Kiek Lietuvis Suvalgo Duonos Per Metus: Statistika, Tendencijos ir Sveikatos Aspektai
Duona lietuviams nuo seno buvo vienas svarbiausių maisto produktų. Nors daugelis vis dar neįsivaizduoja savo dienos be riekės duonos, jos vartojimas bėgant metams mažėja. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kiek duonos vidutiniškai suvalgo lietuvis per metus, kokios yra duonos vartojimo tendencijos, kokią duoną lietuviai mėgsta labiausiai ir kokie yra duonos valgymo privalumai bei trūkumai. Taip pat aptarsime, kaip pasirinkti sveiką duoną ir kokie mitai apie duoną yra paplitę.
Duonos Vartojimo Tendencijos Lietuvoje
Kepyklos „Fazer“ vadovo teigimu, vienas gyventojas dabar nuperka apie 16 proc. mažiau duonos nei 2005 metais. Pernai vienas gyventojas vidutiniškai suvalgė 15,3 kilogramo tradicinės duonos. Statistikos departamento duomenys rodo, kad ne tik duonos, bet ir grūdų bei grūdų produktų vartojimas per dešimtmetį sumenko. Vadinasi, žmonės mažiau valgo ne tik duonos, bet ir įvairių kruopų. Tačiau Lietuvoje užauginama dvigubai daugiau grūdų, ir tai, anot specialistų, ryškiausias dešimtmečio pokytis. Pernykštis derlius buvo rekordų rekordas, o grūdai eksportuoti.
Trečdaliu mažiau lietuviai suvalgo ir bulvių. O užauginama jų - perpus mažiau nei prieš dešimtmetį. Atsisakydami duonos ir bulvių žmonės perka šiek tiek daugiau daržovių, nors jų Lietuvoje užauginama mažiau. „Apie trečdalį pagrindinių bulvių valgytojų mes praradome - jie išvyko iš Lietuvos, kas reiškia, kad tos bulvės nebereikalingos. Kita priežastis - besikeičiantys mitybos įpročiai: jau dešimtmetį pasisakoma prieš angliavandenius, todėl žmonės renkasi mėsą ir daržoves“, - aiškina Daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.
Mėgstamiausios Duonos Rūšys
Nors populiariausia išlieka juoda duona, lietuviai pamėgo ir prancūziškus, itališkus kepinius. „Pati populiariausia duona, kurios pardavimai auga labiausia, yra ruginės porcijinės duonelės su įvairiais priedais. Manome, kad mūsų pirkėjai tokį pasirinkimą daro tiek siekdami sveikai gyventi, tiek prisimindami lietuviškas tradicijas“, - sako „Maxima“ atstovė Vilma Drulienė. „Nors tendencijos iš anksčiau yra, kad pirkėjai mėgo tamsią duoną, dabar po truputį pradeda rinktis sveikuolišką duoną. Tačiau pagrindinė išlieka balta“, - aiškina „Iki“ atstovė Berta Čaikauskaitė.
Duonos Nauda ir Žala
Vilniaus Universiteto profesorius Rimantas Stukas tikina, kad paprastos šviesios duonos per dieną reikėtų suvalgyti tris keturias riekes, nes suteikia energijos. Mat duonoje gausu stambiamolekulinių angliavandenių, kurie yra pagrindinis energijos šaltinis. Šiuolaikinė duona gardinama druska su jodu, tad kepinyje gausu ir šio naudingo elemento. O štai su grūdais ar sėklomis - organizmui reikalingų skaidulų.
Taip pat skaitykite: Patarimai kepant kepsnius
Visi, kurie jaudinasi dėl figūros, turėtų žinoti, kad pilvas paprastai auga ne nuo duonos, o nuo ant jos tepamo sviesto ar kitų pagardų. „Jeigu būtų valgoma labai daug tos duonos, tai angliavandenių į organizmą patektų per daug, tai kaip ir bet koks kitas maisto produktas gali turėti įtakos maisto raciono energinės vertės padidėjimui ir tada mes neišeikvojame tos energijos ir gali pradėti didėti kūno svoris“, - sako profesorius R. Stukas.
Kaip Pasirinkti Sveiką Duoną
Mitybos specialistai pataria rinktis neapdorotų grūdų duoną, kadangi joje daugiau mineralinių ir kitų biologiškai naudingų medžiagų, ląstelienos. Smulkiai maltuose kvietiniuose miltuose šių medžiagų yra net 4 kartus mažiau. Be to, baltų miltų duona turi daugiau krakmolo. Taigi naudingiau valgyti viso grūdo ar rupių miltų duoną.
„Duonos spalva su jos mitybine verte nėra susijusi. Spalva priklauso nuo salyklo, kuris gaunamas kepinant sudaigintus ir išdžiovintus miežių arba rugių grūdų miltus, kmynus ir kitus komponentus, kiekio. Kuo jo daugiau, tuo duona tamsesnė. Anot pašnekovės, jei gaminio pavadinime yra nurodyta, kad duona ruginė, sudėtyje turi būti nurodytas ruginių miltų procentas. Jų turėtų būti ne mažiau kaip 90 proc. Jei duonos pavadinime neįvardinta grūdų rūšis, skirtingų miltų santykio nurodyti nebūtina, tačiau ingredientai turi būti išvardinti mažėjimo tvarka. Į mielinę tešlą papildomai dedama cukraus, kad mielės greičiau daugintųsi. Be to, šiandieniniai vartotojai, specialistės manymu, mėgsta saldesnę duoną, todėl gamintojai stengiasi jiems įtikti. Kita vertus, kai dedama mažiau cukraus, duona tampa sausesnė, labiau trupa.
„Renkantis duoną patarčiau būtinai atkreipti dėmesį į jos išvaizdą. Kepalas turi būti nedeformuotas, reikia patikrinti, ar nepažeista pakuotė. Taip pat verta peržiūrėti etiketėje nurodytą informaciją. Duonos minkštimas turi būti iškepęs, nelipti prie peilio pjaunant, duonos paviršius turi būti be įtrūkimų, blizgus, neapdegęs“, - patarė V. Jarošienė.
Akrilamidas Duonoje
Europos komisijos sprendimu trejus metus buvo vykdoma kancerogeninį poveikį turinčios medžiagos - akrilamido - kiekio kontrolė kai kuriuose maisto produktuose. Akrilamidas laikomas nuodinga chemine medžiaga, kurios didelis kiekis gali pažeisti centrinę bei periferinę nervų sistemą, sukelti vėžį, paveldimas ligas. Jis susidaro kepant aukštesnėje kaip 120 laipsnių Celcijaus laipsnių temperatūroje, reaguojant asparaginui ir redukuojantiems cukrums, o visų šių medžiagų yra grūduose.
Taip pat skaitykite: Kaip virti koldūnus teisingai?
„Daugiausiai akrilamido susidaro duonos plutoje. Jo kiekis priklauso nuo temperatūros, kepimo trukmės ir redukuojančių cukrų kiekio grūduose. Kita vertus, šiandien technologiniai procesai nuolat keičiasi, jie gerėja, duona iškepama per trumpesnį laiką, nespėja pasidengti stambia pluta. Šiaip ar taip duonoje akrilamidų iš tirtų produktų buvo rasta mažiausiai. Javainiuose, skrudintoje kavoje jų yra apie 4 kartus daugiau, sausainiuose, trapučiuose - beveik 5 kartus, bulvytėse fri - 6 kartus, o bulvių traškučiuose - net 10 kartų daugiau. Tačiau pastebėjau, kad mažose kepyklėlėse keptos duonos, nors ji tikrai yra skani, ilgai išsilaiko, plutelė gana storoka. Patarčiau ją tiesiog nupjauti“, - pasakojo V. Jarošienė.
Duonos Laikymas
Specialistė primygtinai patarė atsikratyti įpročio apipjaustyti supelijusias duonos vietas, o likusią dalį valgyti. „Kad duona ilgiau išsilaikytų, patartina ją pirkti neraikytą. Laikyti duonos gaminius reikia sausoje, vėsioje vietoje - duoninėje ar spintelėje, geriau maišelyje, kuris kas dvi dienas turi būti keičiamas. Jei laikoma duona supelijo, duoninę ar spintelę reikia išplauti acto skiediniu. Taip pat duoną galima laikyti ir šaldytuve.
Duona Be Mielių ir Gliuteno: Mitas ar Būtinybė?
Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedros profesorė Gražina Juodeikienė teigia, kad dabartinėmis technologijomis įmanoma iki minimumo sumažinti ir akrilamidų kiekį duonoje. Dėl prieštaringai duonos gaminiuose vertinamų mielių (kartais netgi teigiama, kad duona su mielėmis yra ne duona, be to, primenama, kad mielės skaldo cukrų į alkoholį ir anglies dvideginį, o nei vienas, nei kitas komponentas nėra naudingi mūsų organizmui), G. Juodeikienė teigia, kad „Mielių problema tarptautinėje literatūroje nefigūruoja. Ruginėje duonoje galima mielių atsisakyti naudojant pieno rūgšties bakterijas, bet jos, kaip ir mielės, taip pat gamina anglies dvideginį. Nei maistinei vertei, nei sveikatai mielės nedaro jokios įtakos. Priešingai, užsienyje poringiems kepiniams skiriamas didesnis dėmesys, kadangi jie mažiau kaloringi. Mielės kaip tik suteikia poringumo. Be to, tokie produktai geriau įsisavinami".
Apklausa taip pat atskleidė, kad 20 proc. respondentų mano, jog sveika duona būtinai turi būti be gliuteno. Dietologės teigimu, toks požiūris nėra teisingas. Ji pažymi, kad esama žmonių, kurie serga celiakija ar netoleruoja gliuteno, ir pritaria, kad jie būtinai turi valgyti specialią duoną ir kitus produktus be gliuteno.
Tamsi Rugine Duona - Sveikiausias Pasirinkimas?
Lietuvos gyventojai supranta, kad duoną valgyti sveika, tačiau ne visai žino, kodėl. Tamsią ruginę duoną kaip sveikiausią įvardino 41 proc. Atlikto tyrimo duomenimis, tamsią ruginę duoną sveika laiko tris kartus daugiau gyventojų (41 proc.) negu šviesią ruginę (14 proc.). Tamsi ruginė duona šalies gyventojams ne tik atrodo sveikiausia, bet ir yra mėgstamiausia: beveik trys iš dešimties (28 proc.) respondentų šią rūšį išskyrė kaip labiausiai patinkančią.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
Vilniaus dietologijos centro gydytojos dietologės Eglės Kliukaitės teigimu, duona ir jos gaminiai turi sudėtingų angliavandenių, kurie turėtų sudaryti didžiausią kasdienio raciono dalį. „Nors duoną kiekvienas renkasi individualiai, verta žinoti, kad vartodami tamsią ruginę duoną, ypač praturtintą įvairiomis sėklomis ar grūdais, labiausiai papildome organizmą įvairiomis naudingomis medžiagomis. Specialistai rekomenduoja per parą suvalgyti 6-11 grūdinių produktų porcijų.
Duonos Savybės ir Poveikis Organizmui
Apklausa taip pat atskleidė, kad 20 proc. respondentų mano, jog sveika duona būtinai turi būti be gliuteno. Dietologės teigimu, toks požiūris nėra teisingas. Ji pažymi, kad esama žmonių, kurie serga celiakija ar netoleruoja gliuteno, ir pritaria, kad jie būtinai turi valgyti specialią duoną ir kitus produktus be gliuteno.
Paprašyti išskirti naudingąsias duonos savybes, beveik pusė (45 proc.) respondentų tvirtino, kad ji suteikia sotumo jausmą. „Požiūris, kad duoną valgyti reikia dėl sotumo, vis dar įsišaknijęs Lietuvoje, bet tai nėra pagrindinė naudinga savybė - sotumo jausmą suteikia ir kiti maisto produktai. Užtat skaidulinės medžiagos, kurių gausu pilno grūdo duonoje, yra ypač naudingos organizmui. Jos gerina virškinimą, pagreitina žarnyno judesius, sulaiko vandenį ir lengvina maisto judėjimą virškinamuoju kanalu, veikia maisto medžiagų absorbciją.
Pasak jos, duonos sudėtyje taip pat yra organizmui labai svarbių aminorūgščių - metionino ir lizino. Metioninas padeda apsisaugoti nuo riebalų kaupimosi kepenyse, o lizinas dalyvauja kraujodaros procesuose. E. Kliukaitė atkreipia dėmesį, kad šios aminorūgštys yra nepakeičiamos ir jas būtina gauti su maistu. „Duonoje esantys vitaminai B1 ir B6 dalyvauja medžiagų apykaitoje, palaiko normalią centrinės nervų sistemos veiklą, o vitaminas E - antioksidantas, padedantis palaikyti ląstelių membranų vientisumą ir dalyvaujantis DNR sintezėje. Ne mažiau naudingi ir duonoje esantys mineralai. Magnis yra nepakeičiama kaulų ir dantų sudedamoji dalis, kalcis taip pat yra svarbus kaulų, dantų formavimuisi bei raumenų ir nervų sistemos funkcionavimui, kalis padeda palaikyti normalią širdies veiklą, o geležis vaidina didelį vaidmenį aprūpinant audinius deguonimi bei gaminant eritrocitus", - teigia E. Kliukaitė.
tags: #kiek #lietuvis #suvalgo #duonos #per #metus