Kinijos ir Pietų Korėjos ekonominiai santykiai: apžvalga ir perspektyvos
Įvadas
Pastaraisiais dešimtmečiais Rytų Azija tapo vienu iš dinamiškiausių pasaulio ekonomikos regionų. Kinija ir Pietų Korėja yra dvi svarbios šio regiono valstybės, kurių ekonominiai santykiai nuolat vystosi ir daro didelę įtaką ne tik regionui, bet ir pasaulio ekonomikai. Šiame straipsnyje apžvelgsime Kinijos ir Pietų Korėjos ekonominius santykius, aptarsime jų raidą, dabartinę situaciją ir perspektyvas.
Bendras ekonominis kontekstas
Rytų ir Pietryčių Azijos valstybės nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio pasižymėjo sparčiausiais ekonominio augimo tempais pasaulyje. Didžiausią įtaką šiam regionui turėjo Japonija, „Keturi tigrai“ (Honkongas, Pietų Korėja, Singapūras ir Taivanas), Kinija ir naujos industrinės Pietryčių Azijos valstybės - Indonezija, Malaizija ir Tailandas. Šių valstybių spartaus ekonominio augimo priežastys buvo didelių investicijų palaikymas, investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir progresyvi ekonominė politika.
Kinijos ekonomika
Kinija yra unikali valstybė, pasiekusi įspūdingą ekonominį augimą išlaikant „komunistinę“ ideologiją. Nuo 1978 m. Kinijos lyderiai pradėjo keisti ekonomiką iš sovietinio stiliaus planinės ekonomikos į rinkos ekonomikos sistemą. Nepaisant griežtos komunistų kontrolės, nevalstybinių organizacijų ir individualių piliečių ekonominė įtaka stabiliai didėjo. Šių ekonominių pertvarkymų dėka Kinijos BVP nuo 1978 m. padidėjo keturis kartus iki 2002 m. Kinijos ekonomika yra antra didžiausia ekonomika pasaulyje po JAV (pagal perkamosios galios paritetą).
Kinijos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) leido jai išlaikyti sparčius ekonomikos augimo tempus, tačiau tuo pačiu metu didina spaudimą griežtai valdžios kontrolei ir didina rinkos įtaką. Kinijos BVP struktūra smarkiai skiriasi nuo labiausiai pažengusių šalių. Daugiau nei pusė BVP (51,2 %) sukuriama pramonėje, 33,6 % aptarnavimo sferoje ir 15,2 % žemės ūkyje.
Remiantis diagramos duomenimis, 2015 m. Kinija eksportavo prekių ir paslaugų, kurių vertė siekė 2,37 trln. JAV dolerių ir todėl yra didžiausia eksportuotoja pasaulyje. Didžiausią dalį eksportuojamų prekių ir paslaugų sudaro kompiuteriai, transliavimo įranga, mobiliojo ryšio priemonės. Importas į Kiniją padidėjo 20,3 % nuo praėjusių metų iki 156,68 mlrd. JAV dolerių.
Taip pat skaitykite: Ginčai Pietų Kinijos jūroje
Pietų Korėjos ekonomika
Pietų Korėja yra viena sparčiausiai besiplėtojančių pasaulio valstybių. Po Korėjos karo Korėjos Respublika iš skurdžios agrarinės greitai virto ekonomiškai stipria pramonine valstybe. Su Singapūru, Honkongu ir Taivanu dėl spartaus ekonomikos ir gyvenimo lygio kilimo dažnai vadinamos Keturiais tigrais.
Prieš tris dešimtmečius BVP vienam gyventojui galėjo būti lyginamas su vienomis iš vargingesnių šalių Afrikoje ir Azijoje. Šiandien BVP vienam gyventojui yra maždaug 20 kartų didesnis už Šiaurės Korėjos ir lygus silpnesnėms Europos Sąjungos valstybėms. Toks BVP augimo tempas buvo pasiektas dėl labai artimo ir geranoriško valdžios ir verslininkų bendradarbiavimo per devintąjį dešimtmetį, įskaitant ir tiesiogines paskolas, importo apribojimus, specifinių pramonės sričių rėmimą. Vyriausybė skatino žaliavų ir naujų technologijų importą.
2023 m. Pasaulio banko duomenimis, Korėjos Respublikos BVP sudarė 1712,793 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 2794,196 mlrd. JAV dolerių). BVP dalis vienam gyventojui - 32 423 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą - 54 033 JAV dolerius).
