Kiškio kopūstai: nuo miško iki stalo – receptai ir patarimai

Ar prisimenate vaikystę, kai miške skanaudavote rūgščius kiškio kopūstus? Tai buvo vienas didžiausių nuotykių, ypač kol dar nebuvo prinokusių uogų. Tuomet niekas nesijaudindavo dėl to, ar kiškio kopūstai naudingi, ar žalingi. Tačiau kaip yra iš tikrųjų? Šiame straipsnyje panagrinėsime kiškio kopūstų savybes, receptus ir į ką reikėtų atsižvelgti juos vartojant.

Kas yra kiškio kopūstai?

Kiškio kopūstis (lot. Oxalis) priklauso kiškiakopūstinių augalų šeimos genčiai. Yra žinoma daugiau nei 700 šios genties augalų rūšių. Dauguma jų auga atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Lietuvoje savaime auga tik paprastasis kiškiakopūstis (lot. Oxalis acetosella).

Paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella)

Tai daugiametis, 5-12 cm aukščio žolinis augalas su šakniastiebiais. Šakniastiebis plonas, šliaužiantis, gumbuotas. Antžeminio stiebo neturi. Lapai pamatiniai, sudėtiniai, trilapiai. Ypatumas - naktį lapai susiglaudžia ir priglunda prie lapkočio. Žiedynkotis vienažiedis, pažiedės dvi, žvynų pavidalo. Žiedą sudaro 5 baltos arba rausvai baltos spalvos vainiklapiai su raudonomis arba violetinėmis gyslomis ir geltona dėme prie pamato. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Kiškiakopūsčio vaisius - penkiakampė, penkializdė, šviesiai ruda dėžutė. Sėklos rudos, išilgai briaunuotos, su mėsingu apysėkliu. Subręsta birželio-liepos mėnesiais. Lietuvoje kiškio kopūstai gerai pažįstami ir plačiai paplitę, aptinkami visoje šalies teritorijoje ūksminguose spygliuočių miškuose ir krūmynuose. Labai dažnas.

Kiti kiškio kopūstų tipai

Be paprastojo kiškio kopūsto, yra ir kitų rūšių, kurias galima auginti arba vartoti:

  • Valgomasis kiškiakopūstis (Oxalis deppei). Tai neatsparus šalčiui augalas, todėl auginamas namuose, vazonuose kaip dekoratyvinis augalas. Užauga iki 25-35 cm aukščio ir žydi aviečių raudonumo spalva. Lapeliai taip pat labai dekoratyvūs: žali su purpuriniu viduriu. Šio kiškio kopūsto lapeliai taip pat valgomi.
  • Gumbinis kiškiakopūstis (Oxalis tuberosa). Tai labai senovinis kultūrinis augalas, natūraliai auginamas Andų kalnuose. Užauga iki 30-60 cm aukščio. Gali būti auginami šiltnamiuose, oranžerijose. Nežiemoja. Žydi geltonai oranžiniais stiebais. Lapai ir jauni stiebai valgomi kaip lapinės daržovės, o šakniagumbiai - naudojami maistui panašiai kaip bulvės. Beje, gumbų spalva gali būti geltona, rausva, purpurinė. Pats augalas nėra labai dekoratyvus.
  • Raudonlapis kiškiakopūstis (Oxalis triangularis). Auginamas kaip dekoratyvinis augalas vazonuose, gėlynuose, alpinariumuose. Lietuvoje nežiemoja. Po šalnų šakniastiebiai iškasami ir laikomi dėžutėse tarp durpių šaltame rūsyje.

Kiškio kopūstų nauda ir panaudojimas

Paprastieji kiškiakopūsčiai priskiriami prie valgomų augalų. Augalo žieduose bei lapuose gausu vitaminų C ir K, karotino, organinių rūgščių.

Taip pat skaitykite: Kiškio kopūstų nauda sveikatai ir galimas pavojus

  • Maistas. Jauni kiškio kopūstų lapeliai tinka salotoms ir sriuboms. Kaukazo tautos iš lapų, pertrintų su cukrumi, gamina troškulį malšinantį gėrimą. Iš šviežių lapų ruošiama arbata.
  • Dažymas. Kiškio kopūstai gali būti naudojami kaip dažiklis.
  • Medus. Augalas yra medingas.
  • Dekoratyvinis augalas. Kai kurios rūšys auginamos dėl dekoratyvinių savybių.

Svarbu! Gydomaisiais tikslais negalima vartoti ilgiau nei 5 dienas.

Receptai su kiškio kopūstais

Štai keli receptai, kuriuose galite panaudoti kiškio kopūstus:

Kiškio kopūstų sriuba

Tai puiki alternatyva įprastai rūgštynių sriubai.

Ingredientai:

  • Bulvės
  • Morkos
  • Miežinės kruopos
  • Sultinys
  • Druska
  • Pipirai
  • Kiškio kopūstai
  • Virtas kiaušinis (nebūtinai)

Gaminimas:

  1. Bulves ir morkas nuskusti, gerai nuplauti. Bulves supjaustyti kubeliais, o morką sutarkuoti stambia tarka arba supjaustyti pusžiedžiais.
  2. Į puodą dėti bulves, morką, berti miežines kruopas, užpilti sultiniu ir pagardinti druska bei pipirais.
  3. Virti ant nedidelės ugnies apie 15 min. Arba kol suminkštės kruopos.
  4. Kiškio kopūstus nuplauti ir suberti į baigiančią virti sriubą.
  5. Įpjaustyti virto kiaušinio (nebūtinai).

