Kiškiakopūstis: pažįstamas miško augalas ir jo panaudojimo galimybės
Vaikystėje daugelis esame ragavę rūgščių miško kiškiakopūsčių lapelių. Tai augalas, dažnai vešintis ūksmingose vietose, po medžiais, žemę padengiantis smaragdiniu kilimu su baltais žiedeliais. Tačiau kiškiakopūstis gali būti ne tik miško augalas, bet ir puošti namų palanges.
Įvairių rūšių kiškiakopūsčiai
Be gerai žinomo kiškio kopūsto, paplitusio Europoje, kiškiakopūsčių genčiai priklauso apie 700 rūšių kiškiakopūstinių šeimos augalų. Dauguma jų mėgsta šilumą ir auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Pietų Afrikoje, kai kurios rūšys puikiai jaučiasi kalnuose. Kiškiakopūsčiai gali būti vienmečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai ir krūmai. Dėl dekoratyvumo ir nereiklumo gėlininkai augina įvairias rūšis ir veisles kaip kambarinius augalus, taip pat sodina į atvirą gruntą.
Kiškiakopūsčių išvaizda ir ypatybės
Kiškiakopūsčiai žydi daug kartų, o žiedeliai džiugina nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Jų žiedai būna tiek paprasti, tiek pilnaviduriai. Lapai taip pat dekoratyvūs, stebina spalvomis ir formų įvairove. Lapai padalyti į tris ar keturias dalis, tačiau pasitaiko ir sudėtingesnių lapų su 5-9 ar net 21 „skiltelėmis“. Požeminė dalis taip pat nevienoda: vienų rūšių tai svogūnai ar gumbai, kitų - šakniastiebiai.
Kiškiakopūsčiai kaip kambariniai augalai
Dar XVII amžiuje kiškiakopūsčiai pradėti auginti kaip kambariniai augalai. Ypač populiarūs yra valgomieji kiškiakopūsčiai (Oxalis deppei), kurių lapeliai yra valgomi ir pasižymi rūgščiu skoniu dėl juose esančių organinių rūgščių (rūgštynių, obuolių, citrinų). Gumbinių kiškiakopūsčių (Oxalis tuberosa) gumbeliai, susiformuojantys ant šaknų, taip pat valgomi. Pietų Amerikos indėnai juos naudoja maistui, o gumbai auginami atvirame grunte kaip bulvės. Gumbuose yra daug krakmolo ir rūgštynių rūgšties, todėl prieš vartojimą jie išmirkomi ir palaikomi šaltai, kad įgytų salsvą prieskonį.
Kiškiakopūsčių auginimas ir priežiūra
Kiškiakopūsčiai mėgsta pavėsį, tačiau ilgai būnant šešėlyje kai kurios rūšys gali prarasti lapų spalvingumą. Todėl juos patariama auginti patalpoje su išsklaidyta šviesa, ant pietrytinių ar pietvakarinių palangių, saugant nuo tiesioginių saulės spindulių, kurie gali nudeginti lapus. Augalai gerai auga kambario temperatūroje ir nereikalauja specialaus mikroklimato. Vasarą vazonėlį galima išnešti į gryną orą, į pusšešėlį, tačiau saugoti nuo žvarbaus vėjo ir skersvėjų.
Taip pat skaitykite: Kiškio kopūstų nauda sveikatai ir galimas pavojus
Žiemą kiškiakopūsčiams, kurių antžeminė dalis nunyksta, reikia 12-14 oC, o nenumetantiems lapų - 16-18 oC temperatūros. Šiltuoju metų laiku juos reikia reguliariai ir gausiai laistyti, išpilant vandens perteklių iš padėklų, kad nepradėtų pūti šaknys. Rudenį laistymas mažinamas, o žiemą grunto paviršius turi būti tik vos drėgnas. Aktyvaus augimo ir žydėjimo metu kiškiakopūsčiai tręšiami kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis kartą per 2-3 savaites, naudojant pusę rekomenduojamos normos.
Kiškiakopūsčiams sodinti tinka įprastiniai ir pakabinami vazonai. Jiems reikia rūgštesnio, derlingo žemės mišinio, pavyzdžiui, lygiomis dalimis sumaišyto lapų žemės, velėnos, durpių ir smėlio. Vazonėlyje turi būti 3-5 cm drenažo sluoksnis. Kiškiakopūsčiai persodinami tik tuomet, kai tai būtina, nes jie yra trapūs ir lengvai pažeidžiami.
Sėklomis kiškiakopūsčiai dauginami retai, be to, daugelio rūšių augalai praradę gebėjimą subrandinti sėklas. Pirmenybė teikiama vegetatyviniam dauginimo būdui. Kiškiakopūsčiai auga greitai ir per mėnesį užauga visavertis augalas.
Kiškiakopūstų nauda ir panaudojimas
Paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella) priskiriamas prie valgomų augalų, tačiau maistui gali būti naudojami tik jauni lapeliai. Augalo žieduose ir lapuose gausu vitaminų C ir K, karotino, organinių rūgščių.
Kiškiakopūsčių panaudojimas:
- Maistas: Jauni lapeliai tinka salotoms ir sriuboms. Kaukazo tautos iš lapų gamina troškulį malšinantį gėrimą. Iš šviežių lapų ruošiama arbata.
- Dažymas: Kiškio kopūstai gali būti naudojami kaip dažiklis.
- Medus: Augalas yra medingas.
- Dekoratyvinis augalas: Kai kurios rūšys auginamos dėl dekoratyvinių savybių.
Receptai su kiškiakopūstais:
- Kiškio kopūstų sriuba: Tai puiki alternatyva rūgštynių sriubai.
- Ingredientai: bulvės, morkos, miežinės kruopos, sultinys, druska, pipirai, kiškio kopūstai, virtas kiaušinis (nebūtinai).
- Gaminimas: Bulves ir morkas nuskusti, supjaustyti kubeliais arba sutarkuoti. Į puodą dėti bulves, morką, kruopas, užpilti sultiniu, pagardinti druska ir pipirais. Virti apie 15 min. arba kol suminkštės kruopos. Kiškio kopūstus nuplauti ir suberti į baigiančią virti sriubą. Įpjaustyti virto kiaušinio.
- Kiškio kopūstų salotos: Tai vitaminų pilna lėkštė žalios spalvos.
- Ingredientai: 100 g kiškio kopūstų, 50 g jaunų kiaulpienės lapelių arba žiedų, 1 agurkas, saujelė svogūno laiškų, druska, pipirai, 1 v. š. aliejaus.
- Gaminimas: Visus ingredientus nuplauti ir susmulkinti. Sumaišyti ir pagardinti aliejumi, druska ir pipirais.
- Pyragas su medžių lapais ir sūriu: Tai puikus pavasarinis patiekalas.
- Ingredientai: ruginių ir kvietinių miltų, sviesto, kiaušinio, druskos, šalto vandens, įvairių medžių lapų (klevų, liepų, vynuogių, ąžuolų, serbentų), fermentinio ir kieto sūrio, svogūno, kiaušinių, grietinės, druskos, pipirų.
- Gaminimas: Iš miltų, sviesto, kiaušinio, druskos ir vandens užminkyti tešlą ir dėti į šaldytuvą 1 valandai. Iškočioti tešlą, iškloti skardelę, sudėti smulkintą svogūną, lapus, apibarstyti sūriais. Užpilti kiaušinių ir grietinės plakiniu su druska ir pipirais. Kepti orkaitėje 45 minutes. Patiekti karštą su pavasarinių žalumynų salotomis.
Atsargumo priemonės vartojant kiškiakopūstus
Nors kiškio kopūstai yra vitaminų šaltinis, juose yra oksalo rūgšties, todėl jų negalima vartoti dideliais kiekiais.
Taip pat skaitykite: Vilniaus „Michelin“ restoranų apžvalga
Svarbu:
- Nevartoti ilgiau nei 5 dienas gydomaisiais tikslais.
- Nemaišyti su kitais augalais, turinčiais oksalo rūgšties (špinatais, rabarbarais, rūgštynėmis).
Kiškiakopūsčiai ir invaziniai augalai
Vykstant augalų mainams, kai kurios rūšys, tokios kaip vienmetė šiušelė, dirvinis ir statusis kiškiakopūsčiai, tapo invaziniais augalais. Lietuvoje aptinkama apie 700 svetimžemių augalų. Rūpestingai prižiūrimuose soduose jie neįsitvirtina, tačiau gali rasti prieglobstį apleistose vietose. Vienmetė šiušelė (Erigeron annuus) yra gana įkyri piktžolė, plintanti ir daržuose.
Ožinis kiškiakopūstis (Oxalis pes-caprae) pridaro daug nuostolių Viduržiemio jūros regiono šalyse, nustelbdamas vietines rūšis. Statusis kiškiakopūstis (Oxalis stricta) taip pat yra dažna piktžolė daržuose ir gėlynuose. Dirvinis kiškiakopūstis (Oxalis corniculata) panašus į statųjį, tačiau turi šliaužiančius stiebus. Sodininkams ir daržininkams svarbu atsakingai rūpintis žaliosiomis atliekomis, kurios yra svetimžemių augalų šaltinis.
Taip pat skaitykite: Kiškio kopūstų panaudojimas
tags: #kiskio #kopustai #augalas