Apdirbamoji pramonė sukuria 26,6 % BVP, joje dirba 19,0 % ekonomiškai aktyvių Korėjos Respublikos gyventojų. Daugiausia pramonės produkcijos pagamina įmonių konglomeratai (vadinamieji čebol). Didžiausios automobilių gamybos bendrovės - Hyundai Motor Company, Kia Motors, Daewoo Motor - gamina ir surenka lengvuosius automobilius, sunkvežimius, visureigius, autobusus. Elektronikos ir elektrotechnikos pramonės didžiausios bendrovės - Samsung Group, Daewoo, Lucky Goldstar.
Kinijos ir Pietų Korėjos ekonominių santykių raida
Kinijos ir Pietų Korėjos ekonominiai santykiai pradėjo sparčiai vystytis XX amžiaus pabaigoje, Kinijai vykdant ekonomines reformas ir atsiveriant pasauliui. 1992 m. užmezgus diplomatinius santykius, prekybos apimtys tarp šalių pradėjo sparčiai augti. Kinija tapo svarbiausia Pietų Korėjos prekybos partnere, o Pietų Korėja - viena didžiausių investuotojų Kinijoje.
Taip pat skaitykite: Auginamos mėsos gamybos iššūkiai Kinijoje
Prekybos santykiai
Kinija yra pagrindinė Pietų Korėjos eksporto ir importo partnerė. Pietų Korėja eksportuoja į Kiniją puslaidininkius, automobilius, chemijos produktus ir kitas pramonės prekes, o importuoja elektronikos komponentus, tekstilę, žaliavas ir kitas prekes. Prekybos apimtys tarp šalių nuolat auga, tačiau pastaraisiais metais pastebimas tam tikras sulėtėjimas dėl pasaulinės ekonomikos sulėtėjimo ir politinės įtampos.
Investicijų santykiai
Pietų Korėja yra viena didžiausių užsienio investuotojų Kinijoje. Pietų Korėjos įmonės investuoja į Kinijos pramonę, ypač į elektronikos, automobilių ir chemijos pramonę. Kinijos įmonės taip pat pradeda investuoti į Pietų Korėją, ypač į technologijų ir paslaugų sektorius.
Konkurencija ir bendradarbiavimas
Kinija ir Pietų Korėja konkuruoja daugelyje ekonomikos sektorių, ypač eksporto rinkose. Tačiau šalys taip pat bendradarbiauja daugelyje sričių, pavyzdžiui, technologijų, mokslinių tyrimų ir plėtros, taip pat kovos su klimato kaita ir kitų globalinių iššūkių srityse.
Dabartinė situacija ir iššūkiai
Pastaraisiais metais Kinijos ir Pietų Korėjos ekonominiai santykiai susiduria su tam tikrais iššūkiais. Pasaulinė ekonomikos sulėtėjimas, politinė įtampa ir konkurencija daugelyje sektorių daro įtaką prekybos ir investicijų apimtims. Be to, Kinijos ekonomikos transformacija ir perėjimas prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų kelia iššūkių Pietų Korėjos įmonėms, kurios tradiciškai eksportavo į Kiniją pramonės prekes.
Politinė įtampa
Politinė įtampa tarp Kinijos ir Pietų Korėjos, susijusi su Šiaurės Korėjos branduoline programa ir kitais geopolitiniais klausimais, taip pat daro įtaką ekonominiams santykiams. Pietų Korėjos sprendimas dislokuoti JAV priešraketinės gynybos sistemą THAAD sukėlė Kinijos nepasitenkinimą ir ekonomines sankcijas Pietų Korėjos įmonėms.
Taip pat skaitykite: Panda: Pietų Kinijos Tradicijos
Naujos rinkos
Nenorėdama nukentėti ekonomiškai, Lietuva turėtų atsargiau elgtis pasaulio politinėje arenoje bei mažiau kritikuoti Kiniją, sakė Ž. Mauricas. Kinija yra pasaulio ekonomikos centre, ypač pramonės sektoriuje. „Su Kinija, manau, kad mes labai rizikuojame, nes ji yra pasaulio fabrikas ir mes galbūt nesitikėjome ir pilnai neįvertinome, kad jie taip agresyviai imsis ginti savo interesus, bandys mus išstumti iš pasaulinių gamybos grandinių.
Nepaisant pas juos esančio režimo, jie vis tiek yra svarbus ekonominis vienetas, nepalyginamai svarbesnis už Rusiją, kuri apskritai yra tik žaliavas eksportuojanti šalis. Tuo tarpu Kinija yra pasaulio ekonomikos centre, ypač pramonės sektoriuje. Dėl to ta politika mums nėra naudinga ir gali atnešti žalos. Kinija yra pagrindinė net ir Taivano prekybos partnerė - jie daugiausiai eksportuoja ir importuoja iš Kinijos. Jeigu atvyks tarptautinė įmonė, kad ir iš to paties Taivano, ir norės Lietuvoje statyti fabriką, o Kinija sakys nestatykite, tai jie ir nestatys. Jie statys Latvijoje arba Lenkijoje. Šis dalykas yra didžiausia rizika Lietuvai. Arba mes tada turime susirasti daug draugų ir mus turi užstoti kitos šalys, bet kol kas to nesimato, arba mes turėtume kažkaip tą situaciją švelninti, kad užsimirštų ir to išstūmimo nebebūtų“, - samprotavo Ž.