Kiškio kopūstų salotos

Šios salotos - tai pilna lėkštė žalios spalvos ir vitaminų.

Ingredientai:

  • 100 g kiškio kopūstų
  • 50 g jaunų kiaulpienės lapelių arba žiedų
  • 1 vidutinio dydžio agurkas
  • Saujelė svogūno laiškų
  • Žiupsnis druskos ir pipirų
  • 1 v. š. aliejaus

Gaminimas:

  1. Visus ingredientus nuplauti ir susmulkinti.
  2. Sumaišyti ir pagardinti aliejumi, druska ir pipirais.

Pyragas su medžių lapais ir sūriu

Tai puikus pavasarinis pietų patiekalas, tinkantis ir kasdienai, ir svečiams. Jam tinka įvairūs medžių lapeliai - liepų, ąžuolų, vynuogių, klevų.

Taip pat skaitykite: Vilniaus „Michelin“ restoranų apžvalga

Ingredientai:

  • Pagrindui:
    • 1 stiklinė ruginių miltų
    • 1/2 stiklinės kvietinių miltų
    • 100 gr sviesto
    • 1 kiaušinis
    • Druska
    • Keli šaukštai šalto vandens arba išrūgų
  • Įdarui:
    • Kelios saujos įvairių medžių lapų - klevų, liepų, vynuogių, ąžuolų, porą juodųjų serbentų lapelių.
    • Fermentinio sūrio gabalas
    • Gabaliukas kieto sūrio (džiugo ar parmezano)
    • Nedidelis svogūnas
    • 3 kiaušiniai
    • 1/2 stiklinės grietinės
    • Druskos, pipirų

Gaminimas:

  1. Iš visų pagrindui skirtų produktų užminkome kietą tešlą ir dedame 1 valandai į šaldytuvą.
  2. Po valandos iškočiojame, išklojame tešla apvalią pyragams skirtą skardelę, sudedame labai smulkiai supjaustytą svogūną, sudėliojame švarius lapus, apibarstome smulkiai tarkuotais sūriais.
  3. Ant viršaus užpilame kiaušinių ir grietinės plakinį su druska ir pipirais.
  4. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 45 minutes.
  5. Patiekiame karštą su pavasarinių žalumynų salotomis.

Atsargumo priemonės

Nors kiškio kopūstai gali būti puikus vitaminų šaltinis, ypač pavasarį, kol dar trūksta kitų žalumynų, svarbu atsiminti, kad juose yra oksalo rūgšties. Todėl jų negalima vartoti dideliais kiekiais.

Kiškio kopūstai kaupia oksalo rūgštį, todėl jų negalima vartoti dideliais kiekiais. Nemaišykite jų į salotas su kitais šios medžiagos turinčiais augalais - špinatais, rabarbarais, rūgštynėmis.

Laukiniai augalai: alternatyva daržovėms?

Laukiniai augalai turi labai daug pačių įvariausių vitaminų, mineralų, mikroelementų, kurių neturi daržovės, auginamos tik tam, kad būtų didesnės ir gražesnės. Palyginus parduotuvines daržoves su laukiniais augalais, paaiškėtų, kad pats geriausias dalykas daržovėse yra vanduo. Laukiniai augalai ilgai augo tam tikrose vietose, prisitaikė prie vietinių sąlygų, sudarė simbiotinius ryšius su vietine mikroflora. Mes irgi esame taip prisitaikę prie gimtinės, kurioje gimėme ir augome, todėl ir mūsų kraštų laukiniai augalai yra mums svarbiausias maistas ir vaistas.

Tačiau, ar miške ir laukuose yra tikrų alternatyvų įprastiems, namų ar pramoninėmis sąlygomis užaugintiems augalams ir daržovėms? Įprastus salotų ar špinatų lapus galima keisti dilgėlių, garšvų, kiaulpienių, žliūgių, balandų, liepų ar kitų laukinių žalumynų lapais. Šparagus gali atstoti apynių, gauromečių, asiūklių ūgliai. Varnalėšos, kiaulpienės, pūtelio šaknis gali pakeisti šaknines daržoves. Kepintos trūkažolių, kiaulpienių, varnalėšų šaknys - puikus kavos pakaitalas. O prieskoninių augalų gamtoje nors vežimu vežk - laukiniai čiobreliai, raudonėliai, žvaginės, čiužučių sėklos, aguonos, laukinių morkų lapeliai, šaknys, sėklos, kmynai ir barščiai, kartenės, tuopos ir ąžuolai - viskas tinka maistui gardinti.

Ką dar galima dėti į duoną?

Į tešlas galima dėti džiovintų dilgėlių, garšvų ir kitų žalumynų lapų miltelių. Vietoje miltų tinka lazdynų ir alksnių žirginėliai, sutrūnijusi ąžuolo mediena, žievių miltai. Viržių, dilgėlių, takažolių sėklos. Gamtoje dabar tiek žalumynų, kad turbūt susimaišytų puikiausios miško salotos ar miško prieskonių mišinukas.

Taip pat skaitykite: Kiškio kopūstų panaudojimas

tags: #kiskio #kopustai #receptai

Populiarūs įrašai: