Kepinių receptai Vievyje: nuo tradicinių skarelių iki šakočių

Duona ir įvairūs kepiniai nuo seno užima svarbią vietą lietuvių virtuvėje. Šiandien, be tradicinių receptų, atsiranda vis daugiau naujų variacijų, o kepėjai eksperimentuoja su skirtingais ingredientais ir technologijomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą populiarių kepinių receptų, ypač atkreipdami dėmesį į Vievį, miestą, kuriame kepimo tradicijos yra ypač stiprios.

Tradicinės skarelės: receptas iš kartos į kartą

Vienas iš daugelio mėgstamų desertų Lietuvoje turi keletą pavadinimų: skarelės, sraigės arba rageliai. K. Čiapienės šeimoje šis desertas vadinamas skarelėmis. Štai jos receptas:

  • Įdaras: Dažniausiai naudojami rūgštūs obuoliai arba varškė. Į varškę galima įdėti aguonų, kad įdaras būtų gražesnis. Taip pat galima naudoti virtą liesą paukštieną. Su paukštiena įdaryti kepiniai vadinami sraigėmis, nes jie didesni ir sotesni.
  • Recepto istorija: „Pagal šitą receptą gamino močiutė, paskui mama, o paskui aš pati. Ir netgi mano sąsiuvinuke, kai dar visai maža mergaitė buvau, užrašyta. Tai autentiška, išlikę, kaip buvo kepama krosnyje senovėje“, - pasakoja K. Čiapienė.

Šis receptas perduodamas iš kartos į kartą, išsaugant senovinius kepimo būdus ir tradicijas.

Šakočiai iš Vievio: šeimos verslas ir tradicijų puoselėjimas

Vievio kraštas garsėja ne tik tradiciniais receptais, bet ir šakočių kepėjais. Iveta, viena iš Vievio kepėjų, pasakoja apie savo šeimos verslą:

  • Idėja ir parama: „Artimi giminės kartą užsiminė, kad yra galimybė gauti ES paramą verslui. Iš pradžių abejojome, bet paskui pagalvojome, kad reikia bandyti. Pildant projekto dokumentus minčių, kuo užsiimti, buvo visokių: nuo įrangos nuomos iki visko. Galiausiai sugalvojome, kad kepsime šakočius“, - sako Iveta. Gavusi ES paramą, ji įkūrė kepyklėlę savo namų kieme.
  • Mokymasis ir receptas: Iveta šakočių kepimo meno mokėsi iš kitų kepėjų, įskaitant meistrus Marijampolėje. „Ten gavau ir receptą, jis yra iš vienuolyno“, - prasitaria ji.
  • Konkurencija ir išskirtinumas: Vievyje kepančių šakočius netrūksta, todėl konkurencija yra didelė. Tačiau Iveta su šeima kepa ne tik šakočius, bet ir kibinus, o šventiniu laikotarpiu siūlo pyragėlius su įvairiais įdarais.
  • Tradicijos ir natūralumas: „Mes norime išlaikyti tradicijas, natūralumą, todėl nepuošiame [šakočių]“, - sako Iveta. Jie didžiuojasi pavykstančiais iškepti didžiuliais šakočių „spygliais“.
  • Šeimos verslas: Tai tikrų tikriausias šeimos verslas, nes prisideda visa šeima: mama, tėtis, brolis, sūnus. Pagrindinė prekyba vyksta soc. tinkluose.
  • Pardavimai: „Atvyksta iš visos Lietuvos, dažnai siunčiame ir į užsienį: Vokietiją, Angliją“, - pasakoja Iveta.
  • Pavadinimas ir kaina: Įmonės pavadinimas „TaiVeta“ kilo sujungus Ivetos ir jos sūnaus Tairano vardus. Kilogramo kaina jų kepyklėlėje - 20 Eur.

Ivetos pavyzdys rodo, kaip galima sėkmingai derinti tradicijas ir verslą, kuriant unikalų produktą ir garsinant Vievio vardą.

Taip pat skaitykite: Kvietinių miltų kepiniai

Raugo duona: sveikesnis pasirinkimas ir namų kepimo menas

Pastaraisiais metais ypač populiari tapo namuose kepta raugo duona, kurią sudaro vos keturi ingredientai: natūralus raugas, miltai, vanduo bei žiupsnelis druskos.

