 1981 metų, V. Jusys neprisimena metų, kuomet spalį sužieduotų tik 11 tūkst. migruojančių paukščių, kai pernai tuo pačiu metu buvo sužieduota apie 60 tūkst.
V. Jusys teigia, kad Lietuvoje, kaip ir visame regione, mažėja sparnuočių dėl intensyvaus ir vis besiplečiančio žemės ūkio bei aplinkos taršos. Anot jo, mažėjant vabzdžių populiacijai ima trūkti maisto ir paukščiams, o nykstančios natūralios sparnuočių veisimosi buveinės taip pat daro neigiamą įtaką.
Ornitologas taip pat pastebi, kad dėl globalinio klimato atšilimo nebeturime šaltų žiemų, todėl vis dažniau Lietuvą, kaip žiemojimo vietą, pasirenka migrantai iš šiaurės.
Juodkrantėje sparnuočius žieduojanti Ligita Pareigienė pritaria kolegos iš Ventės įžvalgoms ir teigia, kad migruojančių sparnuočių mažėjimo tendencija yra tikra, o ne tik prielaidos.
Paukščių migracijos keliai ir rekordininkai
Ornitologai pažymi, jog migruojantiems paukščiams Lietuvos pajūris yra tarsi dangaus greitkelis. Patraukę iš šiaurės pietų link, prie Klaipėdos jie pasiskirsto: trečdalis skrenda per Ventės ragą, o net du trečdaliai - per Kuršių neriją. Šie srautai dažniausiai susijungia Karaliaučiaus srityje, prie pirmosios pasaulyje paukščių žiedavimo stoties Rybačio (Rasytės) kaimelyje.
Apskaičiuota, kad per dieną virš Kuršių nerijos gali praskristi net apie 3 mln. sparnuočių. Norint išvysti šį vaizdą, būtina žinoti, kad paukščiai aktyviausiai skrenda nuo 8 iki 13 valandos, kai yra giedra ir pučia pietų, pietvakarių krypčių vėjai.
Didžiausią nuotolį įveikia ilgauodegė žuvėdra, kuri palikusi šiaurę skrenda per Ramųjį vandenyną ar palei Europos ir Afrikos pakrantes Antarkties jūrų link, kartais patekdama net į Indijos vandenyną. Į vieną pusę ji nuskrenda 16-19 tūkst. kilometrų. Mažesnį atstumą įveikia šelmeninės kregždės ar baltieji gandrai, iš Skandinavijos pasiekiantys Pietų Afriką.
Paukščių orientavimosi paslaptys
Migracijų metu paukščiai orientuojasi pagal Saulę, žvaigždes, vietos orientyrus ir Žemės magnetinį lauką. Regėjimas ir uoslė yra du pagrindiniai paukščių orientaciniai ženklai, kuriais jie naudojasi ieškodami kelio. Jei paukščiai jau kartą migravo, jie greičiausiai prisimena pažįstamus orientyrus - pavyzdžiui, upes ir kalnų grandines. Kita vertus, paukščiai, migruojantys virš didelių vandens masyvų, gali labiau pasikliauti savo uosle.
Paukščiai taip pat gali vadovautis Saule ir žvaigždėmis. Tam paukščiai, skraidantys dieną, naudoja „Saulės kompasą“, kuris sujungia vaizdą, kur danguje yra saulė, su jų vidiniu suvokimu, koks yra paros laikas, pagrįstu jų cirkadiniu ritmu. Dauguma paukščių iš tikrųjų migruoja naktį - tokiu atveju ieškodami kelio jie pasikliauja žvaigždžių padėtimi ir sukimuisi.
Paukščiai gali rasti kelią net ir nesimatant Saulės ar žvaigždžių - iš dalies dėl pojūčio, vadinamo magnetorecepcija, kuris leidžia paukščiams suvokti Žemės magnetinius laukus. Tyrimai rodo, kad balandžius supančių magnetinių laukų keitimas sutrikdė jų gebėjimą orientuotis.
tags: #kodel #pauksciai #migruoja #i #pietus