Galima teigti, kad tai alternatyvos Kinijos rinkai, o gal ir tiesiog naujos ir iki šiol dar neištyrinėtos rinkos. Politinė kryptis aiški - ieškoti pažangių, demokratiškų šalių ir ten plėtoti prekybinius santykius.
Ekonominiai santykiai tarp Lietuvos ir Kinijos bei Pietų Korėjos
Nors lietuviškų prekių eksportas į Kiniją sumenko, kiniškų prekių importuojame daugiau nei prieš tai. Anot Ž. „Kinija žiūri savo interesų - jie atsisakė iš mūsų importuoti prekes, kurias jie lengvai gali pakeisti prekėmis iš kitų šalių, t. y. mediena, maisto produktai. Lietuviški produktai, kurių jie negali pakeisti, yra toliau eksportuojami į Kiniją. O iš Kinijos importuojame prekes kaip ir visas likęs pasaulis. Kinija yra pasaulio fabrikas ir tam tikrų kategorijų prekės išimtinai yra gaminamos tik Kinijoje. „Made in China“ jau tapo etalonu. Mes Kinijos neišvengsime, jei neimportuosime tiesiogiai, tos prekės pas mus atkeliaus per kitas šalis, pvz. Lenkiją“, - komentavo Ž.
Per pastaruosius pusantrų metų stebimas ženklus eksporto augimas į Pietų Korėją. Tarp lyderių - lazerių ir biotechnologijų kompanijos, tačiau kelius atranda ir maisto pramonės atstovai.
Pernai Lietuvos eksportas Pietų Korėjoje pašoko 8 proc., šįmet per pirmą pusmetį - dar 58 proc. Tačiau pernykštė prekybos apyvarta siekė 173 mln. Tikslas - lietuviški maisto produktai Pietų Korėjoje. O praėjusią savaitę Vilniuje viešėjo Pietų Korėjos prekybos ministras. Taip pat antros pagal dydį šalyje korporacijos „SK group“ viceprezidentas. „Pastaruoju metu daugiausia dėmesio sulaukia Lietuvos siūloma lazerių, biotechnologijų produkcija. Ypač lazeriai. Jie itin svarbūs mūsų puslaidininkių industrijai, kurią laikome prioritetine. „Norime didinti tas apsukas. Tai šalis, kuri yra stabili, stabili politiškai, kuri gerbia privačių nuosavybę, kuri rinkos dėsniais gyvena. Ne autokratinė kažkokia šalis, tai labai rimta globali žaidėja. Norime, kad Lietuva turėtų daugiau galimybių prekiaujant su šia šalimi“, - sako A.
2022 Lietuvos ir Korėjos Respublikos prekybos apyvarta siekė 211,04 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Korėjos Respubliką prekių už 114,06 mln. eurų (daugiausia medienos ir medienos gaminių, optikos prietaisų, įvairių chemijos produktų), importavo iš Korėjos Respublikos prekių už 96,97 mln. 2023 Lietuva eksportavo į Korėjos Respubliką prekių už 80,902 mln. eurų, importavo iš Korėjos Respublikos prekių už 67,906 mln.
Perspektyvos
Nepaisant iššūkių, Kinijos ir Pietų Korėjos ekonominiai santykiai turi didelį potencialą tolesniam vystymuisi. Kinijos ekonomikos augimas ir perėjimas prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų gali sukurti naujas galimybes Pietų Korėjos įmonėms, ypač technologijų ir paslaugų sektoriuose. Be to, Kinijos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimas daugelyje sričių gali padėti spręsti globalinius iššūkius ir skatinti regiono ekonominę integraciją.
Regioninė ekonominė integracija
Kinija ir Pietų Korėja aktyviai dalyvauja regioninės ekonominės integracijos procesuose, pavyzdžiui, Regioninės visapusiškos ekonominės partnerystės (RCEP) susitarime. Šie susitarimai gali sumažinti prekybos barjerus ir skatinti ekonominį bendradarbiavimą tarp šalių.
Naujos technologijos
Kinija ir Pietų Korėja yra pasaulinės lyderės naujų technologijų srityje, pavyzdžiui, 5G, dirbtinio intelekto ir elektromobilių. Bendradarbiavimas šiose srityse gali padėti šalims išlaikyti konkurencingumą ir skatinti inovacijas.
tags: #kinija #pietų #korėja #ekonominiai #santykiai