  • Privalumai: Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad raugo duona sveikatai daug palankesnė nei iškepta su mielėmis. „Raugo duoną galima priskirti prie sveikatai palankesnių kepinių. Joje gausu kalcio, kalio, magnio, folatų, niacino. Duona su raugu taip pat yra puikus antioksidantų šaltinis. Tyrimai rodo, kad antioksidantai, esantys raugo duonoje, gali prisidėti prie lėtinių uždegimų organizme mažinimo, o tai svarbu atitolinant senėjimą ar kitas lėtines ligas. Manoma, jog dėl raugo bakterijų, taip paruoštos duonos maistines medžiagas žmogaus organizmas įsisavina lengviau, o jos pamaitina ir gerąsias mūsų žarnyno bakterijas“, - pasakoja gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė. Reguliarus raugo duonos valgymas, lyginant su balta ar mieline duona, taip pat gali padėti išlaikyti pastovesnį cukraus kiekį kraujyje.
  • Kepimo iššūkiai: Nors raugo duonai daug ingredientų nereikia, tačiau jos kepimas pareikalaus šiek tiek laiko, kantrybės, žinių ir greičiausiai ne vieno bandymo, kol pavyks išgauti geriausią variantą. Tai - savotiškas menas ir kepėjo talentas, nes ir naudojant tuos pačius ingredientus ar laikantis visų recepto žingsnių, raugo duona kiekvienam gali išeiti vis kitokia.
  • Patarimai: Tinklaraštininkė Kotryna Stankuvė, kuri jau ne vienerius metus raugo duoną kepa pati, dalijasi patarimais: „Kai pradėjau kepti natūralaus raugo duoną prireikė ne vienų metų praktikos ir daugybės iškeptų duonos kepalėlių, kol atradau tą receptūrą, kuri man labiausiai patiko ir kuria norėjosi dalintis su kitais. Tačiau kartu manau, kad duonos kepimas yra vienas tų hobių, kurių bijoti nereikėtų, juk beveik kiekvienoje virtuvėje rasime tam reikalingus įrankius, o ir produktai - paprasti. Galbūt galima padrąsinti save atsakant į klausimą, kas blogiausio gali nutikti? Jei jau visai nepatiks rezultatas, tiesiog būsite sugadinę šiek tiek miltų ir druskos. Žinoma, jei norisi pradėti paprasčiau, rekomenduočiau bandyti kepti duoną su komercinėmis mielėmis“.
  • Vartojimas: Namuose išsikeptą duoną tinklaraštininkė rekomenduoja skanauti tiek vieną, tiek pagardintą sviestu ar trupučiu druskos, taip pat su ja pasigaminti pusryčių sumuštinius, valgyti su kiaušiniais ar avokadais.

Raugo duona - tai ne tik sveikesnis pasirinkimas, bet ir puikus būdas atrasti kepimo džiaugsmą ir eksperimentuoti su skirtingais skoniais.

Šventiniai kepiniai: raugo fokačija

Artėjant šventėms, tinklaraštininkė K. Stankuvė kviečia pasigaminti ir per šventes artimuosius nustebinti kvapnia raugo fokačija bei dalijasi savo mėgstamu receptu:

  • Receptas: „Raugo fokačija - pirmas rimtas mano raugo panaudojimas ne duonai. Sumaišykite raugą̨ su 170 g vandens, suberkite miltus ir išmaišykite mentele - neilgai, kad neliktų sausų miltų. Įminkykite druskos tirpalą̨. Atlikite 3-4 tešlos ištempimus (angl. „coil folds“ būdas) ir uždenkite dar 45 min. Pasiruoškite kepimo indą̨ (siūlau ketaus keptuvę, bet tiks ir kitas indas, tinkamas naudoti orkaitėje). Aliejumi suvilgykite rankas, imkite tešlą̨, švelniai patempkite rankomis. Dėkite į kepimo indą̨ ir pirštų̨ galais tempkite kraštus, kol uždengs dugną. Užpilkite alyvuogių̨ aliejų̨, paskleiskite rankomis ir išskiestais pirštais subadykite tešlą̨ - durkite, kol pirštų̨ pagalvėlėmis atsiremsite į kepimo indo dugną. Kepkite apie 30 minučių̨, kol duona taps gražiai auksinė, į tamsesnę pusę. Skanaus!"

Ši fokačija - puikus būdas nustebinti artimuosius šventiniu laikotarpiu ir pasimėgauti namuose kepto kepinio aromatu.

"Malsena plius" veikla Vievyje

Vievio miestas taip pat susijęs su miltų gamybos istorija. 1944 m. Vievyje buvo pastatytas naujasis mišinių gamybos cechas, o "Malsena" miltinių mišinių gamyba perkelta iš Panevežio į Vievį. UAB "Malsena plius" yra sertifikuota pagal įvairius kokybės ir saugos standartus:

Taip pat skaitykite: „Sigitos kepiniai, UAB“ atsiliepimai

  • Kokybės valdymo standartą ISO 9001
  • Aplinkos apsaugos vadybos sistemos valdymo standartą ISO 14001
  • Maisto produktų saugos standartą ISO 22000
  • Maisto saugos standartą BRC Global Standard For Food Safety

"Malsena plius" taip pat pradėjo įgyvendinti naują verslo kryptį: aukštos kokybės maistinių avižų auginimą Lietuvos žemėse.

Kepinių konkursai ir iniciatyvos

Lietuvoje vyksta įvairūs kepinių konkursai ir iniciatyvos, skatinančios kepėjų kūrybiškumą ir tradicijų puoselėjimą. Pavyzdžiui, vienas iš konkursų kvietė balsuoti už rudens, žiemos ir pavasario sezono tortus, o rugsėjį iš šių trijų buvo renkamas geriausias metų tortas.

Taip pat skaitykite: Sluoksniuotos tešlos kepinių receptai

tags: #kepinių #receptai #Vievis

Populiarūs įrašai: