Kiaulių Mėsos Kiekis: Statistika ir Tendencijos Lietuvoje
Įvadas
Straipsnyje analizuojama kiaulių mėsos gamybos ir vartojimo statistika Lietuvoje, apžvelgiamos pastarųjų dešimtmečių tendencijos, iššūkiai ir perspektyvos. Straipsnyje remiamasi oficialiais statistikos duomenimis, ekspertų nuomonėmis ir rinkos analize, siekiant pateikti išsamią ir objektyvią informaciją apie šį svarbų žemės ūkio sektorių.
Kiaulių skaičiaus mažėjimas Lietuvoje
Šalies kiaulininkystės sektorius pastaraisiais dešimtmečiais išgyvena reikšmingus pokyčius. Nuo 1991 metų bendras kiaulių kiekis Lietuvoje sumažėjo nuo 3 milijonų iki mažiau nei milijono. Statistikos departamento duomenimis, 2012 metų pradžioje Lietuvoje buvo auginama 790,3 tūkst. kiaulių, o tai yra 15 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Šis mažėjimas rodo problemą, nes kiaulių skaičius mažėja taip pat sparčiai kaip ir žmonių.
Šis mažėjimas yra susijęs su įvairiais veiksniais, įskaitant ekonomines sąlygas, ligas ir struktūrinius pokyčius žemės ūkyje.
Klasikinis kiaulių maras ir jo pasekmės
2011 metų vasarą Lietuvoje trijose kiaulių auginimo įmonėse užfiksuoti klasikinio kiaulių maro židiniai. Dėl to buvo priverstinai nugaišintos ir sunaikintos visos augintos kiaulės, taip pat taikytos kitos skubios veterinarijos priemonės. Šis įvykis lėmė didelius nuostolius ir papildomas išlaidas kiaulių laikytojams.
Investicinė parama kiaulininkystės ūkiams
Nepaisant iššūkių, Žemės ūkio ministerija pripažįsta gyvulininkystės, įskaitant kiaulininkystę, svarbą Lietuvos žemės ūkiui. Ateityje, po 2013 metų, kiaulininkystės ūkiai galės pasinaudoti teikiama investicine parama. Tai turėtų padėti atgaivinti sektorių ir paskatinti jo plėtrą.
Taip pat skaitykite: Tradiciniai kiaulių ausų patiekalai
Užsienio patirtis ir požiūris į kiaulininkystę
Lietuvos atstovai domisi užsienio šalių patirtimi kiaulininkystės srityje. Pavyzdžiui, Vokietijoje nauji kiaulių kompleksai statomi ir greta kaimų bei bažnyčių, o gyventojai dėl to nepyksta. Tai rodo, kad tinkamai organizuojant veiklą, kiaulininkystė gali būti vykdoma darnoje su aplinka ir vietos bendruomenėmis.
Didžiausi kiaulių augintojai Lietuvoje
Didžiausia Lietuvoje kiaulių augintoja yra bendrovė „Saerimner“, priklausanti Danijos „Idavang A/S“ įmonių grupei. Lietuvoje ji turi 11 fermų, kuriose vidutiniškai auginama po 20 tūkst. kiaulių. Bendrovė per metus išaugina apie 450 000 kiaulių, arba daugiau kaip pusę visų išauginamų Lietuvoje.
„Saerimner“ dirba atsargiai su mėsos perdirbėjais dėl prasto mokumo ir nėra linkusi prisiimti jų kredito rizikos. Didžiausia pirkėja yra Lenkijos mėsos perdirbimo įmonė „Sokolow“. Prieš Rusijos importo apribojimus Rusijos klientai taip pat pirko didelę dalį „Saerimner“ kiaulių.
Plėtros galimybės ir iššūkiai
„Saerimner“ planuoja plėstis į Rusiją, nes Lietuvoje negali statyti naujų fermų. Bendrovės vadovas teigia, kad vienam tūkstančiui kiaulių auginti, paskersti ir realizuoti sukuriamos maždaug penkios darbo vietos. Todėl skaičiuojama, kad kiaulininkystės sektorius duoda darbo maždaug 10 tūkst. žmonių.
Viena iš pagrindinių kliūčių plėtrai Lietuvoje yra sudėtingas naujos fermos statybos procesas. Norint gauti reikalingą taršos ir integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimą, reikia įveikti daug biurokratinių kliūčių.
Taip pat skaitykite: Virtos kiaulių ausys su žirniais: įvairūs receptai
Kiaulių gerovės reikalavimai
Nuo 2013 metų įsigaliojo naujausi gyvūnų gerovės reikalavimai. Kiaulėms turi būti patenkintas įgimtas smalsumas, jos mėgsta kapstytis. Joms taip pat duodama kramtukų, kad, užuot graužusios kaimynei uodegą, dantis suleistų į juos. Svarbu ir tai, kad jų kojos nestrigtų į groteles, ant kurių stovi. Visa tai būtina suteikti kiaulei ne tik todėl, kad reikia vykdyti reikalavimus, bet ir tam, kad ji normaliai augtų.
Kiaulių veislės
Europoje auginamos panašios kiaulių veislės, populiariausios yra landrasas, diurokas ir jorkšyras. Visos jos yra gerai vertinamos, atsižvelgiant į tai, kiek kiaulė suėda ir kiek priauga. Mėsai yra auginami šių veislių mišrūnai. O štai Lietuvos baltąją kiaulę šalies kiaulininkystės kompleksuose jau sunku surasti.
Kiaulienos importas ir eksportas
Lietuvos apsirūpinimas savos gamybos kiauliena, skirtingai nei galvijiena, tesiekia 54 proc. Pavyzdžiui, skerdenų importuojama beveik tiek pat, kiek ir pagaminama. Importui įtaką daro ir palyginti aukšta kiaulių supirkimo kaina Lietuvoje. Kiaulienos importas nuo 2011 metų pradžios pradėjo didėti ir metų eigoje buvo 4 proc. didesnis nei 2010 metais. Per 2011 metus jos buvo importuota 60,1 tūkst. tonų. Šiais metais kiaulienos importas išlieka beveik toks pat kaip ir 2011 metais. Pernai atsivežti kiaulienos iš Belgijos net su transporto išlaidomis kainavo pigiau, nei pirkti ją pas vietinius augintojus.
Kiaulienos eksportas, metai po metų buvęs labai nežymus, per 2011 metus išaugo net 90 proc. - eksportuota 8,7 tūkst. tonų kiaulienos. Apie pusė šio kiekio keliavo į ES šalis: Latviją, Estiją, Švediją, Daniją, Prancūziją. Gyvų kiaulių eksportas, pradėjęs didėti 2011 metų II ketvirtyje, III ketvirtyje (birželį-rugsėjį) beveik sustojo dėl klasikinio kiaulių maro protrūkio šalyje ir atsinaujino tik IV ketvirtyje į Lenkiją išvežamų kiaulių dėka. Šiais metais kiaulienos eksportas ir toliau didėjo.
Struktūriniai pokyčiai kiaulininkystės sektoriuje
Pastaraisiais dešimtmečiais šalies kiaulininkystės sektorius sparčiai keitėsi. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2004 iki 2018 m. kiaulių skaičius sumažėjo 1,7 karto, o ūkininkų ir šeimos ūkiuose - net 3,9 karto. Žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse užaugintų kiaulių dalis bendroje struktūroje padidėjo nuo 43,2 iki 75,1 proc.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip virti kiaulių ausis
Pasaulinė maisto krizė ir pašarų kainos
Vienas iš svarbių veiksnių, nulėmusių šalies kiaulininkystės sektoriaus raidą, yra pasaulinė maisto krizė, kuri išryškino globalaus žemės ūkio ir maisto produktų modelio pažeidžiamumą. Lemtingi kainų pokyčiai sukrėtė rinką 2007-2008 ir 2010-2011 metais. Reaguojant į pasaulinės rinkos grūdų kainų šuolius, brango pašarai, atitinkamai didėjo kiaulių auginimo savikaina.
Narystė ES ir kiaulienos importas
Kiaulininkystės sektorius pasitiko narystę ES su geromis perspektyvomis: 2000-2004 m. nuosekliai augo svarbiausių kiaulienos produktų gamyba ir kiaulienos vartojimas vienam gyventojui, padidėjo metinis supirktų kiaulių kiekis. Po stojimo į ES šalyje padidėjo importuotos kiaulienos kiekis, ir bendroji rinka suteikė gerą verslo plėtros postūmį Lietuvos kiaulininkystės sektoriui.
Afrikos kiaulių maras (AKM) ir jo įtaka
2014-ųjų sausį Lietuvoje užfiksuotas pirmas AKM atvejis sukėlė daug sumaišties Lietuvos ir ES užsienio prekyboje. Vienas iš pamatinių ES segmentų - bendroji rinka - tapo didele problema, nes Europos Komisija nesugebėjo greitai pasiūlyti užsienio partneriams priimtino suskirstymo į AKM zonas, kuris leistų greitai atnaujinti prekybą saugia kiaulininkystės produkcija, todėl laisvas prekių judėjimas tapo realia grėsme.
Ligos protrūkis tapo svarbiu veiksniu, prisidėjusiu prie kiaulininkystės sektoriaus struktūrinių pokyčių. Viena vertus, kiaulininkystės verslas, atsidūręs didžiausioje Lietuvos teritorijos dalyje, prarado priėjimą prie užsienio rinkų, kurios galėtų užtikrinti verslo stabilumą ir plėtrą.
Biologinio saugumo reikalavimai (BSP)
Pagrindinė kovos su liga priemonė ūkiuose - biologinio saugumo reikalavimų laikymasis. Po AKM protrūkio biologinio saugumo priemonių (BSP) reikalavimai pasikeitė ir pareikalavo didesnių investicijų į verslą. Smulkiuose kiaulininkystės ūkiuose reikalavimų griežtinimas tapo tikru iššūkiu, skatinančiu net atsisakyti kiaulių auginimo.
Parama kiaulininkystės ūkiams
Rudenį ŽŪM numato skirti 90 proc. intensyvumo kompensacinę paramą ūkiams, laikantiems iki 100 kiaulių, jeigu jie yra rajonuose, kuriuose nustatytas šernų arba kiaulių AKM. Pretenduojantys į paramą ūkiai turės priimti strateginį sprendimą dėl ūkio ateities: auginti kiaules arba atsisakyti šios veiklos. Pirmos grupės ūkininkai galėtų gauti iki 1 500 eurų BSP įsigyti arba atnaujinti.
Tiekimo grandinės problemos vidaus rinkoje
Atsižvelgiant į tai, kad AKM užtrenkė duris į užsienio rinkas daugeliui kiaulių augintojų, tiekimo grandinės problemos vidaus rinkoje tapo ypač aktualios. Po stojimo į ES Lietuvoje labai išaugo importuotos kiaulienos kiekis, ir šiandien, kai nuosekliai užsidaro užsienio rinkos, ūkiams sunku konkuruoti ES vidaus rinkoje dėl skirtingų mokesčių.
tags: #kiaulių #mėsos #kiekis #statistika